Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei S. Č., jos atstovui advokatui Irmantui Tumui (nuotoliniu būdu per Zoom),

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Renatai Pekštenienei,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Č. ieškinį atsakovui A. Z., trečiajam asmeniui R. T., išvadą teikiančiai institucijai dėl tėvystės nuginčijimo ir pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus savarankišką reikalavimą atsakovams S. Č., R. T. dėl tėvystės nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė S. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovas A. Z. nėra jos sūnaus D. Č. tėvas, o D. Č. nėra A. Z. vaikas.

2. Ieškovė S. Č. ieškinyje nurodė, kad 2021-04-19 sprendimu buvo nutraukta jos ir atsakovo A. Z. santuoka bendru abiejų sutuoktinių sutikimu. Sprendimas įsiteisėjo 2021-05-19. Nuo santuokos pasibaigimo nepraėjus trims šimtams dienų ieškovei gimė sūnus D. Č., kurio tėvu Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyrius įrašė A. Z.. Nurodė, kad tikrasis vaiko tėvas yra R. T., kuris savo tėvystę 2021-09-13 pripažino notarine tvarka. Atsakovas A. Z. nėra biologinis vaiko tėvas.

3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl tėvystės nuginčijimo, kurioje nurodė, kad tėvystės nuginčijimas nepažeis mažamečio D. Č. interesų, nes teikiant šį ieškinį galimai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Taip pat pateikė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašė nustatyti, kad R. T. yra vaiko D. Č. tėvas, o D. Č. yra R. T. sūnus.

4. Atsakovė (dėl savarankiško reikalavimo dėl tėvystės nustatymo) S. Č. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad R. T. pareiškimu pripažino tėvystę pas notarą. Nurodė, ar tėvystė bus nustatyta teismo sprendimu, ar pripažinta pagal pareiškimą faktiškai nesudaro jokio skirtumo, todėl reikalavimą dėl tėvystės nustatymo palieka spręsti teismo nuožiūra.

5. Atsakovas A. Z. atsiliepimo dėl tėvystės nuginčijimo nepateikė.

6. Atsakovas R. T. atsiliepimo dėl tėvystės nustatymo nepateikė.

7. Posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Irmantas Tumas nurodė, kad ieškovė pilna apimtimi palaiko ieškinį. Ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. Č.. Registruojant vaiko gimimo faktą Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyrius, laikydamasis trijų šimtų dienų taisyklės, vaiko tėvu įrašė A. Z.. Registruojant vaiko tėvystę buvo laikytasi formalaus įstatymo laikymosi. Vaiko tėvas yra ne A. Z., o R. T.. Atsakovas R. T. pripažįsta save vaiko tėvu, jį prižiūri, išlaiko, juos sieja normalus ryšys. Nuginčijus vaiko tėvystę, vaikas be tėvo neliks. R. T. pripažįsta savo tėvystę, tą yra padaręs notarine tvarka. Kai bus panaikintas įrašas apie A. Z. tėvystę, civilinės metrikacijos įstaigai bus pateiktas notaro patvirtintas pareiškimas ir įrašas apie R. T. tėvystę bus padarytas. Dėl savarankiško reikalavimo dėl tėvystės nustatymo palieka spręsti teismo nuožiūra.

8. Teismo posėdžio metu ieškovė S. Č. paaiškino, kad apie pusantrų metų iki santuokos nutraukimo gyveno atskirai su A. Z.. Tik užtruko dokumentų tvarkymas dėl santuokos nutraukimo. Tą laiką gyveno su R. T. ir susilaukė sūnaus. Vėliau sužinojo, kad nepraėjus 300 dienų po santuokos nutraukimo ir gimus vaikui, vaiko tėvu registruojamas buvęs sutuoktinis. R. T. yra vaiko tėvas, abu tą žino. Nemano, kad reikia daryti DNR tyrimą.

9. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Renata Pekštenienė nurodė, kad palaiko išvadą ir savarankišką reikalavimą dėl tėvystės nustatymo. Tokį reikalavimą pareiškė, siekiant visiškai užtikrinti D. Č. teisę į tėvystę, ir vadovaudamasi kasacinio teismo praktika. Mano, kad DNR ekspertizę skirti nėra pagrindo. Ginčo dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo nėra. Abejonių dėl tėvystės nekyla.

