Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. R., jos atstovui advokatui Š. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. 2016-10-08, apie 00.54 val., Architektų g. 81, Vilniuje, vairavo automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, būdama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis: 1,91 promilės girtumas. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 129 straipsnyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama S. R. visiškai pripažino padarytą pažeidimą ir parodė, kad su vyru G. vartojo alkoholinius gėrimus. Po ko susiginčijo. Tam, kad vyras neblaivus nesugalvotų vairuoti, ji nusileido į kiemą ir nutarė perstatyti jų šeimai priklausantį automobilį. Teisės vairuoti transporto priemones neturi. Kažkiek pavažiavo ir automobilio variklis užgeso. Dėl jai protokole inkriminuojamo teisės pažeidimo, t.y. eismo įvykio sukėlimo, paaiškina, kad vairuodama galėjo automobiliu kontaktuoti su stovinčiu kitu automobiliu, tačiau vairuojamo automobilio neapgadino. Kitą dieną nuėjo pas kaimyną, iš kurio žodžių suprato, jog ir jo automobiliui jokių apgadinimų nepadarė. Gailisi dėl savo veiksmų, supranta, kad galėjo pasirinkti kitą būdą, t.y. tiesiog paslėpti automobilio raktelius.

Suinteresuotas asmuo V. M. parodė, kad jam priklauso automobilis Mitsubishi Colt, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jis stovėjo kieme prie namo Architektų g.81, Vilniuje. Pas jį apsilankė kaimynė S. su vyru ir pranešė, kad S. galėjo apgadinti jo stovintį kieme automobilį. Apžiūrėjo mašiną, tačiau jokių apgadinimų, įbrėžimų, įlenkimų nerado. Buvo tik seni apgadinimai, todėl atsakė kaimynams, kad jokios žalos jam nepadaryta ir pretenzijų jiems neturi. Eismo įvykio aplinkybių nežino.

Liudytojas G. R., S. R. vyras, parodė, kad nuvažiavo į parduotuvę, apsipirko, grįžo namo, išgėrė su žmona S.. Paskui susipyko su ja ir pastaroji uždarė jį balkone, tik vėliau jį išleido uošvė. Tuomet su S. močiute išbėgo į lauką, paėmė iš S. raktelius nuo automobilio. Jis automobilio nevairavo. Atvyko policijos pareigūnai. Jis į alkotesterį pripūtė 1,86 promilės. Ant automobilio VW Passat apgadinimų nebuvo. Kitą dieną automobilio Mitsubishi savininkas pasakė, jog ir jo automobilis neapgadintas.

Liudytoja G. R., S. R. motina, parodė, kad S. susipyko su vyru G., uždarė jį balkone, pati išbėgo į lauką. Po kiek laiko su močiute jos išleido iš balkono G.. Pastarasis su močiute bėgo į kiemą, ji pasiliko bute su vaiku. S. pasakojo jai, kad pasuko automobilio raktelį, mašina truktelėjo ir sustojo.

Liudytojai J. B., S. R. močiutė, parodė, kad jai išbėgus į kiemą automobilis nebuvo vairuojamas, jis stovėjo.

Policijos pareigūno A. D. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2016-10-08 apie 00:54 val. iš budėtojo gautas pranešimas, kad Architektų gt. 81, Vilniuje automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį Mitsubishi, v/n (duomenys neskelbtini) Atvykus į eismo įvykio vietą šalia automobilio VW Passat rado vyrą ir moterį, kaip paaiškėjo - vyrą ir žmoną G. R. ir S. R., abu buvo neblaivūs. Apžiūrėję šalia jų automobilio pamatė šalia stovintį automobilį Mitsubishi, kuriam buvo apgadintas galinis bamperis. Radijo ryšio pagalba susisiekė su eismo įvykio liudytoju K. J., kuris papasakojo, kad pro langą matęs, kaip moteris sėdo į automobilį VW ir važiuodama tai į priekį, tai atgal, atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį Mitsubishi, paskui iš laiptinės išbėgo vyras, kuris atėmė iš moters automobilio raktus ir išvarė ją iš automobilio. Toliau aiškinantis eismo įvykio aplinkybes S. R. pripažino, kas su vyru namuose gėrė degtinę, susipyko ir ji norėdama vyrą pamokyti, savavališkai paėmė jo automobilio raktus, nusprendusi jį perstatyti į kitą vietą, bet važiuodama atsitrenkė į priekyje buvusį Mitsubishi, teisės vairuoti transporto priemones ji neturi, analogiškas aplinkybes patvirtino G. R..

Rašytiniame K. J. paaiškinime nurodoma, kad jis 2016-10-08 apie 00:45 val. matė, kaip Architektų gt. 81 namo kieme VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į Mitsubishi, jį vairavo mergina, vėliau atėjo jos vaikinas ir perstatė mašiną. Merginą ir vaikiną galėtų atpažinti, atvykusiems pareigūnams juos nurodė (b.l. 8).

