Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-1577-163/2015

2015 m gruodžio 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo H. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo H. V. ieškinį atsakovams K. M., UAB „Ūkas“ dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo ir atsakovės UAB „Ūkas“ patikslintą priešieškinį ieškovui H. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškovo ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį tenkino ir nusprendė atidalyti iš bendro turto ir nustatyti ieškovui H. V. ir atsakovei UAB „Ūkas“ lygias dalis į statybines medžiagas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: 1) ieškovui H. V. priskirti dalį, kurią sudaro patalpos, projektinio pasiūlymo plane pažymėtos indeksais: 1-11 (128,47 kv. m), 1-12 (19,51 kv. m), 1-13 (110,35 kv. m), 1-14 (12,65 kv. m), 1-15 (12,48 kv. m), 1-16 (111,11 kv. m), 1-17 (12,76 kv. m), 1-18 (58,93 kv. m), 1-19 (69,74 kv. m), 1-20 (73,57 kv. m), pastoges, pažymėtas 1-32 (182,855 kv. m), stogą, projektiniame pasiūlyme pažymėtą žalia spalva (938,67 kv. m); 2) atsakovei UAB „Ūkas“ priskirti dalį, kurią sudaro patalpos, projektinio pasiūlymo plane pažymėtos indeksais: 1-1 (2,07 kv. m), 1-2 (46,42 kv. m), 1-3 (8,35 kv. m), 1-4 (33,11 kv. m), 1-5 (43,24 kv. m), 1-6 (67,05 kv. m), 1-7 (7,68 kv. m), 1-8 (12,1 kv. m), 1-9 (2,06 kv. m), 1-10 (2,04 kv. m), 1-21 (38,11 kv. m), 1-22 (6,58 kv. m), 1-23 (23,16 kv. m), 1-24 (99,66 kv. m), 1-25 (43,52 kv. m), 1-26 (86,33 kv. m), 1-27 (4,07 kv. m), 1-28 (43,22 kv. m), 1-29 (6,96 kv. m), 1-30 (33,79 kv. m), pastoges, pažymėtas 1-31 (182,855 kv. m), stogą, projektiniame pasiūlyme pažymėtą geltona spalva (859,39 kv. m). Įpareigojo ieškovą atlaisvinti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, plane pažymėtas indeksu 1-23. Įpareigojo atsakovę UAB „Ūkas“ įrengti karkasinę pertvarą patalpose, plane pažymėtose indeksais 1-11 ir 1-21, patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo lėšomis. Priteisė iš ieškovo, H. V., atsakovei UAB „Ūkas“ patirtas 1082,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendimo dalį dėl ieškovo ieškinio motyvavo, vadovaudamasis LR CPK 45 straipsnio 3 dalimi, kad atsakovas K. M. yra netinkamas atsakovas, kadangi jis yra įmonės UAB „Ūkas“ akcininkas, todėl pastato savininkė yra tik UAB „Ūkas“. Kitą sprendimo dalį dėl atsakovės priešieškinio teismas motyvavo tuo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog tenkinus atsakovės reikalavimą, ieškovo teisės bus pažeistos ar kils konfliktų. Pastato padalijimas perpus yra racionalesnis ir ekonomiškesnis, atsižvelgiant į pastato sandarą, užimtas ir naudojamas patalpas, pastato atidalijimo rekonstrukcijos darbus, todėl siūlomas nuosavybės atidalijimas pagal patikslintame priešieškinyje pateiktą planą yra tinkamas, todėl tenkintinas. Pažymėtina, kad pateiktas planas nepažeis nė vieno iš bendraturčių interesų, nes pastatas padalytas lygiomis dalimis pagal bendrą plotą abiem šalims, paskirtos patalpos yra lygiavertės, bus sudarytos lygios galimybės abiem šalims privažiuoti prie pastato, todėl ateityje konfliktų tarp bendraturčių neturėtų kilti. Dėl patalpų, plane pažymėtų indeksu 