Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

2. Kaltinamasis D. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad viskas buvo birželio 16 d., apie 11 val. Kadangi jam buvo atimta teisė vairuoti, jis nesinaudojo tuo motociklu, tačiau jam reikėjo pristatyti motociklą į dirbtuves remontui. Kadangi kitų galimybių nebuvo, nusprendė pats pristatyti motociklą į dirbtuves. Važiavo normaliai ir matė, kad stovi policijos pareigūnai, pravažiavo pro juos. Kai pradėjo stabdyti, iš pradžių nesuprato, kad policijos pareigūnai jį stabdo. Iš pradžių jis matė išlendantį ir blokuojantį motociklą, garso negirdėjo. Vėliau suprato, kai praėjo išgąstis, nusprendė sustoti. Iš pradžių nesuprato, kad jį vejasi policija. Neįvardins laiko, po kurio suprato, kad jį stabdo policija. Pažįsta Vilnių. Prieš nusukant į Lazdynus suprato, kad jį vejasi policija. Nestojo, nes buvo jau beveik išsilaikęs teises ir praėjęs visus kursus. Buvo išgąstis, kad atims motociklą, buvo toks spontaniškas sprendimas. Kaltinimą skaitė, pripažįsta, kad pažeidė Kelių eismo taisykles. Nežiūrėjo, koks buvo greitis. Pripažįsta, kad važiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Jis visą laiką stabdė, kad nekeltų kitiems grėsmės, žiūrėjo, kad neatsitiktų koks įvykis. Parke važiavo pėsčiųjų taku. Buvo, kad važiavo žole. Iš kelio išsuko ir apsuko ratą. Ten buvo pieva, kelias, šaligatvis. Kitos transporto priemonės elgėsi įprastai. Nematė, kad kažkas stabdytų pamatę jį. Valstybiniai numeriai buvo ant motociklo, nukrito jam išvažiuojant iš garažo ir jis to nematė. Motociklas buvo techniškai tvarkingas, buvo apdraustas vienam mėnesiui, nes jį reikėjo priregistruoti. Neplanavo eksploatuoti motociklo, kol neišsilaikė teisių. Neturi priešų, kurie jam grasintų. Išsigando, nes tuo metu, kai jį blokavo, galvojo, kad nori atimti motociklą. Stengėsi nekelti grėsmės aplinkiniams. Jam atrodo, kad jis nepažeidė viešosios tvarkos. Motociklas priklauso jam.

3. Liudytojas J. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo jis nėra matęs. Mano, kad kalbama apie įvykį, kuomet žmogus motociklu bėgo nuo policijos pareigūnų. Kata tai įvykio, tiksliai negali pasakyti, buvo 2021 m. vasara, galėjo būti birželio 16 d., apie 2 val. Tuo metu jis važiavo automobiliu „Toyota Prius“ Paribio gatve, važiuodamas žemyn išgirdo sirenas. Prieš tai matė, kaip apsisukinėjo policijos pareigūnų autobusiukai ir užkirtinėjo kelią. Išgirdęs sirenas pamatė motociklą ir iš paskos minėtam motociklui važiuojantį policijos pareigūnų motociklą. Tuo metu jis pasitraukė į šoną, nes išgirdo policijos sirenas. Motociklas važiavo vos ne per vidurį, didesniu nei 60-70 km/val. greičiu, pravažiavo labai greitai. Jis (t. y. J. B.) galbūt šiek tiek išsigando, nes buvo netikėta, motociklas atvažiavo dideliu greičiu. Tuo metu jis (t. y. J. B.) važiavo šalia krašto ir dar šiek tiek pasitraukė. Jeigu nebūtų buvę motociklininko, pasitraukęs nebūtų. Motociklas nuo jo pravažiavo apie 2-3 metrų atstumu. Pareigūnai matė vaizdo įraše jo automobilį, todėl su juo susisiekė. Į tokias situacijas jis patenka nedažnai. Motociklo vairuotojo elgesys nebuvo saugus. Aplinkui pėsčiųjų nebuvo, nes ten jiems nėra kur eiti. Po prasilenkimo su motociklu tęsė savo darbus, darė tą, ką buvo suplanavęs daryti. Pagal taisykles reikia pasitraukti išgirdus tarnybų sirenas. Jis pasitraukė ir tada pamatė atvažiuojantį motociklą. Pasitraukė išgirdęs policijos sirenas. Jei nebūtų sirenų, pamačius motociklą, tektų staigiau trauktis į šoną. Grįžęs į darbą jis apie įvykį papasakojo vadovui, nes buvo įspūdis. Negali atsakyti į klausimą, ar 2-3 metrai nuo motociklo buvo saugus atstumas. Jei nebūtų policijos ir būtų pamatęs motociklą, galbūt prasilenktų, bet sunku nuspėti, kai yra didelis greitis. Juostų ten nėra, motociklas važiavo maždaug viduriu, nuo vidurio gal labiau dešiniau važiavo. Tuo keliu jis važiuoja dažnai. Jei tuo metu būtų važiavęs, kaip jam įprasta, tai turbūt motociklas būtų į jį atsitrenkęs. Ten yra siauras keliukas, jame du automobiliai sunkiai prasilenkia. Pamatęs apsisukinėjančią policiją suprato, kad kažkas vyksta, tuomet išgirdo policijos sirenas ir šiek tiek pasitraukė.

