Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, duodančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovui R. M. dėl tėvystės nuginčijimo, tretysis asmuo ieškovės pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. E., institucija duodanti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos į bylą pateikė 2019-03-13 išvadą Nr.12SD-657, kurioje teigiama, kad vaiko teisė žinoti savo tėvus yra vienas iš vaiko interesų turinį sudarančių elemente įtvirtinta Vaiko teisių konvencijoje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 str.., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. CK 149 str. 1 d. nurodyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą nuginčyti galima tik teismo tvarka. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 str. 1 d.). Kilus ginčui dėl tėvystės nuginčijimo, VTAS rekomenduoja skirti genominę ekspertizę tėvystei nustatyti. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau, ir įrodžius, kad D. E. yra E. Z. tėvas, VTAS specialistai palaiko ieškovės ieškinio reikalavimą, kadangi tai atitinka nepilnamečio E. Z. teises ir teisėtus interesus (e. b. l. 50-51).

Tretysis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškove pažįstami apie 2 metus. Kartu gyvena 1,5 metų. Pradėjo gyventi, kol ji dar buvo neišsituokusi. Kartu gyvena kaip šeima, augina ir rūpinasi vaiku abudu su ieškove. Tėvystę pripažins pas notarą, vaikas be tėvo neliks. (2019 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio garso įrašo 22 min. 25 sek. – 23 min. 55 sek.).

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė teismo posėdyje išvadą palaikė, papildomų reikšmingų bylai aplinkybių nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančia santuokos nutraukimo įrašo kopija nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2018 m. gegužės 18 d. nutraukė santuoką, pagrindas 2018 m. birželio 25 d. santuokos nutraukimo įrašo Nr. 80 kopija, išduota Kaišiadorių savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. E. Z. gimė (duomenys neskelbtini), t. y. nepraėjus 300 dienų nuo santuokos nutraukimo. Jo gimimo faktas įregistruotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 111, tėvai nurodyti atsakovas R. M. ir ieškovė V. Z. (e. b. l. 3).

Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CPK 3.149 str.1 d.). Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos sudarymo, galima tik įrodžius, kad asmuo negalėjo būti vaiko tėvas (CK 3.150 str.1 d.). Pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip vaiko motina ar tėvas, asmuo, vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis save vaiko motina ar tėvu, nepilnamečio vyro, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip tėvas, tėvai ar globėjai (rūpintojai), vaikas, sulaukęs pilnametystės, ar nepilnametis, įgijęs visišką veiksnumą (CK 3.151 str.1 d.) Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3.152 str.1 d.).

Vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. ir CK 3.161 str. 2 d.. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Esminis ir svarbiausias vaikų interesas yra pažinti savo tėvus.

Teismas, nagrinėdamas bylą, vertina, koks atsakovo ir trečiojo asmens požiūris į vaiką, kurį iš jų vaikas pažinojo kaip vienintelį savo tėvą. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovė tapo nėščia tuo metu, kai ieškovė ir atsakovas dar nebuvo išsituokę, tačiau ieškovė iki nėštumo, beveik devynis mėnesius, atsakovo nelankė įkalinimo įstaigoje ilgalaikiuose pasimatymuose. Ieškovė ir trečiasis asmuo kartu gyvena kaip šeima ir trečiasis asmuo pripažįsta save vaiko tėvu. Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo pat vaiko gimimo su juo nebendrauja, išlaikymo neteikia, tarp jų nėra jokio emocinio ryšio. Atsakovas teismui prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo nuginčyti tėvystę neišreiškė. Ieškovė nurodė ir trečiasis asmuo šią aplinkybę patvirtino, kad trečiasis asmuo, pripažindamas save vaiko tėvu, rūpinasi juo, nori pripažinti tėvystę, jie gyvena kaip šeima. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimais, jų nurodytomis aplinkybėmis.