Alkotesterio parodymai: 2016-10-08 01.25 val. S. R. nustatytas 1,95 promilės (be paklaidos) girtumas ( b.l.10).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

ATPK 127 str. 3 d. numato atsakomybę tam asmeniui, kuris būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, pažeidė KET reikalavimus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu kitiems asmenims buvo padarytas turto sugadinimas (apgadinimas). Tam, kad galima būtų asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal šį ATPK straipsnį, reikia nustatyti, kad asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus, sukėlė įvykį, kurio metu apgadino kito asmens transporto priemonę ar padarė žalą kitam asmens turtui (kroviniui, kelio įrengimui ir pan.).

Nėra ginčo, kad S. R. 2016-10-08 naktį automobilį VW Passat vairavo neblaivi ir kad neturėjo teisės vairuoti šią transporto priemonę.

Tačiau iš byloje esamų įrodymų visumos darytina išvada, kad ji nepadarė kito asmens turtui sugadinimų (apgadinimų).

Administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta, kad S. R. vairuodama automobilį atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį, kad eismo įvykio metu jis buvo apgadintas (b.l.1).

Iš eismo įvykio apžiūros protokolo priedų matyti, kad pažeidėjos vairuotam automobiliui VW Passat jokių apgadinimų nepadaryta. Tuo tarpu pažymėta, kad apgadintas automobilio Mitsubishi Colt automobilio galinis bamperis.

Automobilio Mitsubishi Colt savininkas V. M. parodė, kad jokių apgadinimų, įbrėžimų, įlenkimų ar panašiai jo automobiliui padaryta nebuvo. Jo automobilis turėjo įbrėžimų, tarp jų ir ant bamperio, tačiau jie buvo padaryti kitu metu. Jokios žalos jam nėra padaryta.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr.N62 – 3686/2008). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-1525/2010; 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N663-156/2007). Akivaizdu, kad aktyvus turi būti ir teismas, kuris nagrinėja administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teismas apklausė suinteresuotą asmenį V. M., ištyrė kitus įrodymus ir konstatavo, kad nėra nustatyta, jog S. R. vairuodama automobilį būtų sukėlusi eismo įvykį, kurio metu būtų buvęs apgadintas svetimas turtas.

Atsižvelgiant į tai, jos veiksmai teismo kvalifikuojami pagal ATPK 129 str., nes ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, be to ji neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių. Tokiais veiksmais ji pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. Šiuo atveju, kvalifikavimui neturi reikšmes tai, jog ji pravažiavo nedidelį atstumą ar tai, kad tokiu būdu norėjo apsaugoti vairuotojo pažymėjimą turintį vyrą nuo galimo vairavimo esant neblaiviam.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – padarytas itin šiurkštus KET pažeidimas, taip pat į pažeidėjos asmenybę. S. R. atsakomybę lengvina tai, kad pažeidimą pripažino ir gailisi dėl jo (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nėra. Girtumas yra jos veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Jai skirtina įstatymo sankcijoje numatyta minimali bauda. Pajamos nėra didelės, nekilnojamojo turto neturi, todėl yra pagrindas baudos mokėjimą išdėstyti.

Nors S. R. prašė skirti jai švelnesnę nei sankcijoje numatyta baudą, teismas nenustatė išskirtinių, vertintinų kaip ypatingai pažeidėjos atsakomybę švelninančių, aplinkybių, leidžiančių jos atžvilgiu taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas. Pažeidėjos nurodytos šeiminės aplinkybės, gaunamos pajamos tokiomis aplinkybėmis teismų praktikoje nepripažįstamos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, tačiau vien tai negali būti vertinama kaip pagrindas ją švelninti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N16-595/2006). Išimtinai pažeidėjo interesus atitinkanti nuobauda neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti eismo bei visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-745/2008, N575-1703/2011). Tačiau į pažeidėjos nurodomas aplinkybes, jos asmenybę teismas atsižvelgia individualizuodamas nuobaudą sankcijos ribose bei išdėstydamas baudos mokėjimą.

Kadangi byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad automobilis, kurį vairavo S. R., buvo paimtas prieš jo savininko valią, kuris nedavė leidimo jį vairuoti teisės vairuoti transporto priemones neturinčiai sutuoktinei, kartu su šeimos nariais bėgo į kiemą atimti iš jos automobilio raktelių, todėl pastarasis nėra atsakingas už jo panaudojimą pažeidimo padarymui, taigi automobilio konfiskavimas netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 24 str., 30 str., 129 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 313 str. teismas,

nutarė:

S. R. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 129 str., skirti administracinę nuobaudą – 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą be automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Baudos mokėjimą išdėstyti 20 mėnesių terminui, įpareigojant S. R. kas mėnesį nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos mokėti po 57,9 Eur iki visiško baudos sumokėjimo.

Išaiškinti, kad bauda mokama į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400. Įmokos kodas 1001. Mokant baudą mokėjimo pavedimo skiltyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 16062262080.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per šį apylinkės teismą.