4. Liudytoja J. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo ji nėra mačiusi. 2021 m. birželio 16 d. ji pilkos spalvos automobiliu „BMW“ važiavo Iešmininkų gatve, įsukinėjo į kitą gatvę, kurios pavadinimo neprisimena (pastaba: vėliau apklausos metu nurodė, kad suko į Panerių gatvę), pro ją, degant raudonam šviesoforo signalui, pralėkė motociklas. Minėtą motociklą nusivijo policijos pareigūno motociklas. Jai degė žalias šviesoforo signalas, o motociklas važiavo per raudoną šviesoforo signalą. Ten yra reguliuojama sankryža. Motociklas atvažiavo iš kairės pusės, o ji suko i dešinę. Motociklą ji pastebėjo, kai šis buvo pakankamai arti. Pažiūrėjusi į kairę pamatė, kad atlekia motociklas. Ji buvo priversta sustabdyti automobilį, nes jai reikėjo daryti posūkį. Ji mažino greitį prieš darydama posūkį. Jeigu ji būtų nestabdžiusi, tikriausiai būtų susidūrusi su motociklu. Artėjo prie gatvių susikirtimo, kai pamatė motociklą ir išgirdo sirenas. Tikriausiai nebuvo įvažiavusi į gatvių susikirtimą, kai sustojo. Ko gero ji atkreipė dėmesį į policijos pareigūnų sirenas. Motociklas pro ją pravažiavo keleto metrų atstumu. Motociklo greitis buvo gerokai virš 100 km/val. Motociklas pravažiavo labai greitai. Tuo metu ji sekundei išsigando, sustabdė automobilį. Motociklui ir pareigūnams nuvažiavus, ji toliau suko į kitą gatvę ir nuvažiavo. Negali pasakyti tiksliai, bet jai atrodo, kad motociklai Panerių g. važiavo pirma eismo juosta. Motociklas buvo arti jos, todėl ji pajuto išgąstį. Tęsė dieną, kaip buvo suplanuota. Apie šį įvykį ji bendravo su savo vyru, nes įvykis paliko įspūdžius, situacija buvo pavojinga jos ir aplinkinių saugumui. Kaip vairuotoja ir kaip medikė ji tokius motociklo vairuotojo veiksmus vertina kaip labai neatsakingus, nes jis kėlė didžiulį pavojų kaltinamojo ir aplinkinių gyvybei.

5. Liudytojas D. A. (D. A.) apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo jis nepažįsta, tačiau yra matęs jį per įvykį. 2021 m. birželio 16 d. su kolega Pietario g. sustabdė automobilį, kolega tikrino dokumentus, o jis kolegos laukė. Tuomet pastebėjo pravažiuojantį motociklą, kuris neturi galinių valstybinių numerių. Įjungė švyturėlius ir pasakė kolegai, kad važiuoja patikrinti minėto motociklo. Motociklas sustojo Savanorių sankryžoje, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Jis (t. y. D. A.) važiavo su įjungtais švyturėliais. Motociklo vairuotojas pasuko galvą, pamatė, kad jis važiuoja link jo ir pradėjo važiuoti per raudoną šviesą Žemaitės gatve link Naugarduko gatvės. Motociklo vairuotojas Naugarduko g. pravažiavo per raudoną šviesoforo signalą, pasuko į Panerių g. Tuomet jis (t. y. D. A.) pradėjo jungti vaizdo kamerą, važiavo Panerių, Tūkstantmečio gatvėmis, tuomet išvažiavo į Lazdynus. Vaizdo kameros iš karto įjungti nespėjo, nes motociklas pradėjo greitai važiuoti. Iš pradžių sukilo adrenalinas, todėl kol įjungė kamerą, praėjo kažkiek laiko. Kamerą įjungė važiuodamas. Suprato, kad motociklo vairuotojas nuo jo šalinosi, vis pasukdavo galvą pažiūrėti, ar jį dar seka pareigūnai. Sustabdžius motociklo vairuotoją Goštauto g., pastarasis pasakė, kam jie (t. y. pareigūnai) jį stabdė, juk matė, kad nestoja. Gali išvardinti gatves, kuriomis važiavo: pradėjo nuo Savanorių g., Pietario g., Žemaitės g., Naugarduko g., Panerių g., Tūkstantmečio g., Erfurto g. Tuomet motociklas nusuko, o jis matė, kad motociklas važiuos link magistralės, tačiau suklydo. Matė, kad kolega važinėjo po kiemus su švyturėliais. Tada kaltinamasis vėl iššoko iš kiemų į Architektų g., ten pasivažinėjo. Tiksliai nematė, bet arba motociklas šiek tiek užkabino kolegos G. B. ratą, ar kolega susverdėjo. Kolega G. B. nukrito. Tuomet jis pastebėjo kaltinamąjį, jis įvažiavo į Architektų g., kirto ištisinę liniją, nuvažiavo į Laisvės per., ten visus šviesoforus pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Motociklas