- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-03
- Bylos Nr.
- 2S-1424-567/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- K. V.
- Suinteresuotas asmuo
- „Swedbank“, A. V.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-15968-535/2014 pagal pareiškėjo K. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys „Swedbank“, AB, A. V., antstolis V. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Pareiškėjas K. V. kreipėsi su skundu dėl antstolio V. M. veiksmų, prašydamas:
- atnaujinti terminą skundui dėl antstolio V. M. 2014-02-11 patvarkymo Nr. 0240/13/00291 „Atsisakyti skirti pakartotinę ekspertizę“ pateikti;
- panaikinti 2014-02-11 patvarkymą Nr. 0240/13/00291 „Atsisakyti skirti pakartotinę ekspertizę“ ir vykdomojoje byloje paskirti pakartotinę turto vertės ekspertizę. Nurodė, kad 2013-05-08 antstolis patvarkymu pavedė ekspertizę atlikti teismo ekspertui T. A. T., kuris nustatė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė sudaro 491000 Lt. Nustatyta vertė yra ženkliai mažesnė nei panašių nekilnojamojo turto objektų vertė. Antstolis nesiėmė veiksmų, kad būtų nustatyta tikroji turto rinkos kaina, nors tokią pareigą turi. Pareiškėjas pažymėjo, kad pateikė antstoliui prašymą dėl buto vertės nustatymo ir paprašė, kad antstolis paskirtų pakartotinę ekspertizę buto vertei nustatyti, tačiau antstolis 2014-02-11 patvarkymu atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę, ignoruodamas prašyme išdėstytus argumentus. Pažymėjo, jog būtina atlikti pakartotinę buto rinkos vertės nustatymo ekspertizę (LR CPK 510 str., 512 str.).
Antstolis V. M. 2014-02-11 patvarkymu Nr. 0240/13/00291 atsisakė tenkinti pareiškėjo prieštaravimus ir skirti pakartotinę ekspertizę. Nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo dėl hipoteka užtikrintos 660013,73 Lt skolos ir palūkanų išieškojimo iš solidarių skolininkų K. V. ir A. V. hipotekos kreditoriaus „Swedbank“, AB naudai, išieškojimą nukreipiant į įkeistą nekilnojamąjį daiktą – priverstinai parduoti iš varžytynių butą (su pagalbine patalpa 20,42 kv. m, pažymėta P-3, su ¼ dalimi iš 19,62 kv. m koridoriaus, pažymėto P-1 (t.y. 4,91 kv. m), su ¼ dalimi iš 8,56 kv. m katilinės, pažymėtos P-5 (t.y. 2.14 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį skolininkams ir įkaito davėjams K. V. ir A. V.. Vykdymo procese buvo areštuotas skolininkams priklausantis turtas - butas (su pagalbine patalpa 20,42 kv. m, pažymėta P-3, su ¼ dalimi iš 19,62 kv. m. koridoriaus, pažymėto P-1 (t.y. 4,91 kv. m), su ¼ dalimi iš 8,56 kv. m katilinės, pažymėtos P-5 (t.y. 2.14 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2013-05-08 patvarkymu šiam turtui buvo paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti, ją pavedant teismo ekspertui T. A. T., kuris nustatė, kad buto vertė 491000 Lt. Skolininkai dėl ekspertizės skyrimo per 5 dienas galėjo pareikšti nušalinimą, tačiau jo nepareiškė. 2014-01-23 antstolio kontoroje gauti skolininko K. V. prieštaravimai dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės. 2014-02-11 patvarkymu atsisakyta skirti pakartotinę ekspertizę, nurodant, kad teismo eksperto T. A. T. ekspertizės aktu Nr. 1311/29-2 skolininkams K. V. ir A. V. priklausančio hipoteka įkeisto turto vertė nustatyta tinkamai ir objektyviai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. V. pateikė atsiliepimą į skundą, prašydama jį tenkinti. Nurodė, kad vykdomojoje byloje svarbu tiksliai nustatyti areštuoto turto rinkos vertę, kadangi tai turi esminę įtaką tiek išieškotojo, tiek ir skolininko interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-15 nutartimi nutarė pareiškėjo K. V. