- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-15
- Bylos Nr.
- e2-1094-864/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Atsakovas
- Antstolių
dalyvaujant ieškovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovams R. V. ir I. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ieškinį atsakovui Antstolių garbės teismui dėl Antstolių garbės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimo drausmės byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, trečiasis asmuo antstolis V. D..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau ir ieškovė arba Teisingumo ministerija ar išieškotoja) ieškiniu prašė panaikinti atsakovo Antstolių garbės teismo (toliau ir atsakovas arba Garbės teismas), atstovaujamo Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo, 2020 m. liepos 28 d. sprendimą kaip neteisėtą ir nepagristą.
2. Nurodė, kad Garbės teismas 2020 m. liepos 28 d., išnagrinėjęs trečiojo asmens antstolio V. D. (toliau ir antstolis arba trečiasis asmuo) drausmės bylą, iškeltą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Įsakymas), priėmė sprendimą nutraukti drausmės bylą antstoliui nenustačius nusižengimo (toliau ir ginčijamas sprendimas).
3. Ieškovė paaiškino, kad antstoliui drausmės byla buvo iškelta už Antstolių įstatymo 3 straipsnio ir Antstolių profesinės veiklos etikos pažeidimus. Teigė, kad Įsakyme buvo nurodyta, kad 2020 m. vasario 18 d. buvo užregistruotas Teisingumo ministerijos Administravimo departamento Finansų skyriaus vedėjos L. J. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo prašoma patikrinti, ar antstolis pagrįstai grąžino išieškotojai vykdomuosius raštus dėl įmokų į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą išieškojimo su išieškojimo negalimumo aktais.
4. Paaiškino, kad 2020 m. vasario 27 d. nustatyta 13 tokių atvejų, kai antstolis, grąžinęs Teisingumo ministerijai vykdomuosius dokumentus su išieškojimo negalimumo aktais, tęsė išieškojimą iš tų pačių skolininkų kitiems išieškotojams. Nurodė, kad antstolis 2019 m. gruodžio 17 d. - 2019 m. gruodžio 19 d. grąžino 8 vykdomuosius dokumentus su išieškojimo negalimumo aktais (tame tarpe S. B. ir D. A.); 2020 m. vasario 3 d. – 2020 m. vasario 10 d. grąžino 5 vykdomuosius dokumentus su išieškojimo negalimumo aktais. Teigė, jog iš Teisingumo ministerijos gavęs 2020 m. vasario 27 d. prašymą pateikti paaiškinimą dėl tokių savo veiksmų, antstolis 2020 m. kovo 3 d. ir 2020 m. kovo 4 d. nutraukė išieškojimą iš šių skolininkų kitų išieškotojų naudai, tačiau dėl dviejų skolininkų (S. B. ir D. A.) išieškojimas vykdomas iki šiol.
5. Teigė, kad antstolis tokiu būdu laikytina, jog netinkamai atliko profesines pareigas, pažeidė Antstolių įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus antstolio veiklos teisėtumo, civilinio proceso principus ir Antstolių profesinės etikos kodekso (toliau ir Etikos kodeksas) 8 straipsnyje įtvirtintą pagarbos įstatymui, asmenų teisėms principą bei šio kodekso 12 straipsnį, įpareigojantį antstolį sąžiningai vykdyti teisės aktuose jam nustatytas funkcijas, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus.
6. Pažymėjo, kad Garbės teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolių procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoja teismas; šiuo atveju antstolio 2019 m. gruodžio 17-19 d. surašyti išieškojimo negalimumo aktai, patvarkymai dėl vykdomosios bylos užbaigimo, vykdomojo dokumento grąžinimo laikytini būtent Civilinio proceso kodekso VI dalyje nurodytais dokumentais, kurių teisėtumo kontrolė priskirta ne kam kitam, o būtent teismui; Teisingumo ministerija, laikydama, kad antstolio veiksmai, surašant tokius aktus, pažeidė įstatymų reikalavimus, o tuo pačiu ir įsakyme iškelti drausmės bylą nurodytą antstolių veiklos teisėtumo principą, turėjo tokius antstolio procesinius veiksmus Civilinio proceso kodekso 510-512 straipsniuose nustatyta tvarka ginčyti teisme.
7. Ieškovė paaiškino, kad Garbės teismas, motyvuodamas ginčijamą sprendimą nutraukti drausmės bylą antstoliui, nurodė, kad antstolio procesinius veiksmus Teisingumo ministerija turėjo skųsti Civilinio proceso kodekso 510-512 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. ginčyti teisme. Anot ieškovės, toks Garbės teismo argumentas yra nepagrįstas, nes antstolių procesinė veikla ir laikymasis profesinės etikos vykdymo procese yra neatsiejami. Teigė, kad antstolio veiksmai, neatitinkantys Civilinio proceso kodekso, Antstolių įstatymo, Etikos kodekso reikalavimų, patys savaime yra žalingi, diskredituojantys antstolio vardą, šios profesijos prestižą, mažinantys pasitikėjimą šios profesijos atstovais. Paaiškino, kad konkreti žala, atsiradusi dėl antstolio padarytų pažeidimų, gali būti kitokios antstoliui taikytinos atsakomybės rūšies (pavyzdžiui, civilinės) viena iš sąlygų, taip pat atsiradę žalingi padariniai gali būti reikšminga aplinkybe drausmės byloje individualizuojant drausminę nuobaudą, tačiau ne kaip būtina drausminės atsakomybės sąlyga, t. y. šiuo atveju nebūtinas procesinis teismo sprendimas dėl antstolio padarytų procesinių pažeidimų. Pažymėjo, kad Įsakyme buvo nurodyta, jog antstolis netinkamai atliko profesines pareigas, pažeidė Antstolių įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus antstolio veiklos teisėtumo, civilinio proceso principus ir Etikos kodekso 8 straipsnyje įtvirtintą pagarbos įstatymui, asmenų teisėms principą bei šio kodekso 12 straipsnį, įpareigojantį antstolį sąžiningai vykdyti teisės aktuose jam nustatytas funkcijas, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus. Taigi, anot ieškovės, drausmės bylos iškėlimo pagrindu nebuvo antstolio procesiniai veiksmai, o buvo tai, kad antstolis priimdamas procesinius sprendimus, nesilaikė Antstolių įstatymo 3 straipsnyje, Etikos kodekso 8 ir 12 straipsnyje įtvirtintų antstolių veiklos principų.
8. Nurodė, kad Garbės teismas nevertino ir pažeidimo padarymo aplinkybių, pažeidimo pobūdžio, dėl jų nepasisakė ir tik formaliai nurodė, kad antstolio galimai padaryti pažeidimai turi būti vertinami teismo kaip procesiniai sprendimai.
9. Atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad Teisingumo ministras 2019 m. gruodžio 4 d. Įsakymu antstoliui iškėlė drausmės bylą dėl Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 3 dalies, 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Antstolių įstatymo 3 straipsnio, Etikos kodekso 7, 8, 12 punktų nuostatų pažeidimo. Garbės teismas šioje byloje priėmė sprendimą 2020 m. sausio 14 d., kurį antstolis apskundė ir Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 7 d. išnagrinėjo antstolio ieškinį dėl Garbės teismo sprendimo panaikinimo (civilinė byla Nr. e2-2660-910/2020); teismas ieškinį tenkino iš dalies ir Garbės teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimą pakeitė – paskirtą drausminę nuobaudą papeikimą, pakeitė į pastabą.
10. Pažymėjo, kad praėjus 13 dienų po Teisingumo ministro įsakymo dėl drausmės bylos iškėlimo antstoliui, Teisingumo ministerijai buvo grąžinti 8 vykdomieji dokumentai su išieškojimo negalimumo aktais; kitiems išieškotojams tik po Teisingumo ministerijos 2020 m. vasario 27 d. rašto, t. y., 2020 m. kovo 3 d., kuriuo buvo prašoma paaiškinti tokius veiksmus. Taigi, anot ieškovės, antstolis daugiau kaip tris mėnesius delsė užbaigti 8 vykdomąsias bylas tų pačių skolininkų atžvilgiu tik dėl kitų išieškotojų. Paaiškino, kad šių aplinkybių Garbės teismas nevertino, dėl jų nepasisakė, tik apsiribojo bendro pobūdžio konstatavimu. Pažymėjo, kad Garbės teismas nevertino ir aplinkybės, kad dėl dviejų skolininkų (S. B. ir D. A.) vykdymo procesas tęsėsi ir drausmės bylos nagrinėjimo metu (tęsiasi iki šiol); taip pat nebuvo įvertintas laikotarpis, po kurio buvo grąžinti vykdomieji dokumentai kitiems išieškotojams. Anot ieškovės, Garbės teismas tik formaliai nurodė, kad teisės aktai, reglamentuojantys vykdymo procesą, vykdomųjų dokumentų grąžinimui, išieškojimo negalimumo aktų surašymui, nenustato konkrečius imperatyvaus pobūdžio procesinius terminus. Savo ruožtu, anot ieškovės, nors teisės aktai nenustato tvarkos, kaip turi būti užbaigiamos bylos su išieškojimo negalimumo aktais, remiantis protingumo, sąžiningumo ir lygiateisiškumo principais to paties skolininko bylos, kai išieškojimas vykdomas kelių skirtingų išieškotojų naudai, turi būti nutraukiamos kartu. Priešingu atveju, susidaro situacija, kai skolininkas, kuriuo nemokumą konstatavo antstolis, nemokus tik tiems išieškotojams, kuriems bylos grąžintos su išieškojimo negalimumo aktu; kitiems išieškotojams toks skolininkas lieka potencialiai mokus, vykdomosiose bylose atliekami vykdymo veiksmai ir išlieka galimybę išieškoti skolas. Anot ieškovės, toks išieškotojų padalinimas į tuos, kurie jau negali tikėtis skolos išieškojimo ir į tuos, kurie tokią galimybę dar turi prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir lygiateisiškumo principams.
11. Taigi, anot ieškovės, antstolio veiksmai, kuriuos Garbės teismas įvertino kaip procesinius veiksmus, remiantis Antstolių įstatymo 3 straipsniu, Etikos kodekso 8 ir 12 punktų reikalavimais, turėjo būti kvalifikuoti kaip neprocesinės veiklos pažeidimai; tokiais veiksmais antstolis pažeidė Antstolių statymo 3 straipsnio, Etikos kodekso 8 punkte ir 12 punkte įtvirtintą pareigą savo veikloje naudotis suteiktomis teisėmis ir pareigomis neviršijant teisės aktais suteiktų įgaliojimų bei imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti ieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovės nuomone, antstolis sudarė sąlygas šios profesijos atstovų prestižui sumenkinti, ir tai patvirtina ieškinio 14, 15 ir 16 punktuose nurodytos aplinkybės ir motyvai. Atsižvelgiant į tai, ieškovė teigė, jog antstoliui buvo nepagrįstai netaikyta drausminė atsakomybė.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu Antstolių garbės teismas su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
13. Nurodė, kad Garbės teismas 2020 m. liepos 28 d., išnagrinėjęs antstolio drausmės bylos dokumentus, pateiktus rašytinius įrodymus bei išklausęs antstolio paaiškinimus posėdžio metu, priėmė sprendimą nutraukti drausmės bylą antstoliui nenustačius nusižengimo ir konstatavus, kad antstolis nepažeidė antstolių veiklą reglamentuojančių nuostatų.
14. Paaiškino, kad Garbės teismas 2020 m. liepos 28 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolių procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. Anot atsakovo, šiuo atveju antstolio 2019 m. gruodžio 17- 19 d. surašyti išieškojimo negalimumo aktai, patvarkymai dėl vykdomosios bylos užbaigimo, vykdomojo dokumento grąžinimo laikytini būtent Civilinio proceso kodekso VI dalyje nurodytais dokumentais, kurių teisėtumo kontrolė priskirta būtent teismui.
15. Pažymėjo, kad dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2- 2660-910/2020 yra pateiktas apeliacinis skundas (Lietuvos apeliacinio teismo byla Nr. e2A- 1207-xx/2020).
16. Nurodė, kad Garbės teismas priimdamas ginčijamą sprendimą ypač detaliai ir išsamiai ištyrė Įsakyme nurodomo galimo pažeidimo pobūdį ir antstolio veiksmų vykdomosiose bylose atlikimo aplinkybes. Teigė, kad iš Įsakymo turinio padarė pagrįstą išvadą, kad sprendimas iškelti antstoliui drausmės bylą grindžiamas numanomais (nes teismas, atlikdamas antstolio procesinės veiklos kontrolę, nėra ir nebuvo šiuo konkrečiu atveju konstatavęs tokių pažeidimų) antstolio procesinės veiklos srityje padarytais pažeidimais. Paaiškino, kad procesinėje veikloje ieškovė turėjo išieškotojo (kreditoriaus) teisinį statusą ir jo nulemtas teises ir pareigas. Teigė, jog apie tai, ar tam tikras antstolio atliktas procesinis veiksmas atitinka įstatymo ar kito taikytino teisės akto reikalavimus, įgaliotas spręsti ne Garbės teismas, o šios rūšies bylas įgaliotas nagrinėti teismas. Teisingumo ministerijos, kaip išieškotojo, teisę skųsti antstolio veiksmus taip pat numato Civilinio proceso kodekso 639 straipsnio 6 punktas. Atsakovo teigimu, Teisingumo ministerija, laikydama, kad antstolio procesiniai veiksmai, surašant tokius aktus, pažeidė įstatymų reikalavimus, o tuo pačiu ir Įsakyme dėl drausmės bylos iškėlimo nurodytą antstolių veiklos teisėtumo principą, turėjo teisę tokius antstolio procesinius veiksmus Civilinio proceso kodekso 510-512 straipsniuose nustatyta tvarka, kaip ir bet kuris kitas vykdymo proceso dalyvis, ginčyti teisme.