10. Teismo posėdžio metu atsakovas R. T. paaiškino, kad jis yra D. Č. tėvas. Šiuo faktu yra įsitikinęs ir abejonių jam tai nekelia. Tėvystę pripažino notariniu pareiškimu. Sutinka, kad tiek ieškinys, tiek savarankiškas reikalavimas būtų patenkintas.

11. Atsakovas A. Z. į teismo posėdį neatvyko. Jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėtina atsakovui A. Z. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus savarankiškas reikalavimas dėl tėvystės nustatymo atmestinas

Dėl tėvystės nuginčijimo

12. Įstatymas nustato, kad jei manoma, kad vaiko kilmės nustatymas, atliktas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka, neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami CK 3.149-3.153 straipsniuose numatyta tvarka. Nuginčyti tėvystę reiškia paneigti ieškovo ir vaiko kraujo ryšio faktą. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), o tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas.

13. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-04-19 sprendimu panaikintas ieškovės S. Č. (buvusi santuokinė pavardė Z.) santuokos su atsakovu A. Z. apskaitos akto įrašas ir patvirtinta santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartis.

14. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnio 1 dalis).

15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-04-19 sprendimas įsiteisėjo 2021-05-20. Taigi, 2021-05-20 yra S. Č. (buvusi santuokinė pavardė Z.) ir A. Z. santuokos pabaigos data.

16. Iš gimimo įrašo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė D. Č., kurio motina – S. Č., o tėvu įrašytas atsakovas A. Z..

17. Gimimo įraše duomenys apie vaiką ir jo tėvus įrašomi laikantis CK 3.139 straipsnyje, CK 3.140 straipsnyje, CK 3.166 straipsnyje, CK 3.167 straipsnyje nustatytų taisyklių (CK 3.292 straipsnio 1 dalis). Kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 2 dalis).

18. CK 3.150 straipsnio 1 dalis numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, negali būti vaiko tėvas. Įrodymais, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti moksliniai (ekspertizių išvados, paneigiančios giminystės ryšį) bei kiti įtikinami faktai.

19. Nagrinėjamu atveju šalių paaiškinimais nustatyta, kad S. Č. (buvusi santuokinė pavardė Z.) iki santuokos nutraukimo apie pusantrų metų laiko gyveno atskirai su buvusiu sutuoktiniu A. Z.. Tiek S. Č., tiek R. T., kuris laiko save vaiko tėvu, ir šį ketinimą yra išreiškęs juridiškai, t. y. notarine tvarka patvirtinant pareiškimą dėl tėvystės nustatymo, kategoriškai patvirtino, kad yra D. Č. tėvai ir jiems dėl šio fakto abejonių nekyla.

20. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad tarp atsakovo A. Z. ir D. Č. nebuvo ir nėra susiklostę tėviški santykiai. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus ir šiuo atveju tėvystės nuginčijimas nekenkia vaiko interesams, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais pripažintina, kad ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo pagrįstas, tuo labiau, atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, į vaiko prioritetinių interesų apsaugą ir gynimo principus, darytina išvada, kad yra įrodyta, jog atsakovas A. Z. nėra ir negali būti vaiko D. Č. tėvas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas. Vaiko gimimo liudijime esantis įrašas apie tai, kad D. Č. tėvas yra atsakovas A. Z. pripažintinas negaliojančiu (CK 3.150 straipsnis, CK 3.151 straipsnis, CK 3.149 straipsnis).

Dėl tėvystės nustatymo

21. Civilinis kodeksas numato tėvystės pripažinimo (CK 3.141 – 3.145 straipsniai) ir tėvystės nustatymo (CK 3.146 – 3.148 straipsniai) sąlygas ir tvarką.

22. Bylos medžiaga nustatyta, kad S. Č. ir R. T., kuris laiko save D. Č. tėvu, kreipėsi pas notarę D. M., kuri dar 2021-09-13 patvirtino pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo (ieškinys dėl tėvystės nustatymo pateiktas teismui 2022-03-21, o savarankiškas reikalavimas dėl tėvystės nustatymo 2022-04-05).