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų atmesti. Teismas nustatė, kad antstolis V. M. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 29V/2011 dėl 660013,73 Lt išieškojimo iš skolininkų K. V. ir A. V. išieškotojo „Swedbank“, AB naudai, nukreipiant išieškojimą į įkeistą butą (su pagalbine patalpa 20,42 kv. m, pažymėta P-3, su ¼ dalimi iš 19,62 kv. m koridoriaus, pažymėto P-1 (t.y. 4,91 kv. m), su ¼ dalimi iš 8,56 kv. m katilinės, pažymėtos P-5 (t.y. 2.14 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį skolininkams K. V. ir A. V. (v.b.l. 1-23). Vykdymo procese 2013-02-20 turto arešto aktu Nr.0035/10/02155 areštuotas skolininkams priklausantis 163,75 km. m butas (su pagalbine patalpa 20,42 kv. m, pažymėta P-3, su ¼ dalimi iš 19,62 kv. m koridoriaus, pažymėto P-1 (t.y. 4,91 kv. m), su ¼ dalimi iš 8,56 kv. m katilinės, pažymėtos P-5 (t.y. 2.14 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (v.b.l.26-27). Areštuodamas skolininko turtą, antstolis neįkainojo jo rinkos kaina (v.b.l.26). 2013-05-08 buvo priimtas patvarkymas dėl nekilnojamojo turto vertės ekspertizės paskyrimo, ją pavedant atlikti teismo ekspertui T. A. T. 2013-03-28 (v.b.l. 65-66, 76-77). Teismo ekspertas T. A. T. atliko 163,75 km. m buto ekspertizę ir nustatė, kad turto rinkos vertė yra 491000 Lt (v.b.l.150). 2014-01-23 skolininkas K. V. pateikė antstoliui prašymą, kuriuo, be kitų reikalavimų, susijusių su kitu nekilnojamuoju turtu, prašė atlikti naują buto, esančio (duomenys neskelbtini), įvertinimą, kadangi yra įsitikinęs, jog šio turto vertė yra žymiai didesnė (v.b.l. 158-160). 2014-02-11 patvarkymu Nr. 0240/13/00291 antstolis atsisakė tenkinti šį pareiškėjo prašymą (v.b.l. 168-170). Pareiškėjas skundžia antstolio neveikimą, t.y. pakartotinės turto vertės nustatymo ekspertizės neskyrimą. Teismas nurodė, jog antstolis gali savo patvarkymu skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę išieškotojo ar skolininko prašymu, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados (CPK 682 str. 2 d.). Vienas iš pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 str. 2 d. – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados, antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti pakartotinę ekspertizę. Kitas pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d., CPK 682 str. 3 d.). Ar antstolis teisėtai pasielgė, atsisakydamas skirti pakartotinę ekspertizę, spręstina pagal tai, ar jo turimi varžytynėse parduodamo turto vertės įrodymai kėlė abejonių dėl turto įkainojimo ekspertizės aktu teisingumo. CPK 681 str. nėra nustatyta, kokiais įrodymais remdamasis antstolis nustato turto rinkos kainą, nes tai priklauso nuo konkretaus turto rūšies. Kai areštuojamas registruotinas turtas, turi būti atsižvelgiama į viešo registro duomenis. Teismas nustatė, kad pagal nekilnojamojo turto registro duomenis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 163,75 kv. m, vidutinė rinkos vertė 2013-02-20 nustatyta - 272577 Lt (v.b.l. 21-22), tuo tarpu ekspertizės išvadoje nustatyta to paties turto rinkos vertė yra 491000 Lt (v.b.l.150). Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad atlikta ekspertizė būtų neteisinga, ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad nustatytas netinkamais metodais, ar ja būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, taip pat nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Pareiškėjas savo nesutikimą su nustatyta kaina iš esmės grindė nekilnojamųjų objektų skelbimais iš nekilnojamojo turto pardavimo internetinių portalų, bet ne konkrečiais rinkos tyrimais ar nauja turto vertintojų išvada dėl didesnės turto vertės pagrindimo. Įstatymai nenumato nei antstoliui, nei bylos šalims teisės reikalauti teismo eksperto taikyti konkrečius metodus ar remtis tam tikrais šaltiniais, atliekant ekspertizę, nes pats ekspertas, būdamas savo srities profesionalas, turi teisę pasirinkti, kokius metodus parinkti ir kokiais šaltiniais remtis, atliekant konkrečią ekspertizę. 