17. Atsakovas laikėsi nuomonės, kad antstoliui drausminė atsakomybė negalėtų būti taikoma pagal Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalies redakciją. Teigė, kad Įsakyme nėra jokios nuorodos į tai, kokias konkrečias imperatyviąsias teisės aktų normas (nuostatas), priimdamas išieškojimo negalimumo aktus ir antstolio patvarkymus, antstolis savo veikloje pažeidė. Paaiškino, kad reikšminga tai, jog Antstolių įstatymo 13 straipsnyje reglamentuota antstolio drausminės atsakomybės taikymo (drausmės bylos) procedūra nėra alternatyva Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje ir Civilinio proceso kodekso reglamentuotai antstolių procesinių veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo teisminei kontrolei. Kitaip tariant, Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai, įskaitant Teisingumo ministeriją, ir Garbės teismą (Antstolių įstatymo 49 straipsnis) negali konstatuoti tokių faktų ir spręsti tokius klausimus, kuriuos gali tik teismais. Anot atsakovo, todėl nei Teisingumo ministerija, nei Garbės teismas negali perimti teismo įgaliojimų, siekiant įvertinti įstatymų ir kitų teisės aktų laikymosi (antstolių veiklos teisėtumo) aspektu antstolių procesinę veiklą ir šioje srityje priimtus procesinius sprendimus.
18. Pažymėjo, kad ieškinyje nurodyta esą antstolis grąžino Teisingumo ministerijai vykdomuosius dokumentus, kai tuo tarpu kitų išieškotojų atžvilgiu išieškojimai iš tų pačių skolininkų antstolio buvo vykdomi toliau. Paaiškino, kad Garbės teismas priimdamas sprendimus papildomai aiškinosi, ar antstolis kitiems išieškotojams vėliau grąžino vykdomuosius dokumentus, jų iš tikrųjų kitų išieškotojų atžvilgiu nevykdydamas. Teigė, jog Garbės teismas nustatė, kad antstolis daugumoje iš 13 atvejų kitiems išieškotojams vėliau grąžino vykdomuosius dokumentus ir išieškojimas kitų išieškotojų atžvilgiu nebuvo vykdomas; taip pat nenustatyta nei vieno atvejo, kad po vykdomųjų dokumentų grąžinimo Teisingumo ministerijai būtų išieškotos ir pervestos lėšos kitiems to paties skolininko kreditoriams.
19. Nurodė, kad šiuo atveju reikalinga pažymėti ir aptarti, kad vykdomųjų dokumentų grąžinimui, išieškojimo negalimumo aktų surašymui Civilinio proceso kodeksas, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti teisės aktai nustato konkrečių imperatyvaus pobūdžio procesinių terminų, kadangi kiekvienas skolos išieškojimo procesas yra individualus ir tokiu atveju, tai yra antstolio, kaip valstybės įgaliotas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija. Tokia antstolių praktika, anot atsakovo, šiuo klausimu laikytina tinkama, nepažeidžianti išieškotojų interesų.
20. Atsakovas laikosi nuomonės, kad ginčo dalyką sudarantys klausimai kilo iš antstolio atliktų procesinių veiksmų ir priimtų procesinių sprendimų, kurie susiję su Teisingumo ministerijos, kaip išieškotojos vykdymo procesuose, teisėmis ir interesais. Teigė, jog Įsakymas dėl tokių veiksmų iškelti drausmės bylą antstoliui, nesant dėl jų teismo procesinio sprendimo vertinimo, apie kurį kalbama Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, akivaizdžiai patvirtina Įsakyme padarytų išvadų skubotumą, neobjektyvumą, be to, ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principo nepaisymą (pažeidimą), nes visiems kitiems išieškotojams, kurie galėtų būti nepatenkinti antstolio veiksmais, atliktais procesinėje veikloje, įstatymai suteikia tik teisę kreiptis dėl antstolio sprendimų (procesinių veiksmų) panaikinimo į teismą (Civilinio proceso kodekso 510-512 straipsniai) ir nesuteikia teisės vietoj to antstoliui, su kurio veiksmais nesutinkama, iškelti drausmės bylą.
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį dėl ginčijamo sprendimo atmesti kaip nepagrįstą; taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti ar Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2 dalis nustatanti, kad: „Iškelti antstoliui drausmės bylą gali Teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas", tiek kiek šios normos pagrindu ieškovei, kaip vykdomosios bylos dalyvei, suteikiama teisė drausmės bylą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisinės valstybės principui.
22. Trečiasis asmuo nurodė, kad:
a. iš S. B. išieškojimas ieškovės naudai pradėtas 2018 m. lapkričio 7 d., vykdomoji byla užbaigta 2019 m. gruodžio 19 d.; per visą vykdymo laikotarpį iš S. B. nepavyko išieškoti nė vieno euro; S. B. niekur nedirbo ir negavo jokių oficialių pajamų, kredito įstaigose neturėjo piniginių lėšų, taip pat neturėjo nei registruotino nekilnojamojo, nei kito likvidaus turto; tik 2020 m. sausio 9 d. paaiškėjo, jog S. B. pradėjo gauti 116,77 Eur nuolatinę išmoką ir pasikeitus S. B. turtinei padėčiai, 2020 m. kovo 25 d. raštu Nr. 036-789 ieškovei buvo pasiūlyta pakartotinai pateikti vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš S. B..
b. iš D. A. išieškojimas ieškovės naudai pradėtas 2015 m. kovo 26 d., vykdomoji byla užbaigta 2019 m. gruodžio 19 d.; nuo 2016 m. spalio mėn. D. A. niekur nebedirbo ir negavo jokių oficialių pajamų, kredito įstaigose neturėjo piniginių lėšų, taip pat neturėjo nei registruotino nekilnojamojo, nei kito likvidaus turto, t. y. išieškojimas daugiau nei trejus metus buvo neįmanomas; iki šiol iš esmės iš D. A. išieškojimas neįmanomas, nes D. A. turtinė padėtis nepasikeitė, tačiau 2020 m. vasario mėn. su ne vykdomosios bylos dalyviu buvo sutarta, jog D. A. skolos bus po truputį apmokamos, t. y. bus mokama apie 50 Eur per vieną mėnesį. Atsižvelgiant į tai, tuo pačiu 2020 m. kovo 25 d. raštu Nr.036-789 ieškovei buvo pasiūlyta pakartotinai pateikti vykdomąjį dėl skolos išieškojimo iš D. A..
23. Atkreipė dėmesį, kad Antstolių įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog ,,Antstolių garbės teismo sprendimai per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo antstoliui (antstolio padėjėjui) dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui". Teigė, jog šioje normoje aiškiai nurodyta, kad skųsti Garbės teismo sprendimą gali tik antstolis, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas ir kuriam šio sprendimo nuorašas įteikiamas. Atsižvelgiant į tai, anot trečiojo asmens, nagrinėjamu atveju ieškovė neturi subjektinės teisės ir suinteresuotumo teikti tokio pobūdžio ieškinį.