Iš ieškinyje ieškovės nurodytų aplinkybių, jos, atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ieškovė V. Z., būdama santuokoje su atsakovu R. M., nuo 2017 m. birželio 15 d. jo nelankė įkalinimo įstaigoje, ką patvirtina ir Kybartų pataisos namų pažyma (e. b. l. 5). Tai leidžia daryti išvadą, kad R. M. negali būti vaiko tėvu, nes ieškovė pastojo apie 2018 m. kovo mėnesį t. y. beveik po devynių mėnesių nuo tos dienos kai paskutinį kartą lankėsi pas atsakovą įkalinimo įstaigoje, tą patvirtinta ir atsakovas, bei suinteresuotas asmuo D. E., kuris pripažįsta esantis E. Z. tėvu. Šias aplinkybes patvirtino ir vaiko motina – ieškovė, atsakovas ir tretysis asmuo. Teismas sprendžia, kad šie visi įrodomieji faktai, patikimai įrodo, kad atsakovas negali būti ir nėra E. Z. biologinis tėvas.

Vaiko motina žino tikrąjį jo tėvą, trečiasis asmuo pripažįsta esantis biologinis E. Z. tėvas, jie kartu gyvena kaip šeima, todėl atsakovo tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus, nepakenks jo teisėms ir interesams. Nuginčijus tėvystę, vaiko motinai išlieka teisė ir pareiga kreiptis dėl vaiko tėvystės nustatymo, jeigu tretysis asmuo to neatliks pas notarą. Trečiajam asmeniui D. E. teismo posėdžio metu patvirtinus, kad po teismo sprendimo priėmimo kreipsis pas notarą dėl vaiko tėvystės pripažinimo, darytina išvada, kad nepilnamečio vaiko teisė žinoti savo tėvą nebus pažeista (CK 3.161 str. 2 d.). Trečiajam asmeniui D. E. išaiškintina, jog nuginčijus vaiko tėvo tėvystę, tėvystė gali būti pripažinta, asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimu notarui (CK 3.141 str.), ar kreipiantis su ieškiniu į teismą, prašant nustatyti tėvystę (CK 3.146 str.).

Bylinėjimosi išlaidas sudaro valstybės išlaidos - žyminis mokestis, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 79 str. 1 d., 88 str. ).

Ieškovė paduodamas ieškinį teismui turėjo sumokėti 75 Eur žyminį mokestį valstybei, tačiau nuo jo sumokėjimo buvo atleista, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. NTP-7-3026 dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo jai buvo teikiama 100 proc. nemokama teisinė pagalba.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019-05-15 pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr.NTP-7-3026 nurodoma, kad ieškovei V. Z. suteiktos teisinės pagalbos išlaidų suma yra 110,50 Eur., kuri turėtų būti iš atsakovo priteistina valstybės naudai.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalių 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str.1 d.). Teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str.5 d.). Šioje byloje atsakovo elgesys buvo tinkamas, kadangi jis bylos nagrinėjimo metu ieškinį pripažino, bylos nevilkino. Bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl jo kaltės, kadangi jam ir ieškovei nutraukus santuoką, nepraėjus 300 dienų nuo santuokos nutraukimo ieškovei gimė sūnus, kuris remiantis CK 3.140 str. 2 d., gimimo įraše buvo įrašytas jo vardu. Todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 str.1 d. nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, iš atsakovo šių išlaidų valstybei nepriteisti. Kadangi ieškovės ieškinys buvo tenkintas visiškai, ji yra atleista nuo išlaidų valstybei sumokėjimo, iš jos valstybės išlaidos taip pat nepriteistinos.

Teismo sprendimas per 3 darbo dienas po įsiteisėjimo išsiųstinas Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui (CPK 399 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 399, 392 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašytas tėvu E. Z. gimimo įraše Nr.111, atliktame Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje 2019 m. sausio 21 d., nėra E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų valstybei - 75 Eur žyminio mokesčio, 110,50 Eur. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Teismo sprendimo patvirtintas kopijas per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Teismo sprendimą per 3 darbo dienas po įsiteisėjimo išsiųsti Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.