2013-05-08 patvarkymas paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti ir pavedimas ją atlikti teismo ekspertui T. A. T., išaiškinant vykdymo proceso šalims teisę pareikšti nušalinimą paskirtam ekspertui, nebuvo apskųstas, nušalinimai ekspertui pareikšti nebuvo. Darytina išvada, jog skolininkai sutiko su eksperto kandidatūra, kuriam buvo pavesta atlikti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Ekspertas nekilnojamojo turto objektą turi vertinti tokį, koks jis yra ekspertizės atlikimo metu, t. y. neatsižvelgdamas į tai, koks jis buvo praeityje, ar koks galėtų būti ateityje. Tai, kad pareiškėjai mano, kad šiuo metu reali turto vertė yra didesnė, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog eksperto nustatyta turto vertė neatitinka realios turto kainos ekspertizės atlikimo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi nuomonės, kad antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto vertės įkainojimui nustatyti tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia jam abejonių. Nagrinėjamu atveju antstolis, nustatęs, jog ekspertizės aktas yra išsamus, joje nurodyta turto vertinimą reglamentuojanti įstatyminė bazė, detalus vertinimo aprašymas, aptarta vertinimo metodika, pagrįstai laikė, jog nėra pagrindo abejoti atliktu vertinimu ir nustatyta kaina. Teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes, nenustatė pagrindų pripažinti antstolio neveikimą, neskiriant pakartotinės ekspertizės, neteisėtu bei įpareigoti jį skirti pakartotinę ekspertizę (CPK 681 str., 682 str. 2 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas K. V. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-15 nutartį ir priimti naują – panaikinti antstolio V. M. 2014-02-11 patvarkymą Nr. 0240/13/00291 „Atsisakyti skirti pakartotinę ekspertizę“ ir vykdomojoje byloje paskirti pakartotinę turto vertės ekspertizę. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tai, kad nekilnojamojo turto registre vidutinė buto rinkos vertė yra 272577 Lt, nes įregistruotas 74 % buto statybos baigtumas, nors faktiškai buto baigtumas sudaro 100 %. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad buto kaina yra žymiai mažesnė nei laisvai parduodamų analogiškų butų kainos, todėl būtina įvertinti, kad pirmosiose varžytynėse buto pardavimo kainą sudaro 80 % nuo eksperto nustatytos kainos, t.y. 2134 Lt už vieną kvadratinį metrą visiškai įrengto buto. Antstolis vadovaujasi tik vykdomojoje byloje nustatyta turto rinkos verte, todėl apeliantas, teikdamas prašymą dėl pakartotinės ekspertizės ir skundą dėl antstolio veiksmų, pateikė ir kito turto vertintojo ataskaitą. UAB „APUS TURTAS“ surašė turto vertinimo ataskaitą, kurioje pareiškėjui priklausantis turtas įvertintas 596000 Lt sumai, t.y. 21,38 % daugiau nei kaina, nurodyta vykdomojoje byloje. Apeliantas teigia, jog pagrindo teikti nušalinimą ekspertui T. A. T. nebuvo, nes jis atitinka ekspertui keliamus reikalavimus. Pareiškėjas teigia, jog pateikė skundą ne dėl eksperto kandidatūros, o dėl eksperto nustatytos kainos. 491000 Lt sumos neužteks išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti, kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-15 nutartį nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė antstoliui jokių įrodymų dėl parduodamo turto vertės.