24. Teigė, jog nesant tokių sąlygų ir nepaisant tokio Teisingumo ministerijos įsakymo, drausminė atsakomybė negalėtų būti taikoma pagal Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalies redakciją. Nurodė, jog Teisingumo ministerijos įsakyme nėra jokios nuorodos į tai, kokios konkrečios imperatyviosios teisės normos, priimant aktus ir patvarkymus, buvo pažeistos.
Atsiliepimas
25. Dubliku ieškovė nesutiko su atsiliepimuose nurodytomis aplinkybėmis iš esmės ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad ieškovė, gavusi antstolio patvarkymus dėl vykdomųjų bylų užbaigimo, neturėjo jokio faktinio pagrindo tokius veiksmus skųsti, nes neturėjo duomenų ir negalėjo tikrinti skolininkų turtinės padėties. Anot ieškovės, įtarimus sukėlė didelis kiekis grąžintų vykdomųjų dokumentų, nes įprastai antstoliai grąžina po 1-2 tokio pobūdžio vykdomuosius dokumentus su išieškojimo negalimumo aktais.
26. Teigė, kad patikrinus duomenis Antstolių informacinėje sistemoje buvo nustatyta, kad antstolis, nustatęs, kad skolininkas yra nemokus, ne visiems išieškotojams grąžina vykdomuosius dokumentus su išieškojimo negalimumo aktais. Tokiu būdu, anot ieškovės, yra sudaromos nevienodos sąlygos išieškotojams, nes skolininkas gali įsidarbinti, gauti pensiją, gauti kitų pajamų ar paveldėti turtą, bet tie išieškotojai, kuriems vykdomieji dokumentai buvo grąžinti, jau negaus jiems priklausančių išieškojimų. Todėl tokia antstolio veikla buvo vertinama kaip netinkamas darbo organizavimas ir preferencijų sudarymas atskiriems išieškotojams. Teigė, jog Įsakyme nebuvo vertinamas vykdomųjų dokumentų grąžinimas kaip procesinis veiksmas, o buvo vertinamas darbo organizavimas bylose su vienu skolininku ir išieškotojo daugetu. Anot ieškovės, šiai bylai nėra svarbūs antstolio siekiai, o svarbus netinkamo darbo organizavimo rezultatas.
27. Paaiškino, kad Garbės teismas paviršutiniškai atliko tyrimą minėtoje byloje: 1) neanalizavo, neįvertino ir sprendime nepaminėjo dviejų atvejų, kur išieškojimas vykdomas iki šiol; 2) nebuvo analizuoti kiti skolininkai ir bylos, kur akivaizdžiai matosi ne tik netinkamas proceso organizavimas, bet ir preferencijų suteikimas tam tikriems asmenims.
28. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo reiškia savarankišką reikalavimą kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau tokio reikalavimo nepareiškė nei ieškovė, nei atsakovas, todėl trečiojo asmens reikalavimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra nepagrįstas bei netenkintinas.
29. Atsakovas triplike nesutiko su dublike dėstoma ieškovės pozicija. Teigė, kad galimybė antstoliams taikyti drausmines priemones (nuobaudas) už jų vykdymo procese priimtus konkrečius patvarkymus (procesinius veiksmus) paneigtų antstolio ir teismų instancijos sistemos esmę, sudarytų prielaidas pažeisti antstolio procesinį savarankiškumą, sprendžiant visus su nagrinėjamu ginču susijusius klausimus, o taip pat pažeistų ir antstolio nepriklausomumo principą.
30. Paaiškino, kad Antstolių įstatymas įtvirtina dvejų formų antstolių veiklos valstybės kontrolę: 1) procesinės veiklos kontrolė, kurią Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka vykdo bendrosios kompetencijos teismai; 2) kitos, ne procesinės, veiklos kontrolė, kurią pagal kompetenciją vykdo Teisingumo ministerija ir Antstolių rūmai.
31. Teigė, jog antstolio priimtas sprendimas grąžinti išieškotojui vykdomuosius dokumentus yra antstolio procesinė veikla, kurios neapima Antstolių įstatyme įtvirtintas procesinės veiklos, kurios kontrolė priklauso Teisingumo ministerijai ir Antstolių rūmams, apibrėžimas, tokio antstolio sprendimo kontrolė priklauso išimtinai teismo kompetencijai.
32. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju viešojo administravimo subjekto, kuris kelia antstoliui drausmės bylą, veiksmai gali būti vertinami kaip vykdomi siekiant ne minimo Antstolių įstatyme numatyti tikslo, o kito tikslo – įtvirtinti taisyklę, kad antstoliai privalo visiems to paties skolininko išieškotojams vykdomuosius dokumentus grąžinti vienu metu.
33. Anot Garbės teismo, viešojo administravimo principai suponuoja, kad viešojo administravimo subjektas, kuriam suteikti antstolių neprocesinės veiklos kontrolės įgaliojimai, turėtų vengti priiminėti viešojo administravimo sprendimus dėl antstolio, kuris yra vykdymo proceso, kurio šalis yra viešojo administravimo subjektas, dalyvis, nes tokie veiksmai gali lemti objektyvumo ir nešališkumo reikalavimų pažeidimą.
34. Nurodė, kad nei Civilinio proceso kodekso, nei Sprendimų vykdymo instrukcija eksplicitiškai neįtvirtina reikalavimo antstoliui visose vykdomosiose bylose tam pačiam skolininkui grąžinti vykdomuosius dokumentus skirtingiems išieškotojams tuo pačiu metu. Nustačius aplinkybes, kurios įpareigoja antstolį grąžinti vykdomuosius dokumentus, vienoje vykdomojoje byloje ir dėl šių aplinkybių automatiškai priimant sprendimus grąžinti vykdomuosius dokumentus visiems to skolininko išieškotojams, būtų sumažinta galimybė antstoliui (o iš antstolio – visiems išieškotojams) sužinoti apie po grąžinimo pasikeitusią skolininko turtinę būklę, o kiekvieną vykdomąją bylą vertinant individualiai antstolis turi galimybę papildomai įvertinti susidariusias aplinkybes ir jų įtaką vykdymo procesui.
35. Nurodė, kad Teisingumo ministerija tiek pagal galiojantį teisinį reguliavimą, tiek pagal iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą turi teisę skųsti Antstolių garbės teismo sprendimą bylose, kuriose ji yra drausmės bylą antstoliui iškėlęs subjektas. Pažymėjo, kad aktualus teisinis reguliavimas nesuteikia teisės išieškotojui skųsti Garbės teismo sprendimą.
Atsiliepimas
36. Trečiasis asmuo pateikė tripliką, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir kreiptis į Konstitucini Teismą. Papildomai nurodė, jog ieškovė dublike nepagrįstai teigia, jog ji negalėjo skųsti antstolio priimtų dokumentų, nes neturėjo duomenų ir negalėjo tikrinti skolininko turtines padėties. Anot trečiojo asmens, nagrinėjamu atveju ieškovė, būdama vykdymo proceso šalimi, galėjo gauti visus vykdomojoje byloje esančius duomenis.
