- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-04
- Bylos Nr.
- N-444-634-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. nutarties S. B. (S. B.) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 12 d. nutartimi iš dalies patenkino S. B. skundą ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (toliau – ir Institucija) 2009 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. 1251987-3 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo jam už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirta 80 (aštuoniasdešimties) litų bauda, panaikino, ir bylą grąžino Institucijai atlikti papildomą pažeidimo aplinkybių tyrimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Institucija S. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir ginčijamą Nutarimą priėmė už tai, kad šis 2009 m. spalio 22 d. važiavo troleibusu Nr. 678 maršrutu Nr. 17 tarp stotelių Lukiškės-Naujininkai, Vilniuje, be bilieto, taip pažeisdamas Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių 33.1 punkto reikalavimus. Konstatavo, kad Institucija skundžiamą Nutarimą grindė tik administracinio teisės pažeidimo protokolu. Tuo tarpu S. B. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad jis į 17-to maršruto troleibusą įlipo „Spartos“ stotelėje, kontrolieriai jame jau buvo, jis iš karto troleibuso gale buvusiame komposteryje pažymėjo taloną, iš pradžių priėjo vienas kontrolierius, jis jam ir pateikė pažymėtą taloną, bet, kadangi kišenėje turėjo du atžymėtus talonus, nebūdamas tikras, pateikė ir antrąjį, tuomet kontrolieriai du kartus paprastą popierių pažymėję komposteriu lygino su jo pateiktais talonais ir pasakė, kad nei vienas nėra tinkamas. S. B. pridūrė, kad atsisakius mokėti kilo konfliktas bei tai, kad jis tikrai turėjo ir rodė pažymėtą taloną, matė troleibusu važiavęs J. Ž., bet policija jo neapklausė, prašė šį liudytoją iškviesti į teismo posėdį. Teismas nurodė, kad bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ajame policijos komisariate 2009 m. spalio 22 d. buvo gautas J. V. pareiškimas, kad 2009 m. spalio 22 d., apie 20 val. 20 min., tikrinant 17 maršruto troleibuse Nr. 678 buvo nustatytas keleivis, važiavęs be bilieto, kuris vėliau pradėjo stumdytis, grasinti ir pastūmė J. V. prie troleibuso durų, trenkė kumščiu per veidą V. K. ir bandė pasišalinti iš įvykio vietos, keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino fiziniu susidorojimu, pamatęs policijos pareigūnus bandė pabėgti, bet pareigūnų buvo sulaikytas, iškvietus ekipažą, pristatytas į policijos komisariatą. Pažymėjo, kad konfliktą matė R. N., kuri telefonu buvo apklausta apie įvykio aplinkybes, tačiau nurodė, kad nematė, kuris pradėjo konfliktą ir teigė negirdėjusi, kad kuris nors iš konfliktuojančių asmenų būtų grasinęs fiziniu susidorojimu. Tačiau išnagrinėjus surinktą medžiagą buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi šiuo atveju įžiūrimi nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai, bet tokio pobūdžio bylos yra nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka. Konstatavo, kad S. B. ir kontrolieriai šioje byloje teikia skirtingas įvykio versijas, liudytojo J. V. parodymai dėl jo pareigų (kontrolierius) bei tarpusavio kaltinimų gali būti neobjektyvūs, o kitokių (neutralių) įrodymų Institucija nerinko. Nurodė, jog policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas konfliktą matęs J. Ž., kuris, S. B. teigimu, matė konflikto pradžią troleibuse, liudytoju ikiteisminio tyrimo metu neapklaustas. Padarė išvadą, kad Institucija nesurinko neabejotinų S. B. kaltės įrodymų, todėl byla grąžintina Institucijai atlikti papildomą pažeidimo aplinkybių tyrimą – nustatyti J. Ž. gyvenamąją vietą ir jį apklausti.
II.
Institucija, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 51 – 52), kurio prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti, o ginčijamą Nutarimą palikti galioti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes S. B. Institucijos darbuotojams atliekant keleivių kontrolę nepateikė jokio bilieto. Pažymi, jog ši aplinkybė yra nurodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokole, kurį S. B. pasirašė. Teigia, kad tai, jog tarp S. B. ir jį tikrinusių kontrolierių kilo konfliktas, iš esmės yra ne šios bylos dalykas. Pažymi, jog konfliktas kilo po to, kai buvo nustatyta, jog S. B. padarė administracinį teisės pažeidimą. Mano, jog jei kontrolieriai nebūtų nustatę administracinio teisės pažeidimo, nebūtų kilęs ir konfliktas. Teigia, jog ta aplinkybė, kad J. Ž. matė, kaip S. B. pažymėjo bilietą, teismo posėdyje nebuvo įrodinėjama, o įrodymus pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ) teikia proceso šalys ir proceso dalyviai, todėl teismo nurodyta Institucijos pareiga įrodinėti dėl padaryto pažeidimo yra visiškai nepagrįsta. Pažymi, jog jei S. B. nepadarė nurodyto pažeidimo, jis turi įrodyti šį faktą. Priduria, jog kadangi S. B. nevykdė savo pareigos J. Ž. šiai bylai nagrinėti yra nereikšmingas asmuo, kaip ir bet kuris kitas su byla nesusijęs asmuo. Teigia, jog liudytojos R. N. parodymai šioje byloje taip pat neturi reikšmės. Nurodo, kad kontrolierius ATPK prasme yra pareigūnas, dėl to teismo teiginys, kad J. V. dėl savo atliekamų pareigų gali būti neobjektyvus, yra visiškai nepagrįstas bei prieštarauja protingumo ir teisingumo principams. Mano, jog vadovaujantis tokiu teismo išaiškinimu, reikėtų daryti išvadą, kad visų pareigūnų paaiškinimai turėtų būti traktuojami kaip neobjektyvūs dėl savo atliekamų pareigų. Pažymi, jog vadovaujantis ABTĮ 81 straipsniu, nagrinėdami administracines bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teigia, jog jei teismas nustatė, kad Institucijos surinktų įrodymų nepakanka nustatytoms aplinkybėms įrodyti, jis privalėjo iškviesti į apklausą protokolą surašiusį bei Nutarimą priėmusį pareigūnų V. K..
