Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. U. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. U. skunde nurodo, kad Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) direktoriaus 2019 m. liepos 10 d. nutarimu 28-495 (1) jam paskirta nuobauda t. y. 10 (dešimties) parų uždarymas į kamerų tipo patalpas, kadangi atsisakė duoti šlapimo testus.

Teigia, kad Kalėjimų departamentui pateikė informaciją, kodėl atsisakė duoti šlapimo testus, tačiau anot pareiškėjo į tai nebuvo atsižvelgta, todėl prašo panaikinti ir Kalėjimų departamento 2019 m. rugpjūčio 7 d. raštą Nr. 2S-3410.

Paaiškina, kad jis neatsisakė duoti šlapimo mėginio, o fiziškai negalėjo pasišlapinti ir duoti mėginį prie kitų žmonių. Teigia, kad jam paprašius nuvesti kitur, kad galėtų nusišlapinti, pareigūnai jam atsakė „kad čia ne pageidavimų koncertas“.

Mano, kad jam atsisakius duoti šlapimo testus, Vilniaus PN privalėjo vadovautis Sveikatos apsaugos ministro, Apsaugos ministerijos 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. V-13/2 „ Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 505 „Dėl medicininės apžiūros neblaiviams nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ pakeitimo.

Pareiškėjo teigimu, atsisakius duoti šlapimą, pareigūnai privalėjo paimti iš jo kraujo. Taip pat turėjo įvertinti jo būklę, elgesį. Nurodo, kad iš pareiškėjo nebuvo reikalaujama duoti paaiškinimų raštu (b. l. 1–2).

Patikslintame skunde paaiškino, kad Vilniaus PN reikalavimas pateikti šlapimo testą, pažeidė ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatas bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. V-20 bendrąsias nuostatas.

Atsakovo Vilniaus PN nuomone, skundas nepagrįstas. Atsiliepime nurodo, kad Vilniaus PN 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus (toliau – SVS) specialistas 2019 m. liepos 4 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 43-598(1) pranešė Vilniaus PN direktoriui, kad 2019 m. liepos 4 d. 15.15 val. 6 -ojo būrio nuteistasis D. U., gim. 1985 m., buvo nuvestas atlikti greitosios tyrimo priemonės (testo) dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Tačiau nuteistasis kategoriškai atsisakė atlikti minėtą testą. Savo veiksmais nuteistasis D. U. pažeidė Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

Nurodo, kad 2019 m. liepos 4 d. buvo surašytas protokolas dėl nuteistojo D. U. atsisakymo pasiaiškinti raštu (reg. Nr. 50-876(1), kuriuo du Vilniaus PN SVS pareigūnai užfiksavo, kad dėl 2019 m. liepos 4 d. padaryto bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo jis atsisakė pasiaiškinti raštu, tačiau žodžiu paaiškino „nieko nerašysiu“.

Pažymi, kad 2019 m. liepos 4 d. buvo surašytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 79-105(1). Akte pažymėta, kad pareiškėjui D. U. išaiškintos nesutikimo, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas, teisiniai padariniai, taip pat konstatuota, kad pareiškėjas D. U. nesutinka, kad būtų nustatomas jo galimas apsvaigimas, ši aplinkybė fiksuota dviejų Vilniaus PN SVS pareigūnų parašais.

Atsižvelgiant į, tai Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į pareiškėjo padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą (LR BVK 110 str. 2 d. 3 p. reikalavimų pažeidimas), vadovaudamasis LR BVK 142 ir 143 str. taip pat atsižvelgdamas į aplinkybę, kad pareiškėjas atsisakė pasiaiškinti raštu, 2019 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 28-495(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ skyrė pareiškėjui nuobaudą – perkėlimą 10 (dešimčiai) parų į kamerų tipo patalpas.

Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjui nuobaudą skyrė teisėtai ir pagrįstai. Nuobaudos rūšis parinkta tinkama, adekvati padaryto nusižengimo sunkumui. Atsakovo nuomone, Skundžiamas Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimas priimtas, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, laikantis teisės aktų reikalavimų, remiantis pateiktu pareigūno tarnybiniu pranešimu, nutarime nurodytos pareiškėjo pažeistų teisės aktų nuostatos (b. l. 46-49).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Išklausius pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimus, ištyrus rašytinę bylos medžiagą nustatyta, jog ginčas kilo dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai atsakovas pareiškėjui skyrė nuobaudą.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vilniaus PN I-ojo saugumo valdymo skyriaus specialistas Andrej Lonski 2019 m. liepos 4 d. Vilniaus PN direktoriui pateikė Tarnybinį pranešimą apie nuteistojo D. U. drausmės pažeidimą (b. l. 54). Pareiškėjas 2019 m. liepos 4 d. 15.15 val. buvo nuvestas atlikti greitosios tyrimo priemonės (testo) dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Pareiškėjas tą pačią dieną atsisakė raštu pasiaiškinti (b. l. 55).

Vilniaus PN 2019 m. liepos 4 d. buvo surašytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 79-105(1). Akte pažymėta, kad pareiškėjui D. U. išaiškintos nesutikimo, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas, teisiniai padariniai, taip pat konstatuota, kad pareiškėjas D. U. nesutinka, kad būtų nustatomas jo galimas apsvaigimas, ši aplinkybė fiksuota dviejų Vilniaus PN SVS pareigūnų parašais.

Vilniaus PN direktorius, vadovaudamasis BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 2019 m. liepos 10 d. Nutarimu Nr. 28–495 (1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (b. l. 53) pareiškėjui skyrė 10 (dešimties) parų perkėlimą į kamerų tipo patalpas.

Pareiškėjas 2019 m. liepos 15 d. su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prašydamas panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. liepos 10 d. Nutarimą Nr. 28–495 (1) „Dėl nuteistojo nubaudimo (b. l. 36-40).

Kalėjimų departamentas 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 2S-3410 pareiškėjui atsakė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymas (toliau – BVK) ir Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas vykdomas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas).

BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 12 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuteistųjų pareigos. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 straipsnyje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų pareigos. Šiame straipsnyje įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones (BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Aprašo 2 punkte nustatyta, kad aprašas taikomas visose Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose laisvės atėmimo vietose kontroliuojant ir nustatant, ar suimtieji (nuteistieji) nevartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų. Aprašo 7 punkte nustatyta, kad suimtojo (nuteistojo) neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nustatomas laisvės atėmimo vietos direktoriaus įsakymu nustatytose patalpose. Aprašo 8 punkte reglamentuota, kad pareigūnas žodžiu suimtajam (nuteistajam) paaiškina nesutikimo, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas, teisinius padarinius ir pasirašo akte, o 9 punkte nurodyta, jei po supažindinimo su nesutikimo teisiniais padariniais suimtasis (nuteistasis) nesutinka, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas, ir pasirašo akte, pripažįstama, kad jis vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas BVK 110 straipsnyje įtvirtintas nuteistųjų pareigas pažeidė. Nors pareiškėjo teigimu, jis neatsisakė duoti šlapimo mėginio, o paprasčiausiai negalėjo fiziškai pasišlapinti ir duoti mėginį prie kitų žmonių, tačiau įvertinus rašytinę medžiagą nustatyta, kad Vilniaus PN nuteistųjų neblaivumas ar apsvaigimas nustatomas specialiai šiems veiksmams atlikti įrengtoje patalpoje, kurioje yra ir sanitarinis mazgas, todėl nuteistiesiems sudarytos tinkamos sąlygos, užtikrinančios pakankamą privatumo laipsnį pateikti tiriamąją medžiagą (šlapimą). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas buvo nuvestas į specialiai įrengtą tarnybinę patalpą, kurioje tikrinamas nuteistųjų neblaivumas/apsvaigimas, patikrinti dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Teisėjų kolegija, pažymi, kad teisės aktai aiškiai įtvirtina teisinius padarinius atsisakius atlikti greitąją tyrimo priemonę. Šiuo konkrečiu atveju, atsisakius atlikti testą, konstatuojama, kad pareiškėjas vartojo psichiką veikiančias medžiagas, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pabrėžtina, kad Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų. BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę; 2) pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų; 3) pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių. Šio kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (BVK 143 straipsnio 1, 2 dalys).

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtinta, kad pareiškėjui pagrįstai buvo paskirta BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta nuobauda.

Pareiškėjas skunde išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Apibendrinat išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai, laikantis teisės aktų reikalavimų, ji adekvati padarytam pažeidimui, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti atsakovo nutarimą ir trečiojo suinteresuotojo asmens sprendimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kaledorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.