37. Papildomai pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog vykdomųjų dokumentų grąžinimas skirtingu laikotarpiu skirtingiems išieškotojams, yra netinkamas darbo organizavimas. Teigė, jog nei vienas teisės normų aktas nereglamentuoja antstolio veiklos, nustatančios laikotarpį, per kurį antstolis gali užbaigti vykdomąsias bylas skirtingų išieškotojų atžvilgiu. Ieškovės pozicija, jog toks minėtas darbo organizavimas yra netinkamas, yra niekuo nepagrįsta bei subjektyvi trečiojo asmens atžvilgiu
38. Papildomai paaiškino, kad ieškovė taip pat nepagrįstai teigia, jog trečiasis asmuo neturi teisės prašyti kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes neva jis nėra pirminis ginčo subjektas. Pažymėjo, kad Civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 2 dalis numato išimtis, kokių teisių neturi trečiasis asmuo; draudimas kreiptis su prašymu dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą šioje normoje nenumatytas. Atsižvelgiant į tai, anot trečiojo asmens, prašymas yra pagristas ir teisėtas.
Šalies argumentai
39. Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad bus stengiamasi „sugriauti bylą“, remiantis ir procesiniais pažeidimais; stengiamasi įrodyti, kad darbuotojai ministerijos neturėjo įgaliojimų spręsti klausimą dėl antstolio grąžintų vykdomųjų raštų ir tokiu būdu ministerija turėjo kreiptis į teismą. Akcentavo, kad atmeta procesinius pažeidimus; nekvestionuoja, kad antstolis negalėjo (neturėjo teisės) grąžinti vykdomuosius raštus. Anot ieškovės atstovų, ši teisė buvo realizuota netinkamai, nes nebuvo laikomasi antstolio Etikos kodekso reikalavimų; nesilaikoma lygiateisiškumo, proporcingumo, teisingumo principų. Teigė, kad procesiniai klausimai šitoje byloje neaktualūs. Paaiškino, kad padalinio vadovei kilo atitinkami klausimai dėl to, jog vienu metu buvo grąžinta tiek vykdomųjų raštų ir juos grąžino vienas antstolis, todėl finansų ir žalų atlyginimo skyriaus vedėja tik matydama tuos skaičius pateikė sausą informaciją pagal jos funkcijas. Teigė, kad antstoliui buvo paskirta jau nuobauda – pastaba. Nurodė, jog dėl to, kad vienos vykdomosios bylos buvo užbaigtos anksčiau, kitos vėliau - atsirado galimybė preferencijai kai kuriems išieškotojams. Paaiškino, kad niekur nėra įtvirtinta, jog antstolis turėtų pirmiausia vadovautis ekonominiu principu (ekonomine nauda), o yra įtvirtinti lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtumo principai, kurie akcentuojami teismų praktikoje. Teigė, jog Garbės teismas neišsamiai ir ne iš pagrindų išnagrinėjo antstolio drausmės bylą; akcentas buvo nukreiptas į procesinius veiksmus. Pažymėjo, jog procesiniuose dokumentuose tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo niekur nenurodė, kad šita byla iškelta padarant procesinius pažeidimus. Teigė, kad unikali situacija, jog šiuo atveju Teisingumo ministerija yra ir kaip išieškotoja ir kaip antstolio veiklą prižiūrintis asmuo, todėl niekur nėra parašyta kaip turi elgtis viešojo administravimo subjektas.
40. Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu laikėsi nuostatos, jog antstolio veiksmai turėjo būti vertinami proceso prasme; antstolis priėmė procesinius dokumentus. Teigė, jog nesant nustatytų taisyklių, kurias pažeidė antstolis, jam negalime taikyti drausminės atsakomybės. Paaiškino, kad Garbės teismo posėdžio metu svarstytas klausimas buvo plačiai; byla išnagrinėta visapusiškai.
Atsiliepimas
41. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad metų pabaigoje tikrina, kiek yra vykdomųjų bylų gauta, kiek yra užbaigta. Teigė, jog Teisingumo ministerija yra prioritetinė kaip ir kitos valstybės institucijos. Nurodė, jog iš B. atsirado minimali galimybė išieškoti lėšas, jai pradėjus gauti iš Sodros lėšas; dėl A. po Naujų metų pasikeitė jo turtinė padėtis. Anot trečiojo asmens, Teisingumo ministerija nėra išleidusi jokių rašytinių rekomendacijų dėl vykdomųjų bylų administravimo. Paaiškino, kad būna patikrinimų metu ir rašytinė rekomendacija, kurią stengiasi vykdyti. Teigė, kad bylas tikrina pagal išieškotoją, pagal metus, pagal kategoriją, pagal skolininką.
42. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jeigu būtų nutrauktos vykdomosios bylos iškarto visų atžvilgiu, skolininkai išvengtų išieškojimo; galimybė sužinoti, jog pasikeitė turtinė padėtis, nulinė. Teigė, jog Teisingumo ministerijai yra suteikiama preferencija. Paaiškino, kad joks lygiateisiškumo principas nepažeistas. Anot atstovo, išieškotoja nematė reikalo naudotis procesinėmis teisėmis, tačiau nusprendė pasinaudoti galimybe ir antstolį bausti pagal atskirą įstatymą.
43. Liudytoja L. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad rašė vieną tarnybinį pranešimą. Paaiškino, kad paprastai antstoliai grąžina 1-2 vykdomuosius raštus, o šiuo atveju buvo grąžinta daug per trumpą laiką. Teigė, jog abejones sukėlė kiekis. Paaiškino, kad neturi įgaliojimo ministerijos atstovauti vykdomosiose bylose. Nurodė, jog negali atsakyti kiek vykdoma bylų, kiek grąžinama. Teigė, kad nevertino antstolio veiksmų.
44. Liudytoja V. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie tarnybinį pranešimą neturi informacijos. Paaiškino, kad per metus gal penki gaunami vykdomieji. Teigė, kad nesidomėjo, ar buvo skundžiami antstolio veiksmai. Nurodė, jog nežino, kas įgaliotas atstovauti ministeriją vykdymo procese.
Faktinės bylos aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
45. Bylos duomenimis nustatyta, kad, 2020 m. vasario 18 d. buvo surašytas L. J. tarnybinis pranešimas dėl vykdomųjų raštų grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo informuota, jog antstolis 2019 m. pabaigoje – 2020 m. pradžioje Teisingumo ministerijai grąžino daug vykdomųjų raštų (dėl įmokų į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) su išieškojimo negalimumo aktais; kyla klausimas, ar pagrįstai šie vykdomieji dokumentai grąžinami. Nustatyta, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl drausmės bylos iškėlimo antstoliui V. D.“ iškėlė antstoliui drausmės bylą už Antstolio įstatymo 3 straipsnio ir antstolio profesinės veiklos etikos pažeidimus. Bylos duomenimis, 2020 m. liepos 28 d. Garbės teismas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė nutraukti drausmės bylą antstoliui V. D. nenustačius nusižengimo.