23. CK 3.142 straipsnio 5 dalis nustato, kad notaras ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimo dienos privalo šį pareiškimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti notaro biuro buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 387 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas nagrinėja bylą dėl tėvystės nustatymo tik esant ginčui tarp šalių.

25. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ginčo tarp šalių nėra. Nepraėjus mėnesiui po vaiko gimimo S. Č. ir save vaiko tėvu laikantis R. T. kreipėsi į notarą dėl tėvystės pripažinimo pareiškimu (CK 3.142 straipsnio 1 dalis). Notarine tvarka patvirtintas pareiškimas kol kas nesukėlė siekiamų teisinių pasekmių, kadangi nebuvo nuginčyti duomenys gimimo įraše įrašyti apie vaiko tėvą.

26. CK 3.141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, arba kai vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pasibaigimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu, jei yra nuginčyta vaiko motinos esančio ar buvusio sutuoktinio tėvystė. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl D. Č. tėvystės nėra, atsakovo A. Z. tėvystė yra nuginčytina šiuo teismo sprendimu, pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo notaras yra išsiuntęs įstatymo nustatyta tvarka civilinės metrikacijos įstaigai (CK 3.142 straipsnio 5 dalis) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus savarankiškas reikalavimas dėl tėvystės nustatymo yra atmestinas, kaip perteklinis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Ieškovei S. Č. 2022-03-15 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra suteikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, t. y. ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Už reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo mokėtinas žyminis mokestis – 94 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, CPK 82 straipsnio 1 dalis). Iš 2022-06-29 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nustatyta, kad valstybė patyrė 150 Eur išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

28. Ieškovė S. Č., pateikdama teismui ieškinį, neprašė bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovo A. Z..

29. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė savarankišką reikalavimą dėl tėvystės pripažinimo. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo mokėtinas žyminis mokestis – 94 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, CPK 82 straipsnio 1 dalis).

30. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius neprašė bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovų S. Č. ir R. T..

31. Nagrinėjamoje byloje susidarė 36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

32. CPK 93 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

33. Teismas, šioje byloje spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, įvertina tai, kas buvo nuodyta sprendimo aprašomojoje dalyje, kad visų proceso dalyvių (ieškovų, atsakovų) procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas – ginčo šalys savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, su ieškinio reikalavimais sutiko, dirbtinai bylinėjimosi išlaidų nedidino. Atsakovas A. Z. būdamas po santuokiniuose ryšiuose su ieškove savo veiksmais nesukūrė pagrindų dėl ko ieškovė S. Č. dėl susidariusių aplinkybių kreipėsi teisinės gynybos pagal ieškinio reikalavimą. Atsakovas R. T. iki Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus savarankiško reikalavimo notarine tvarka buvo pripažinęs tėvystę. Pripažinimas nesukėlė siekiamų teisinių pasekmių ne dėl jo paties valios, o dėl situacijos teisinio reguliavimo. Jo elgesys rodo, kad ginčo dėl pareikšto reikalavimo nebuvo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, siekdamas didesnių garantijų, kad nuginčijus tėvystę vaikas neliktų be tėvo, pateikė savarankišką reikalavimą, tačiau vadovavosi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, valstybės patirtos žyminio mokesčio, procesinių dokumentų įteikimo, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš šalių valstybės naudai nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis, CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. Č. ieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nėra A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. Č. nėra jo sūnus.

Pripažinti negaliojančia Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2021-09-15 gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų apie tėvą dalį, kurioje A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) yra įrašytas vaiko D. Č. tėvu.

Įsiteisėjusį sprendimą per 3 darbo dienas išsiųsti civilinės metrikacijos skyriui, įregistravusiam vaiko gimimą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus savarankišką reikalavimą dėl tėvystės nustatymo atmesti.

Išaiškinti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra pagrindas civilinės metrikacijos įstaigai išregistruoti A. Z. tėvystę D. Č. atžvilgiu, o 2021-09-13 pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo yra pagrindas civilinės metrikacijos įstaigai įregistruoti R. T. tėvystę D. Č. atžvilgiu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.