- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-19
- Bylos Nr.
- A-442-1332-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kupiškio rajono policijos komisariatui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Kupiškio rajono policijos komisariato teisių perėmėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Kupiškio rajono policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kupiškio rajono policijos komisariatas 2008 m. rugsėjo 1 d. priėmė nutarimą (įvardytas kaip nutarimas administracinio pažeidimo byloje Nr. 373497). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 34 straipsnio 3 dalimi bei 34 straipsnio 11 dalimi, nutarta D. V. individualios įmonės savininkei D. V. skirti 500 litų baudą, nustačius, kad jos kavinės-baro barmenė A. T. pardavė neblaiviam asmeniui V. K. (nustatytas 4,12 promilių girtumas) alkoholinio gėrimo butelį, tuo užtraukė įmonei atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punktą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. V. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Kupiškio rajono policijos komisariato 2008 m. rugsėjo 1d. priimtą nutarimą Nr. N373467. Pareiškėjas nurodė, kad V. K. buvo siųstas policijos pareigūnų siekiant išprovokuoti įstatymo pažeidimą: jam įsigijus alkoholinio gėrimo butelį į kavinę-barą (duomenys neskelbtini) įsiveržė policijos pareigūnai, kurie sulaikė barmenę A. T. . Pareiškėjas teigė, kad teisės aktuose nėra nurodyti juridinio asmens darbuotojo, kuris tiesiogiai parduoda alkoholinius gėrimus klientams, galimų abejonių dėl kliento neblaivumo atsiradimo pagrindai. Įrodinėti, kad tokios abejonės turėjo atsirasti, privalo pareigūnas, traukiantis atsakomybėn fizinį ir juridinį asmenį. Pareiškėjas teigė, kad barmenė nebuvo patraukta atsakomybėn remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 164 straipsniu, taip pat jog byloje nėra administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime minimo kasos čekio. Pareiškėjas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole atsakomybėn traukiamu asmeniu įvardijamas pareiškėjas, 2008 m. rugsėjo 1 d. Kupiškio rajono policijos komisariato nutarime nėra tiksliai nurodomas pažeidimo padarymo patalpos adresas ir savininkas.
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad policijos pareigūnai teisės pažeidimo neišprovokavo, nesiuntė V. K.. 2008 m. rugpjūčio 7 d. kavinės-baro barmenei buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji pardavė alkoholinį gėrimą neblaiviam asmeniui. Atsakovas teigė, kad tiek administracinių teisių pažeidimo protokole, tiek nutarime buvo tiksliai nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), kur įsikūrusi pareiškėjo kavinė-baras.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Kupiškio rajono policijos komisariato prevencijos poskyrio viršininko 2008 m. rugsėjo 1 d. nutarimą Nr. 373497. Teismas taip pat priteisė iš Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono policijos komisariato 1200 litų bylinėjimosi išlaidų ieškovei.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už alkoholio pardavinėjimą girtiems asmenims (18 straipsnio 4 dalies 2 punktas) juridiniams asmenims yra taikomos ekonominės sankcijos. Pagal minėto įstatymo 33 straipsnio 1 dalį fiziniams asmenims už AKĮ pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė. Taigi akivaizdžiai matyti, kad ekonominė sankcija gali būti skiriama tik juridiniams asmenims. Todėl 2008 m. rugsėjo 1 d. nutarimas yra neteisėtas, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi ekonominių sankcijų taikymas fiziniams asmenims nenumatytas, todėl darytina išvada, kad minėtu nutarimu nubaustas netinkamas subjektas.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Neblaivus pilietis V. K. nusipirko alkoholinį gėrimą kavinėje, barmenė prisipažino pardavusi alkoholinio gėrimo butelį. Tokiu elgesiu ji pažeidė AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir užtraukė įmonei atsakomybę – įmonė pagrįstai buvo nubausta administracine tvarka. Iš visos bylos medžiagos matyti, kad bauda buvo paskirta įmonei, nurodant jos savininkę – pareiškėją. Atsakovas nurodo, kad pareigūno suklydimas užrašant ne įmonės pavadinimą, o įmonės savininkės vardą ir pavardę yra akivaizdus.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad nėra tiksliai nustatytos patalpos, kurioje tariamai buvo padarytas pažeidimas, adresas ir savininkas, todėl teigti, kad tinkamai nustatytas asmuo, kuris turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, negalima. Pareiškėjas nurodo, jog administraciniame procese, kaip ir baudžiamajame, dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo sprendžiama prieš tai nustačius, kad buvo padaryta draudžiama veika, o teisinis reglamentavimas turi būti aiškus bei suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams. AKĮ 34 straipsnyje nurodoma, kad tik juridiniams asmenims gali būti taikomos tokios sankcijos kaip ekonominės sankcijos. Pareiškėjas teigia, kad savo skunde nurodė aplinkybes dėl provokacijos buvimo pareigūnų veiksmuose. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimu panaikino Kupiškio rajono policijos komisariato prevencijos poskyrio viršininko 2008 m. rugsėjo 1 d. nutarimą Nr. 373497, kuriuo, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 34 straipsnio 3 dalimi bei 34 straipsnio 11 dalimi, D. V. individualios įmonės savininkei D. V. skirta 500 litų bauda.
Pagal AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punktą draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims. AKĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, kad fiziniams asmenims už AKĮ pažeidimus taikoma įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė. AKĮ 34 straipsnis reglamentuoja ekonominių sankcijų už AKĮ pažeidimus taikymą. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktuose, 2 dalies 1 ir 10 punktuose, 18 straipsnio 1, 3 dalyse, 4 dalies 1, 2 punktuose ir 9 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo penkių šimtų litų iki dviejų tūkstančių litų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo dviejų tūkstančių litų iki penkių tūkstančių litų bauda. Įvertinus šias nuostatas matyti, kad už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyto draudimo pažeidimą, fiziniams asmenims taikoma įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė, o įmonei taikoma ekonominė sankcija.
Nagrinėjamu atveju nutarimas priimtas ne juridinio asmens – D. V. individualios įmonės, o fizinio asmens – D. V. atžvilgiu. Kadangi, kaip minėta, pagal AKĮ 34 straipsnį, ekonominės sankcijos netaikomos fiziniams asmenims, netinkamo subjekto atžvilgiu priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai panaikino Kupiškio rajono policijos komisariato prevencijos poskyrio viršininko 2008 m. rugsėjo 1 d. nutarimą.
Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 6 dalys suteikia proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teisę į savo išlaidų ir atstovavimo išlaidų atlyginimą. Taigi nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjui priteisti išlaidų atlyginimą – už advokato parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą. Turėtas išlaidas pagrindžia 2009 m. sausio 12 d. sąskaita – faktūra (b.l. 74) ir 2009 m. sausio 13 d. pinigų priėmimo kitas (serija LAT Nr. 344577, b.l. 75), iš kurių matyti, jog už suteiktas paslaugas pareiškėjas sumokėjo 600 Lt. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.11 punktais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, tokios išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl iš atsakovo priteistina 600 Lt suma atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Kupiškio rajono policijos komisariato teisių perėmėjas) apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti D. V. iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 600 Lt atstovavimo išlaidų.
Nutartis neskundžiama.