46. Atitinkamai, ieškovė, nesutikdama su 2020 m. liepos 28 d. Garbės teismo priimtu sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), teikia byloje ieškinį dėl šio sprendimo panaikinimo.
Dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį (ne)buvimo
47. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo laikėsi pozicijos, jog ieškovė neturi subjektinės teisės ir suinteresuotumo teikti tokio pobūdžio ieškinį. Teismas neturi pagrindo pritarti tokiai trečiojo asmens pozicijai.
48. Kaip yra numatyta šiuo metu galiojančio Antstolių įstatymo 13 straipsnio 4-5 dalyse, Antstolių garbės teismui nagrinėjant drausmės bylą, turi dalyvauti antstolis (antstolio padėjėjas), kurio drausmės byla nagrinėjama. Jeigu antstolis (antstolio padėjėjas) neatvyksta į posėdį, kuriame nagrinėjama drausmės byla, drausmės byla gali būti nagrinėjama jam nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai Antstolių garbės teismas nusprendžia, kad antstolio (antstolio padėjėjo) dalyvavimas yra būtinas. Nagrinėjant drausmės bylą, taip pat gali dalyvauti antstolio (antstolio padėjėjo), kurio drausmės byla nagrinėjama, atstovas, asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, ir šio asmens atstovas (4 dalis). Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys turi teisę susipažinti su medžiaga, kuri svarstoma sprendžiant dėl drausmės bylos iškėlimo, ir drausmės bylos medžiaga, teikti prašymus ir įrodymus, pareikšti nušalinimą Antstolių garbės teismo nariams, kalbėti posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla, gauti sprendimų iškelti antstoliui (antstolio padėjėjui) drausmės bylą ar atsisakyti ją iškelti, Antstolių garbės teismo sprendimų nuorašus, apskųsti Antstolių garbės teismo sprendimus (5 dalis). Tuo tarpu, ankstesnės redakcijos Antstolių įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2020 m. rugpjūčio 1 d.) buvo numatyta, jog Antstolių garbės teismo sprendimai per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo antstoliui (antstolio padėjėjui) dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Savo ruožtu, ir galiojant ankstesnei Antstolių įstatymo redakcijai, kuri aiškiai nenurodė, jog Teisingumo ministerija turi teisę skųsti Antstolių garbės teismo sprendimus, teismų praktikoje buvo išaiškinta, jog „trečiasis asmuo be pagrindo tvirtina, kad Antstolių įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nesant nurodymo, jog tokį sprendimą teismui gali skųsti drausmės bylą iškėlusi valstybės institucija, suteikia pagrindą taikyti CPK 5 straipsnio bei 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto normas“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-656/2013).
49. Taigi, akivaizdu, jog Teisingumo ministerija kaip valstybės institucija, kuri iškėlė antstoliui drausmės bylą, šiuo atveju turi byloje teisinį suinteresuotumą ir gali reikšti ieškinį dėl Garbės teismo priimto sprendimo panaikinimo tiek pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimą, tiek ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą. Pažymėtina, jog ieškinys šiuo atveju byloje buvo pateiktas ieškovės kaip valstybės institucijos, kuri iškėlė antstoliui drausmės bylą, o ne ieškovei įgyvendinant išieškotojo teises. Teismo vertinimu, vien tai, kad ginčo situacijoje susiklostė tokia situacija, jog ieškovė yra ir kaip drausmės bylą iškeliantis asmuo, ir kaip išieškotoja vykdomosiose bylose, kuriose antstolis atliko ginčijamus veiksmus, t. y. grąžino ieškovei kaip išieškotojai vykdomuosius dokumentus su išieškojimo negalimumo aktais ir toliau vykdė išieškojimą iš tų pačių skolininkų kitų išieškotojų atžvilgiu, savaime nėra laikytina pagrindu, lemiančiu ieškovės teisės kreiptis į teismą nebuvimą.
Dėl trečiojo asmens prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (ne)pagrįstumo
50. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį bei triplike teikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Antstolių įstatymo (Žin. 2002, Nr. 53-2042) 13 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad „Iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas", tiek kiek šios normos pagrindu ieškovei, kaip vykdomosios bylos dalyvei, suteikiama teisė iškelti drausmės bylą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Savo ruožtu, ieškovė dublike teikė poziciją, kad tokio reikalavimo byloje nepareiškė nei ieškovė, nei atsakovas, todėl trečiojo asmens prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra nepagrįstas.
51. Teismas pažymi, jog Civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Taigi, akivaizdu, jog Civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 2 dalis nenumato, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turintis šalių procesines teises, neturi teisės teikti prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pateiktas trečiojo asmens prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra pateiktas tinkamo asmens byloje ir nagrinėtinas šioje byloje.
52. Savo ruožtu, teisė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), kurios privalo būti pašalintos, kad teismas byloje galėtų priimti teisingą sprendimą (kitą baigiamąjį teismo aktą). Pašalinti šias abejones (paneigti arba patvirtinti jų pagrįstumą) pagal savo kompetenciją gali tik Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
53. Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Ginčo atveju susiklostė situacija, jog teisingumo ministro Įsakymu antstoliui buvo iškelta drausmės byla vadovaujantis faktinėmis aplinkybėms, kurios susijusios su ieškove kaip vykdomosios bylos dalyve. Taigi, šiuo ginčo atveju susiklostė situacija, jog ieškovė yra tiek drausmės bylos iškėlimo iniciatorė, tiek ir vykdomosios bylos dalyvė.
54. Savo ruožtu, ginčo kontekste svarbu pažymėtina, jog teismų praktikoje buvo išaiškinta, jog drausminės bylos iškėlimo etapas yra neišvengiamas žingsnis siekiant išspręsti pareiškėjo drausminės atsakomybės klausimą, tačiau šiame etape drausminės atsakomybės klausimas iš esmės nėra nagrinėjamas, ginčijamas Įsakymas savarankiškai, nepriklausomai nuo galutinio sprendimo, nepaveikia pareiškėjo teisinio statuso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-134-552/2016). Šioje civilinėje byloje taip pat spręstinas ginčo klausimas dėl Garbės teismo priimto sprendimo (ne)teisėtumo, ir nėra sprendžiamas ginčo klausimas dėl drausmės bylos iškėlimo Įsakymo pagrindu kaip vieno iš etapo sprendžiant drausminės atsakomybės klausimą (ne)neteisėtumo. Taigi, akivaizdu, jog ginčo atveju, sprendžiant pareikšto ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo klausimą Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatos nėra tiesiogiai byloje taikytinos.
55. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, išnagrinėjus bylos medžiagą, įvertinus bylos faktines aplinkybes, byloje kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, spręstina, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl Antstolių įstatymo (Žin. 2002, Nr. 53-2042) 13 straipsnio 2 dalies nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. Be to, kaip minėta anksčiau, šio įstatymo nuostatos (Antstolių įstatymo (Žin. 2002, Nr. 53-2042) 13 straipsnio 2 dalis) nėra ir tiesiogiai byloje taikytinos, sprendžiant ginčo klausimą. Taigi, kliūčių, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas šioje byloje galėtų priimti teisingą sprendimą, nenustatyta.