Suinteresuotas asmuo A. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-15 nutartį. Nurodė, kad teismo ekspertas neįvertino tokių buto parametrų, kaip vieta, vaizdas pro langą, puiki panorama į miestą. Panašių butų pardavimo kaina prasideda nuo 4500 Lt/kv. m. Apie 3500 Lt/kv. m parduodami butai su daline apdaila ir be santechnikos įrengimų.
Motyvuojamoji dalis
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą.
Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. LR CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę, t.y. pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai.
Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, nes turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio gali būti skiriama tik esant išieškotojo ar skolininko motyvuotiems prieštaravimams dėl ekspertizės išvadų (CPK 682 str. 2 d.). Sprendžiant klausimą, ar antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti skolininko ar įkeisto turto savininko prašymą dėl papildomos ekspertizės vykdymo procese skyrimo, būtina nustatyti, ar skolininko/įkeisto turto savininko pateikti prieštaravimai dėl atliktos ekspertizės ir jos metu nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės yra tokie, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu, ir tai sudarytų pagrindą skirti papildomą ekspertizę.
Nagrinėjamu atveju teismo ekspertas T. A. T. vadovavosi VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis, jog nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), baigtumas yra 74 %, nes viešo registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nėra nuginčyti nustatyta tvarka (LR CK 4.262 str.). Be to, apeliantas nepateikė įrodymų, jog minėto buto baigtumas sudaro 100 %. Ekspertas nekilnojamojo turto objektą turi vertinti tokį, koks jis yra ekspertizės atlikimo metu, t. y. neatsižvelgdamas į tai, koks jis buvo praeityje, ar koks galėtų būti ateityje.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad atlikta ekspertizė yra neteisinga, ar prieštarauja konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad nustatyta netinkamais metodais ar ja būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Antstolis, atlikdamas savo funkcijas, interesų pusiausvyrai užtikrinti privalo vadovautis teisėtumo principu (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius.
Nagrinėjamu atveju antstolis, nustatęs, jog teismo eksperto T. A. T. atlikta ekspertizė Nr. 1311/29-2 yra išsami, joje nurodyta turto vertinimą reglamentuojanti įstatyminė bazė, detalus vertinimo aprašymas, aptarta vertinimo metodika, pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo abejoti atliktu vertinimu ir nustatyta kaina. Aplinkybė, jog ekspertizės aktu nustatyta buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 491000 Lt, savaime nesudaro teisinio pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę. Pažymėtina ir tai, jog skolininkas sutiko su eksperto kandidatūra, nereikšdamas jam nušalinimo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantas nepateikė įrodymų, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu, ir tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę.
Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina su atskiruoju skundu pateiktą pagal apelianto užsakymą UAB „APUS TURTAS“ atliktą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 14/099NT, nes joje nurodyta turto vertė yra 596000 Lt 2014-04-17 dienai, o antstolio patvarkymo pagrindu teismo ekspertizės akte nustatyta vertė 2013-11-29 yra 491000 Lt. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl teismo eksperto T. A. T. nustatytos turto - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertės realumo.
Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui. Antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismo eksperto T. A. T. rinkos vertės nustatymo išvada 2013-11-29 dėl 491000 Lt vertės yra tinkama ir atitinkanti realią situaciją, nes tinkamai ir pilna apimtimi ekspertas atliko užduotį, tinkamai aprašė objektą, teisingai parinko lyginamuosius objektus, teisingai atliko skaičiavimus, todėl ekspertizės aktas yra teisingas, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių teismo eksperto T. A. T. ekspertizės akto išvadas.