1-23, atlaisvinimo teismas pasisakė, kad atsakovė UAB „Ūkas“ pripažintina šių patalpų savininke, todėl turi teisę ginti savo nuosavybės teisę į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, plane pažymėtas indeksu 1-23. Atsižvelgiant į tai, kad atidalijant bendrąją dalinę nuosavybę pagal priešieškinyje nurodytą būdą patalpos, pažymėtos plane indeksu 1-23, atitenka atsakovei UAB „Ūkas“, todėl šis jos reikalavimas tenkintinas. Ieškovas H. V. įpareigotinas atlaisvinti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažymėtas plane indeksu 1-23. Dėl pastato atidalijimo įrengiant karkasinę pertvarą patalpose, plane pažymėtose indeksais 1-11 ir 1-21, teismas nusprendė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovo patikslintas priešieškinis tenkintinas, į tai, kad bendroji dalinė nuosavybė dalytina pagal priešieškinyje pateiktą pasiūlymą, taip pat į tai, kad patalpos būtų visiškai atskirtos į dvi lygias puses, atsakovė įpareigotinas pastato patalpose 1-11 ir 1-21 įrengti karkasinę pertvarą savo lėšomis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo. Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką. Atsakovas pateikė priešieškinį dėl turto atidalijimo iš bendro turto, esančio bendrąja daline nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį, kadangi ieškinys pateiktas netinkamam atsakovui, kitą sprendimo dalį dėl atsakovės priešieškinio pirmosios instancijos teismas tenkino. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 1992-11-30 tarp Klaipėdos rajono Lėbartų valstybinio ūkio iš vienos pusės bei ieškovo ir atsakovo K. M. iš kitos pusės buvo pasirašytas perdavimo–priėmimo aktas, kurio pagrindu Klaipėdos rajono Lėbartų valstybinis ūkis perdavė nurašytą kiaulidės pastatą Nr. 3, esantį Rimkų kaime (šiuo metu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), IĮ „Garažas“, atstovaujamai jos direktoriaus K. M., ir H. V.. Ieškovas ir atsakovas už perkamą pastatą sumokėjo lygiomis dalimis. Perdavimo–priėmimo akte buvo nurodyta, kad nurašytas kiaulidės pastatas yra perduodamas nusigriauti, t. y. kaip statybinės medžiagos. Įsipareigojimo akte buvo nurodyta, kad šalys turi pastatą nugriauti, kadangi šis įsipareigojimas nebuvo įvykdytas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-798-826/2013 teismas pripažino ieškovo H. V. nuosavybės teisę į 1/2 dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip statybines medžiagas. Teismas remdamasis byloje apklaustų liudytojų parodymais, rašytine medžiaga, sprendė, kad Lėbartų valstybinis ūkis ginčo objektą perdavė dviem asmenims, t. y. IĮ „Garažas“ direktoriui K. M. ir fiziniam asmeniui H. V.. Byloje šalys nepateikė neginčijamų duomenų, kurie leistų daryti išvadą apie tai, kokią dalį jie sumokėjo už pastatą kaip už statybines medžiagas. 1996 m sausio 10 d. individualios įmonės „Garažas“ savininkas K. M. perleido uždarajai akcinei bendrovei „Ūkas“ ginčo pastato dalį. Ieškovas kurį laiką veiklos nevykdė, todėl atsakovas, gavęs patalpas, siekė jas įteisinti. Atsakovas savo dalį valdo, disponuoja ir naudoja nuolatos, tai patvirtina sudarytos nuomos sutartys ir kiti sandoriai.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