56. Atsižvelgiant į tai, pateiktas prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkintinas.
Dėl ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo
57. Taigi, šioje civilinėje byloje spręstinas ginčo klausimas, ar Garbės teismas pagrįstai priėmė sprendimą nutraukti drausmės bylą antstoliui nenustačius nusižengimo.
58. Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo tvarka reglamentuojama Antstolių įstatyme, taip pat Antstolių drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklėse, Antstolių garbės teismo veiklos nuostatuose. Antstolių įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m lapkričio 21 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog už šio Įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma šiame Įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė.
59. Įvertinus Įsakymo turinį, nustatyta, jog antstoliui drausmės byla buvo iškelta už Antstolio įstatymo 3 straipsnio ir antstolio profesinės veiklos etikos pažeidimus; be kita ko, šiame Įsakyme buvo nurodyta, jog antstolis netinkamai atliko profesines pareigas, pažeidė Antstolių įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus antstolio veiklos teisėtumo, civilinio proceso principus ir Antstolio profesinės etikos kodekso 8 straipsnyje įtvirtintą pagarbos įstatymui, asmenų teisėms principą bei šio kodekso 12 straipsnį, įpareigojantį antstolį sąžiningai vykdyti teisės aktuose jam nustatytas funkcijas, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus.
60. Pažymėtina, jog Antstolių įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (1 dalis); atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu (2 dalis). Tuo tarpu, Antstolių profesinės etikos kodekso 8 straipsnyje įtvirtintas yra pagarbos įstatymui ir žmogaus teisėms principas. Šis principas reiškia, kad antstolis savo veiksmus grindžia pagarba žmogui, visuomenei ir valstybei. Veikdamas pagal valstybės suteiktus įgaliojimus antstolis gerbia ir laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat gerbia ir nepažeidžia kitų asmenų teisių, o savo veiksmais ir siūlomais sprendimais neskatina visuomenėje nepasitikėjimo teismais, antstoliais ar kitomis valstybės institucijomis. Šis principas taip pat apima pagarbą teismui bei kitų institucijų vykdytiniems sprendimams. Antstolis nevengia vykdyti įsiteisėjusių teismų sprendimų ir kitų institucijų vykdytinų sprendimų priimtų jo atžvilgiu. Savo ruožtu, Antstolių profesinės etikos kodekso 12 straipsnyje įtvirtinta, jog kiekvienas antstolis privalo sąžiningai vykdyti teisės aktuose jam numatytas funkcijas, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
61. Išanalizavus bylos medžiagą, akivaizdu, jog antstolio drausminės atsakomybės klausimas ginčo atveju buvo keliamas būtent dėl tos aplinkybės, kad antstolis grąžino ieškovei kaip išieškotojai vykdomuosius dokumentus su išieškojimo negalimumo aktais, kai tuo tarpu kitų išieškotojų atžvilgiu išieškojimai iš tų pačių skolininkų antstolio buvo vykdomi toliau. Ieškovė byloje laikėsi pozicijos, kad Garbės teismas nepagrįstai antstoliui netaikė drausminės atsakomybės ir tokius antstolio veiksmus nevertino kaip neprocesinės veiklos pažeidimai Antstolių įstatymo 3 straipsnio ir Antstolių profesinės etikos kodekso 8 ir 12 punktų reikalavimų kontekste.
62. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendžia, jog ginčo situacijoje svarbu įvertinti du aspektus, t. y. išieškojimo negalimumo aktų, patvarkymų dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo surašymą bei atitinkamai vykdomųjų dokumentų grąžinimą išieškotojui kaip antstolio procesinės veiklos aspektą bei atitinkamai išieškojimo negalimumo aktų, patvarkymų dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo surašymą ir vykdomųjų dokumentų grąžinimą išieškotojui kaip antstolio neprocesinės veiklos aspektą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų, ginčo situacijoje šalių nuomonės išsiskyrė būtent tuo klausimu, kokiu aspektu ginčo situacijoje turėtų būti vertinami ir analizuojami antstolio atlikti ginčo veiksmai, t. y. grąžinimas ieškovei kaip išieškotojai vykdomųjų dokumentų su išieškojimo negalimumo aktais ir toliau vykdant išieškojimą iš tų pačių skolininkų kitų išieškotojų atžvilgiu. Įvertinus Įsakymo, kurio pagrindu antstoliui buvo iškelta drausmės byla, turinį bei jame nurodytų antstolio galimai pažeistų nuostatų turinį (Antstolių įstatymo 3 straipsnis, Antstolių profesinės etikos kodekso 8 ir 12 punktai), teismas sprendžia, jog iš esmės Įsakymo turinys leido spręsti, jog buvo keliamas klausimas šiame Įsakyme dėl antstolio atliktų veiksmų tiek vienu, tiek ir kitu aukščiau minėtu aspektu, ne vien išimtinai, kaip teigia ieškovė, dėl antstolio atliktų veiksmų per neprocesinės veiklos aspektą, kadangi Įsakyme aiškiai buvo minimi ne tik galimai pažeisti Antstolių profesinės etikos kodekso reikalavimai, tačiau taip pat ir antstolio veikslo teisėtumo principas.
63. Atitinkamai, įvertinus Garbės teismo sprendimo turinį, nustatyta, jog jame buvo pasisakyta dėl antstolio ginčo veiksmų abiem aspektais.
64. Kaip matyti iš Garbės teismo sprendimo turinio, Garbės teismas ginčo situacijoje padarė išvadą, jog išieškojimo negalimumo aktai, patvarkymai dėl vykdomosios bylos užbaigimo, vykdomojo dokumento grąžinimo yra laikytini dokumentais, kurių teisėtumo kontrolė priskirta ne kam kitam, tačiau būtent teismui; jeigu ieškovė, laikydama, kad antstolio veiksmai, surašant tokius teisės aktus, pažeidė įstatymų reikalavimus, o tuo pačiu ir Įsakyme nurodytą antstolių veiklos teisėtumo principą, turėjo tokius antstolio procesinius veiksmus Civilinio proceso kodekso 510-512 straipsniuose nustatyta tvarka ginčyti teisme. Teismas vertina, jog tokia Garbės teismo išvada yra visiškai pagrįsta, kadangi antstolio veiksmai surašant išieškojimo negalimumo aktus, patvarkymus dėl vykdomosios bylos užbaigimo, vykdomojo dokumento grąžinimo yra skundžiami būtent įstatymų nustatyta tvarka teismui, tačiau ne vertinami paties Garbės teismo.