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą S. B. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, jog teiginys, kad byloje yra nustatyta, jog jis važiavo be bilieto yra klaidingas, nes jei tai būtų nustatyta, nebūtų reikalingas visas teisminis procesas. Pabrėžia, jog jo parašas gali būti po administracinio teisės pažeidimo protokolu, nes jam ant daugybės dokumentų pasirašyti buvo liepta policijos komisariate, todėl jis vykdydamas pareigūnų nurodymus pasirašė. Priduria, kad yra rusas, todėl sunkiai skaito lietuviškai, o procesinių teisių jam niekas neišaiškino. Teigia, jog teiginys apie tai, kad jis trenkė į veidą kontrolieriui yra klaidingas ir turi šmeižto požymių. Nurodo, jog konfliktas būtent ir kilo dėl to, kad jis turėjo bilietą ir bandė tai įrodinėti. Pažymi, jog stotelėje jam reikėjo išlipti ir jis bandė tai padaryti, tačiau kontrolieriai buvo supykę ir neleido jam to padaryti, apkaltino tuo, kad jo bilietas yra negaliojantis. Nurodo, jog kontrolierius greičiausiai įsiutino tai, kad jis kišenėje turėjo kelis talonėlius, kuriuos jiems ir pateikė, be to, jis nesutiko vietoje jiems duoti kyšį. Nurodo, jog kontrolieriai neapklausė nei J. Ž., kuris gali paliudyti, kad jis važiavo su pažymėtu bilietu, nei R. N.. Sutinka su Institucijos teiginiu, jog remiantis ATPK normomis, teisingumo ir protingumo principais, daroma prezumpcija, kad pareigūnas yra objektyvus, tačiau mano, kad tai neužkerta jam kelio ginti savo pažeistų teisių bei įrodinėti, kad konkrečiu atveju kontrolierius veikė subjektyviai, nusižengdamas savo darbo principams ir taisyklėms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinė nuobauda S. B. nagrinėjamoje byloje buvo paskirta pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad keleivių važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis arba važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, neturint teisės į transporto lengvatas, užtraukia baudą nuo šešiasdešimties iki vieno šimto litų.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčas šioje byloje iš esmės kilo dėl to, ar pakako įrodymų S. B. kaltei padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą nustatyti, t. y. ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą grąžino Institucijai nagrinėti iš naujo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamu bylos aspektu ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Remiantis tuo, Institucijos teiginys, kad S. B. pats privalėjo įrodyti nepadaręs pažeidimo, yra nepagrįstas.
Tuo tarpu ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas S. B. ir Institucijos kontrolierius teikė iš esmės prieštaringus parodymus, o jokių kitų objektyvių duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai nustatyti S. B. kaltę padarius minėtąjį pažeidimą byloje surinkta nebuvo. Pridurtina, jog S. B. bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi versijos, kad bilietėlį kontrolieriams pateikė, pažymėdamas, kad šį faktą gali paliudyti tuo pačiu troleibusu važiavęs, t. y. tiesiogiai įvykį matęs liudytojas J. Ž., kuris inter alia minimas ir pirminiame policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (Ikiteisminio tyrimo medžiaga l. 4). Todėl teisėjų kolegija nesutinka su tuo Institucijos teikiamu argumentu, kad J. Ž. yra bylai nereikšmingas asmuo, kaip ir bet kuris kitas su byla nesusijęs asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad šio liudytojo parodymai galėtų išsklaidyti teisėjų kolegijai kylančias abejones dėl S. B. kaltės, bei tai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės jo iškviesti į teismo posėdį, nes neturėjo duomenų apie J. Ž. gyvenamąją vietą (b. l. 44), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byla grąžintina Institucijai atlikti papildomą pažeidimo aplinkybių tyrimą – nustatyti J. Ž. gyvenamąją vietą ir jį apklausti. Pasakytina ir tai, kad ta apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog jei kontrolieriai nebūtų nustatę administracinio teisės pažeidimo, nebūtų kilęs ir konfliktas, yra tik prielaida, o tai, kad administracinėse bylose yra taikoma bendroji pareigūnų parodymų objektyvumo prezumpcija, S. B. neužkerta kelio teismine tvarka ginčyti šių pareigūnų parodymų teisingumo, siekiant įrodyti savo kaltės nebuvimą dėl minėto pažeidimo padarymo, ką šiuo atveju jis ir padarė.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.