LR CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, jog, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio gali būti skiriama tik esant išieškotojo ar skolininko motyvuotiems prieštaravimams dėl ekspertizės išvadų (CPK 682 str. 2 d.).
Sprendžiant klausimą, ar antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti skolininko prašymą dėl pakartotinės ekspertizės vykdymo procese skyrimo, būtina nustatyti, ar skolininko pateikti prieštaravimai dėl atliktos ekspertizės ir jos metu nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės yra tokie, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu, ir tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę.
Pareiškėjas neįrodė, kad byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta įvertinto turto vertė neatitinka rinkos kainos. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad 2013-11-29 atlikta ekspertizės išvada dėl 491000 Lt vertės būtų neteisinga, ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad nustatyta netinkamais metodais ar ja būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, taip pat nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Apeliantas savo nesutikimą su nustatyta kaina iš esmės grindė jo paties nuomone ir subjektyviais samprotavimais, bet ne konkrečiais rinkos tyrimais ar nauja turto vertintojų išvada dėl didesnės turto vertės pagrindimo 2013-11-29 datai, kurią buvo nustatyta 491000 Lt vertė.
Pažymėtina, jog 2013-05-08 patvarkymas pavesti ekspertizę atlikti teismo ekspertui, išaiškinant vykdymo proceso šalims teisę pareikšti nušalinimą paskirtam ekspertui, nebuvo panaikintas nustatyta tvarka, nušalinimai ekspertui pareikšti nebuvo. Darytina išvada, jog skolininkas sutiko su eksperto, kuriam buvo pavesta atlikti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti, kandidatūra.
Ekspertas nekilnojamojo turto objektą turi vertinti tokį, koks jis yra ekspertizės atlikimo metu, t. y. 2013-11-29, neatsižvelgdamas į tai, koks jis buvo praeityje ar koks galėtų būti ateityje. Tai, kad apeliantas mano, kad šiuo metu reali turto vertė yra didesnė, kad 2014 metais turtas buvo įvertintas 596000 Lt, o teismo ekspertas T. A. T. turtą įvertino 2013-11-29 491000 Lt sumai, t.y. 21,38 % mažiau, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismo eksperto T. A. T. nustatyta turto vertė neatitinka realios turto kainos 2013-11-29 datai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi nuomonės, kad antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto vertės įkainojimui nustatyti tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia jam abejonių. Nagrinėjamu atveju antstolis, nustatęs, jog teismo ekspertizės išvada yra išsami, joje nurodyta turto vertinimą reglamentuojanti įstatyminė bazė, detalus ekspertizės aprašymas, aptarta vertinimo metodika, pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo abejoti atlikta ekspertizės išvada ir nustatyta kaina 2013-11-29 datai.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomojoje byloje Nr. 0240/13/00291 esantys įrodymai dėl turto vertės, t. y. teismo eksperto T. A. T. išvada, nekelia abejonių areštuoto turto vertės tinkamu nustatymu. Ginčydamas areštuoto turto vertę, skolininkas nepateikė įrodymų, paneigiančių ekspertizės akte nurodytą turto vertę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal LR CPK 704 str. 1 d. iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Ta aplinkybė, kad skolininkas iki šiol nėra pasiūlęs savo pirkėjo, pageidaujančio pirkti turtą už apelianto nurodytą didesnę kainą, patvirtina, kad pagal teismo eksperto T. A. T. ekspertizės aktą nurodyta turto vertė yra reali ir atitinka rinkos vertę. Situacija, kai pats skolininkas neieško ir nepaveda kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, patvirtina, kad skolininkas nėra suinteresuotas operatyviais vykdymo veiksmais, nes formaliais pagrindais skundžia iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo ir nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą naikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes byla išspręsta teisingai.
Teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant skundą dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-15 nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CK 1.5 str., CPK 313 str., 320 str., 328 str., 338 str., 510 str., 512 str., 513 str., 643 str., 681 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį nepakeistą.