65. Pažymėtina, jog iš esmės ieškovė bylos nagrinėjimo metu neprieštaravo Garbės teismo pozicijai, jog šie antstolio surašyti dokumentai yra skundžiami teismui ir atitinkamai jų surašymo teisėtumo klausimas priskirtinas išimtinai teismo kompetencijai, tačiau savo poziciją dėl esančios antstolio drausminės atsakomybės už atliktus ginčo veiksmus (grąžinimas ieškovei kaip išieškotojai vykdomųjų dokumentų su išieškojimo negalimumo aktais ir toliau vykdant išieškojimą iš tų pačių skolininkų kitų išieškotojų atžvilgiu) grindė tuo, jog ginčo veiksmus vertinant pagal antrąjį aspektą (t. y. neprocesinės veiklos aspektas), buvo pažeistas Antstolių įstatymo 3 straipsnis, Antstolių profesinės etikos kodekso 8 ir 12 punktai, o Garbės teismas, anot ieškovės, tokio aspekto net nevertino ir dėl to nepagrįstai nenustatė Antstolių įstatymo 3 straipsnio, Antstolių profesinės etikos kodekso 8 ir 12 punktų pažeidimo antstolio atliktuose ginčo veiksmuose. Savo ruožtu, teismas su tokia ieškovės pozicija neturi pagrindo sutikti dėl toliau nurodomų priežasčių.
66. Kaip matyti iš Garbės teismo sprendimo turinio, Garbės teismas sprendime nurodė, jog siekiant objektyvios tiesos nustatymo, išsiaiškino, kad antstolis daugumoje iš 13 atvejų kitiems išieškotojams vėliau grąžino vykdomuosius dokumentus ir išieškojimas kitų išieškotojų atžvilgiu nebuvo vykdomas; nenustatyta nei vieno atvejo, kad po vykdomųjų dokumentų grąžinimo ieškovei būtų išieškotos ir pervestos lėšos kitiems to paties skolininko kreditoriams. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo šalių paneigtos. Be to, Garbės teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog teisės aktai, reglamentuojantys vykdymo procesą, vykdomųjų dokumentų grąžinimui, išieškojimo negalimumo aktų surašymui nenustato konkrečius imperatyvaus pobūdžio procesinius terminus. Be kita ko, ginčijamame sprendime taip nustatyta ir tai, kad nebuvo nustatyta, jog ieškovei vykdomųjų dokumentų grąžinimas buvo nulemtas kitų priežasčių, tokių, kaip siekiant pažeisti vykdymo proceso teisėtumą ir vykdymo proceso šalių lygiateisiškumo principą. Taigi, šios Garbės teismo išvados patvirtina, jog antstolio veiksmai iš esmės buvo Garbės teismo įvertinti ir per neprocesinės veiklos aspektą ir, atitinkamai, nenustatė, jog antstolis pažeidė antstolių veiklą reglamentuojančias nuostatas.
67. Teismas, savo ruožtu, tokią Garbės teismo išvadą laiko iš esmės pagrįsta.
68. Pirmiausia pažymėtina, jog, kaip nurodė ir Garbės teismas, teisės aktai, reglamentuojantys vykdymo procesą, vykdomųjų dokumentų grąžinimui, išieškojimo negalimumo aktų surašymui nenustato konkrečius imperatyvaus pobūdžio procesinius terminus. Be to, ir pačios ginčo šalys šios aplinkybės neginčija. Taigi, akivaizdu, jog tokio pobūdžio veiksmai priklauso išimtinai antstolio diskrecijai.
69. Teismo vertinimu, įgyvendinant diskrecijos teisę, vykdomųjų dokumentų grąžinimas, išieškojimo negalimumo aktų surašymas kaip antstolio atliekami veiksmai yra neatsiejamai susiję su antstolio darbo veiklos organizavimo būdu, kurį, pažymėtina, antstolis nustato savarankiškai, dėl ko, nesant aiškiai teisės aktų reglamentuotiems terminams tokiems veiksmams atlikti, taip pat nesant konkrečios teisės aktais reglamentuotos tvarkos dėl darbo organizavimo būtent atliekant ginčo veiksmus, vertintina, ar vykdomųjų dokumentų grąžinimas, išieškojimo negalimumo aktų surašymas iš to paties skolininko skirtingu momentu skirtingiems išieškotojams (ne)pažeidžia šiuo atveju Antstolių įstatymo 3 straipsnio, Antstolių profesinės etikos kodekso 8 ir 12 punktų reikalavimų.
70. Teismas pažymi, jog vien tai, kad, anot ieškovės, išieškojimas vykdomas kelių skirtingų išieškotojų naudai turi būti nutraukiamas kartu, yra iš esmės tik pačios ieškovės pozicija, kadangi teisės aktuose nėra įtvirtinta, jog antstolis turi būtent tokiu būdu organizuoti darbą vykdant kelių skirtingų išieškotojų naudai vykdomuosius dokumentus iš to paties skolininko.
71. Teismas sprendžia, jog pats savaime vykdomųjų bylų nutraukimas skirtingų išieškotojų naudai iš to paties skolininko skirtingu momentu nėra laikytinas pažeidžiančiu bendruosius teisės principus, lygiateisiškumo principą ar antstolio veiklą reglamentuojančias nuostatas. Teismo vertinimu, iš esmės galima būtų įžvelgti šių minėtų principų bei nuostatų galimą pažeidimą, jeigu būtų nustatyta, jog vykdomųjų bylų nutraukimas skirtingų išieškotojų naudai iš to paties skolininko skirtingu momentu yra nulemtas, kaip teisingai pastebėjo Garbės teismas, kokų nors priežasčių, tokių, kaip siekiant pažeisti vykdymo proceso teisėtumą ir vykdymo proceso šalių lygiateisiškumo principą; tarp bylų nutraukimo momentų yra nepagrįstai ilgas laiko tarpas. Savo ruožtu, ginčo situacijoje, akivaizdu, jog tarp nutraukimo vykdomųjų bylų kitų išieškotojo naudai iš to paties skolininko buvo neilgas laiko tarpas (keli mėnesiai); jokios lėšos per šį laikotarpį kitų išieškotojų naudai nebuvo išieškotos; bylos duomenys liudija, jog dėl dviejų skolininkų po vykdomųjų dokumentų grąžinimo ieškovei toliau vykdomas išieškojimas kitų išieškotojų naudai, tačiau, akivaizdu, jog tokia situacija susiklostė tik dėl to, jog po vykdomosios bylos nutraukimo pasikeitė skolininkų turtinė padėtis, savo ruožtu, ieškovei buvo pasiūlyta tokiu atveju pakartotinai pateikti vykdomuosius raštus. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog jokių antstolių veiklą reglamentuojančių nuostatų antstolis nepažeidė, įskaitant ir Antstolių įstatymo 3 straipsnį, Antstolių profesinės etikos kodekso 8 ir 12 punktus, atlikdamas ginčo veiksmus, t. y. grąžindamas ieškovei kaip išieškotojai vykdomuosius dokumentus su išieškojimo negalimumo aktais ir toliau vykdantis išieškojimą iš tų pačių skolininkų kitų išieškotojų atžvilgiu.
72. Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina, jog ginčo atveju nėra pagrindo antstolio drausminei atsakomybei atsirasti ir Garbės teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo panaikinti. Atsižvelgiant į tai, ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
73. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Atsakovas neteikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, dėl ko šiol išlaidos jam nėra priteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ieškinį atsakovui Antstolių garbės teismui dėl Antstolių garbės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimo drausmės byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.