Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Institucijos teigimu, praeityje R. S. jau buvo teistas, tačiau dabartiniai jam inkriminuoti nusikaltimai nėra jam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Nusikaltimus jis įvykdė jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teisme savo kaltę pripažino tik iš dalies. Šiuo metu savo kaltę jis taip pat pripažįsta tik iš dalies, neigdamas savo kaltę dėl seksualinės prievartos nukentėjusiosios atžvilgiu. Atvykęs į pataisos įstaigą nuteistasis sugebėjo prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio taisyklių. Bendraudamas su administracijos darbuotojais jis yra mandagus, taktiškas bei komunikabilus, jo bendravimo įgūdžiai geri. R. S. tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais yra normalūs, autoriteto tarp kitų nuteistųjų neturi, tikina, kad kriminalinės subkultūros apraiškų netoleruoja ir jų nesilaiko. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vedė, turi sūnų. Palaiko socialinius ryšius su savo sutuoktine, sūnumi, tėvu, broliais ir seserimi. Buityje nuteistasis yra tvarkingas, laisvalaikiu mėgsta skaityti piešti, mokytis užsienio kalbų, skaityti knygas. Iki nuteisimo R. S. buvo įgijęs 9 klasių išsilavinimą, oficialiai nedirbo, tačiau teigia dirbęs neoficialiai – perpardavinėjo įvairius daiktus. Šiuo metu nuteistasis mokosi 12-oje klasėje ir (duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokykloje dailidės specialybės.

Teikime pabrėžiama, kad bausmės atlikimo laikotarpiu R. S. 16 kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, 9 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Paskutinį kartą baustas 2018 m. spalio 31 d. Už gerą elgesį skatintas 23 kartus, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Be to, atlikdamas jam skirtą bausmę, R. S. atlygino iš jo priteistą civilinį ieškinį, jo vardu jokie vykdomieji dokumentai pataisos įstaigoje negauti. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė. Ji atitinka 43 balus. Nuo pirminio pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo ši rizika sumažėjo nuo 57 balų. Šiuo metu vis dar išskiriami R. S. elgesį neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, nusikalstamo elgesio istorija.

Teismo posėdyje prokuroras prašė Institucijos teikimą atmesti, nuteistojo gynėja – prašė jį tenkinti.

Institucijos teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BK 51 straipsnyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. <...> Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Toks teisinis reguliavimas iš esmės atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pagal kurią, nusikaltusio asmens sulaikymas nuo pakartotinio nusikaltimo padarymo yra viena iš esminių laisvės atėmimo bausmės funkcijų. Todėl vien tik faktas, kad asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

Nuteistasis R. S. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau nei dvidešimt metų, t. y. nuo 1996 m. gruodžio 3 d. Visgi vien šio kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, t. y. ar nuteistasis vis dar kelia pavojų visuomenei, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius su laisvėje esančiais artimaisiais, dalyvavo ir dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, per visą jam skirtos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį buvo paskatintas 23 kartus. Be to, R. S. pataisos įstaigoje mokosi paskutinėje vidurinės mokyklos klasėje ir siekia įgyti dailidės specialybę, iš jo priteistą civilinį ieškinį atlygino visiškai. Visa tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo tam tikrus jo elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau vien jų, įvertinus ir kitus R. S. asmens byloje esančius duomenis, nepakanka išvadai, jog nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė jau gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimą.

R. S. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė ir vertinama 43 balais. Po pirminio vertinimo, atlikto 2016 m. sausio 5 d., šis balas pakito 14 balų. Tačiau, šiuo atveju vis dar didesnę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį – 23 balus, sudaro veiksniai, kurie priklauso nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį, t. y. juos, būdamas motyvuotas, jis gali žymiai sumažinti. Įvertintina ir tai, kad nors nuteistasis pataisos įstaigoje ir buvo skatinamas, tačiau jis taip pat net 16 kartų pažeidė pataisos įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles, už ką net 9 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Paskutinį kartą jis buvo baustas vos kiek daugiau nei prieš dvejus metus, t. y. 2018 m. spalio 31 d., be kita ko, už itin šiurkštaus pažeidimo padarymą – alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, kas įvertinus R. S. skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo laikotarpį (nuo 1996 m. gruodžio 3 d.), suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar neilgą laikotarpį, kuris nėra pakankamas nuteistajam skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimui terminuota laisvės atėmimo bausme.

Netenkinant Institucijos teikimo įvertintina ir tai, kad R. S. praeityje jau buvo teistas, o šiuo metu subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, kurių pobūdis, kiekis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Juo labiau, kad nusikaltimus, už kurių padarymą R. S. šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jis įvykdė prieš tai jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, po nusikaltimų įvykdymo slapstėsi nuo teisėsaugos pareigūnų, tokiu būdu, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Net ir šioje jam skirtos bausmės stadijoje, savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų nuteistasis pripažįsta tik iš dalies, nesutinka su savo veiksmų kvalifikavimu dėl seksualinės prievartos panaudojimo nukentėjusiosios atžvilgiu. Visa tai teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog net ir šiuo metu nuteistasis kritiškai nevertina savo neteisėtų veiksmų, be kita ko, sukėlusių negrįžtamas pasekmes, o tai neabejotinai labiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia pagrįstai manyti, jog jo elgesio korekcija jau yra pakankama jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pakeitimui švelnesne.