2015-12-02 gautas atsakovės prašymas dėl naujų įrodymų civilinėje byloje priėmimo.

Įrodymai byloje priimami iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. LR CPK 263 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, išklausęs baigiamąsias kalbas ir išėjęs į pasitarimų kambarį, prašymų nebepriima, kadangi teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje.

Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas teismo posėdyje vyko 2015-11-19, o prašymas gautas 2015-12-04, todėl prašymą priimti naujus įrodymus atsisakytina priimti, kadangi prašymai po įvykusio teismo 2015-11-19 posėdžio, teismui išėjus į pasitarimų kambarį ir priėmus nutartį atidėti procesinio sprendimo paskelbimą iki 2015-12-15, nebepriimami. Todėl vadovaudamasis LR CPK 257 ir 263 straipsnio 2 dalimi, prašymą dėl papildomų įrodymų priėmimo atsisakoma priimti, kadangi visi prašymai pateikiami iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Dėl priešieškinio dalyko

Pagal LR CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. To paties įstatymo 4.73 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o 2 dalyje įtvirtina, kad bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita. LR CK 4.80 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt. Šiuos skirtumus būtina įvertinti sprendžiant bendraturčių ginčus dėl atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti. Atidalijimo variantai turi atitikti bendraturčių dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, nepažeisti trečiųjų asmenų teisių, juos turi būti įmanoma įgyvendinti (Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga AC-32-1). Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismo 2013-10-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-798-826/2013 nustatyta ieškovo nuosavybės teisė į 1/2 dalį ginčo pastato kaip statybines medžiagas. Šis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad pastatas iki šiol nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnis numato, kas yra nekilnojamojo turto kadastro objektai: 1) žemės sklypas; 2) statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą; 3) patalpa, šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti: 1) patalpos (bendrojo naudojimo patalpos, kambariai butuose ir pan.), kurių negalima suformuoti kaip atskirų nekilnojamųjų daiktų; 2) statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu; 3) žemės dangos, sankasos, iškasos, pylimai, geležinkelio pabėgiai ir bėgiai, riboženkliai, melioracijos ir kiti įrenginiai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su žemės sklypu ar statiniu, kaip atskiru nekilnojamuoju daiktu. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad perdavimo–priėmimo akte buvo nurodyta, kad nurašytas kiaulidės pastatas buvo perduotas nugriauti, t. y. kaip statybinės medžiagos. Dėl šios priežasties nebuvo sudaryta notarinė parduodamo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Ginčo pastatas, įgytas kaip statybinės medžiagos nugriauti, nugriautas nebuvo, tačiau šiuo metu esamos patalpos vis dar nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Įvertinus aplinkybę, kad statybinės medžiagos nėra laikytinos nekilnojamojo turto objektu, atsakovės priešieškinis yra atmestinas, kadangi priešieškinio dalykas nėra civilinės apyvartos objektas. Šiuo atveju būtų galima spręsti klausimą dėl statybinių medžiagų padalijimo, tačiau tokio reikalavimo byloje nėra, todėl teismas neturi teisės peržengti ieškinio reikalavimo ribų. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą byloje.

Dėl ieškovo ieškinio

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad K. M. byloje yra netinkamas atsakovas, nes neva 1996-01-10 perleido pastatą uždarajai akcinei bendrovei „Ūkas“, kadangi 1996-01-10 akcininkų susirinkimo protokolas savo esme yra niekinis, nes K. M. individuali įmonė neturėjo teisės disponuoti visu ginčo pastatu, kai jai priklausė tik pusė pastato. Ginčo pastatą įvairiais laikotarpiais be jokios logikos ir sistemos valdė tiek K. M. kaip fizinis asmuo, tiek UAB „Ūkas“ (priklausanti K. M. ir jo sutuoktinei V. M.).

Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 1996-01-10 protokolu K. M., turintis 50 proc. akcijų, ir V. M., turinti 50 proc. akcijų, nutarė, kad K. M. pastatą Jūrininkų per. 1A Klaipėdoje, perduoda UAB „Ūkas“. UAB „Ūkas“ turi teisę pastate vykdyti veiklą, savo vardu nuomoti pastatą, sudaryti sutartis ir kitus sandorius, susijusius su pastato valdymu. Taip pat iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad visi sandoriai, susiję su bendrovės valdymu, jų patalpų nuoma, paslaugų užsakymu, buvo sudaryti UAB „Ūkas“ vardu, atstovaujant šios įmonės direktoriui K. M.. Teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, negali apsiriboti formaliu netinkamos šalies konstatavimu ir tuo pagrindu atmesti ieškinį, bet turi išnaudoti visas bylos išnagrinėjimo iš esmės galimybes, tarp jų – ir pasiūlyti pakeisti netinkamą šalį tinkama (CPK 45 straipsnis). Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis), civilinės bylos nagrinėjimo koncentruotumo bei ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), teismo pareigą rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu (CPK 8 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015). Šioje byloje matyti, kad pirmosios instancijos teismas siūlė ieškovui pakeisti atsakovą tinkama atsakove, tačiau ieškovui nesutikus perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės (LRCPK 46 str. 3 d.).

Taip pat apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ginčo objektu. Tačiau teisėjų kolegija, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad prašymas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo kilnojamuoju daiktu negali būti tenkintinas, kadangi kaip nustatyta anksčiau, ginčo pastatas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovo prašymas nustatyti naudojimosi tvarką statybinėmis medžiagomis, kurios nelaikytinos nekilnojamojo turto objektu, negali būti tenkintinas.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovo priešieškinio ir paliktina galioti sprendimo dalis dėl ieškovo ieškinio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m birželio 26 d. sprendimą.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m birželio 26 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovės UAB „Ūkas“, j.a.k. 140423393, priešieškinis ir priešieškinį atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.