Darant šią išvadą įvertintina ir tai, kad laisvėje nuteistasis buvo įgijęs vos 9 klasių išsilavinimą, oficialiai niekur nedirbo. Nors šiuo metu jis mokosi 12-oje klasėje ir siekia įgyti dailidės specialybę, tačiau jokių duomenų apie nuteistojo darbą bausmės atlikimo metu, nėra. Be to, sprendžiant iš teikimo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, nuteistasis nesiekia užsiimti ir nemokama visuomenine veikla, dirbti nemokamų darbų, kas neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti pakankamą jo darbinę motyvaciją. Tuo tarpu šiuo metu ji abejotina. Bylos duomenimis, pataisos įstaigoje nuteistasis pragyvena iš artimųjų jam siunčiamų pinigų. Nors iš jo priteistą civilinį ieškinį jis ir atlygino, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jokio turto ar santaupų iki nuteisimo jis neturėjo, neabejotina, kad civilinis ieškinys buvo atlygintas ne paties R. S. aktyviais veiksmais, o artimųjų pagalba, kas vėlgi rodo, jog nuteistasis kritiškai nevertina savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir jokių aktyvių veiksmų teigiamai savo elgesio korekcijai iš esmės nededa. Juo labiau, kad ir šiuo metu jokių probleminių sričių savyje R. S. neįžvelgia, yra patenkintas tuo, koks yra, o jo elgesyje įžvelgiamos dalinės nuteistojo kriminalinio elgesio nuostatos – pataisos įstaigoje nedirba. Šių aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą, kad ir nuteistojo mąstymas vis dar nėra koreguojamas išimtinai teigiama linkme, todėl neabejotina, kad šiuo metu svarstyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą švelnesnės rūšies bausme, vis dar būtų per anksti.

Svarbu ir tai, kad civilinis ieškinys nukentėjusiesiems buvo atlygintas tik 2020 m. rugpjūčio mėnesį, kas įvertinus faktą, jog net ir šiuo metu savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų nuteistasis pripažįsta tik iš dalies, leidžia pagrįstai manyti, jog tokius nuteistojo veiksmus galėjo paskatinti ne nuoširdus jo gailestis dėl padaryto, bet siekis kuo greičiau išeiti į laisvę. Analogiškai pasisakytina ir dėl R. S. noro įgyti vidurinį išsilavinimą bei specialybę. Šių veiksmų nuteistasis ėmėsi tik tuomet, kai įstatyme atsirado galimybę asmenims, nuteistiems iki gyvos galvos, skirtą bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.

Pakankamo pagrindo tenkinti Institucijos teikimą nesudaro ir nuteistojo dalyvavimas įvairiuose pozityvaus užimtumo renginiuose, uolus jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas labiau neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, pagrįstai manytina, jog vien tik šių aplinkybių egzistavimas net ir šiuo metu išimtinai teigiamos įtakos nuteistojo mąstymui nedaro, neskatina jo pasitaisyti ir savo elgesį koreguoti vien tik teigiama linkme, be kita ko, prisiimant reikiamą atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus bei jais sukeltas pasekmes, todėl keisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos remiantis vien tik šių aplinkybių visuma, nėra pagrindo.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. S. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę švelninti, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme, pagrindo nėra. Toks teismo sprendimas, įvertinus nuteistojo asmenybę, atitinka ir jau minėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei joje akcentuotą valstybės pareigą apsaugoti visuomenę nuo jai pavojingo asmens. Svarbu tai, kad taikyti BK 51 straipsnį ir jo pagrindu sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį, pakeičiant jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra žymi, o ją lėmė išimtinai vien tik su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikiu siejamos aplinkybės. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad tolesnis R. S. bausmės atlikimas jau yra galimas švelnesnėmis sąlygomis, t. y. pakeitus jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, o paties nuteistojo nuomonė ir švelnesnės bausmės siekis neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Nors nukentėjusieji pateikė atsiliepimą į Institucijos teikimą, prašydami Institucijos teikimą atmesti, ir už šio atsiliepimo surašymą iš nuteistojo jų naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau tenkinti šį nukentėjusiųjų prašymą pagrindo nėra.

Kaip numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, <...>, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Remiantis BPK 360¹ straipsnio 1 dalimi, klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir motyvuota nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apygardos teismo trijų teisėjų kolegija pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Nagrinėjant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir bausmę vykdančios institucijos atstovas. Dalyvauti šiame teismo posėdyje šaukiamas nuteistasis ir nuteistojo prašymu gynėjas, nukentėjusysis arba jo atstovas, tačiau šių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nesustabdo klausimo nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jiems dalyvauti būtina.

Kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, teismo posėdyje be privalomai turinčių dalyvauti proceso dalyvių, gali dalyvauti ir nukentėjusysis ir/ar jo atstovas. Galimybė pateikti atsiliepimą į Institucijos teikimą BPK nenumatyta, todėl priteisti nukentėjusiesiems jų turėtas išlaidas, susidariusias dėl atsiliepimo į Institucijos teikimą, pateikimo, šiuo atveju nėra įstatyminio pagrindo. Netenkinant nukentėjusiųjų prašymo, įvertintina tai, kad R. S. atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kuri šia nutartimi nėra pakeičiama terminuota laisvės atėmimo bausme, jokių santaupų ar turto neturi, pataisos įstaigoje nedirba, jokių pajamų negauna, kas teismui leidžia pagrįstai spręsti apie prastą nuteistojo finansinę padėtį, dėl kurios, atlyginti iš jo priteistinų proceso išlaidų, jis neturėtų jokios galimybės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. teikimo netenkinti.

Išlaidų už teisinę pagalbą iš nuteistojo R. S. nukentėjusiųjų P. S. ir D. S. naudai nepriteisti.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.