iš Laisvės pr. nusuko į Buivydiškių g., ten visus šviesoforus pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, pravažiavo Buivydiškių, Ozo g. Tuomet per raciją išgirdo, kad uždarė sankryžą link „Akropolio“, bet vėliau sužinojo, kad asmuo gyvena (duomenys neskelbtini), todėl pamanė, kad gerai žino visas apylinkes. Tuomet motociklas nusileido į kažkokį parką, parke važiavo dideliu greičiu, ten buvo žmonių. Kiek matė, viso žmonės buvo įšokę į kelkraštį, prieš motociklą ir jį važiavo žmogus su elektriniu paspirtuku. Tas žmogus irgi šoko į šoną. Motociklas ir jis paskui motociklą išlindo į Miglos g., iš jos gal į Priegliaus g., tada priešprieša motociklą bandė blokuoti kitas policijos ekipažas. Tuomet išvažiavo į Ukmergės g., po to į Geležinio Vilko g. Kaip suprato, nusukime į Goštauto g. motociklui baigėsi kuras ir ten viskas baigėsi. Nepastebėjo, ar kiti vairuotojai turėjo keisti judėjimo kryptį, nes motociklas ir jis lėkė labai dideliu greičiu. Ozo g. ir Buivydiškių g. buvo sustoję automobiliai, kuriems degė žalias šviesoforo signalas. Kaltinamasis taip pat pristabdinėjo prie kiekvienos sankryžos. Kaltinamasis vis pasižiūrėdavo, ar pareigūnai jį seka. Jo (t. y. D. A.) motociklo didžiausias greitis buvo 207 km/val. Tūkstantmečio g. ir 203-205 km/val. Geležinio Vilko g. Kaltinamojo greitis turėjo būti dar didesnis, nes tarp jo ir kaltinamojo buvo atkarpa. Buvo laikomasi atstumo, kad galėtų nuspėti, kur kaltinamasis suks, nes motociklu staigiai krypties keisti negalima. Kaltinamojo greitis buvo didesnis, nes jis buvo toliau. Lazdynuose jis laikėsi arčiau kaltinamojo, tačiau kaltinamajam pasukus, dėl didelio greičio jis negalėjo pasukti paskui kaltinamąjį, bet gale buvo kolega. Tūkstantmečio g. tikrai buvo automobilių, kaltinamasis ir jis važiavo viduriu. Liudytojas važiavo dešiniu kraštu. Ta gatvė nėra atskirta juostomis. Tūkstantmečio g., kur greitis buvo 207 km/val., važiavo antra juosta, kur yra žali stulpeliai. Automobilis važiavo antra juosta, jį lenkė iš vairuotojo pusės. Buvo daug situacijų, kai buvo keliama grėsmė kitiems eismo dalyviams. Jo (t. y. D. A.) motociklas yra naujas ir techniškai tvarkingas, spidometrai rodo teisingą greitį. Neįsiminė eismo dalyvių reakcijos, nes buvo didelis greitis. Buvo svarbu patiems nepatekti į eismo įvykius, nes pravažiavo visus raudonus šviesoforo signalus, greitis buvo didelis. Dėmesį jis buvo sukoncentravęs į kaltinamąjį. Mano, kad vairuotojai negalėjo suprasti, kas vyksta. Visame maršrute pėsčiųjų nepastebėjo, nes buvo susikoncentravęs į kaltinamąjį. Toks atvejis buvo pirmas jo darbe policijos įstaigoje. Paprastai motociklų vairuotojai nebėga stabdomi. Nebuvo kilusi mintis nutraukti persekiojimą. Padarė išvadą, kad kaltinamajam baigėsi degalai ir jis sustojo. Vaizdo įraše girdėti, kad kaltinamasis bando užvesti motociklą, bet jam nepavyksta. Mano, kad kaltinamasis buvo priverstas sustoti, antraip jis būtų važiavęs toliau. Motociklą stabdė todėl, kad nebuvo galinio valstybinio numerio. Būna motociklų, kurių valstybiniai numeriai būna užlenkti dėl greičio, nes trikojai fotografuoja, o tokiu atveju sunku nustatyti, kas vairavo. Negalėjo matyti kitų vairuotojų reakcijos dėl didelio greičio. Buvo pradėtas rašyti administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad motociklo vairuotojas nepakluso ir nestojo pareigūnams, bet peržiūrėjus vaizdo medžiagą ir įvertinus, kokius pažeidimus kaltinamasis padarė, kaip jis vairavo, kaip kėlė grėsmę aplinkiniams, buvo nuspręsta, jog gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Pačiam motociklo vairuotojui nebuvo niekas įteikta. Policijos įstaigoje jis dirba trejus metus. Buvo atvejų, kai nestojo automobilių vairuotojai. Iš kolegų žino, kad buvo atvejų, kai dėl nesustojimo buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, jo praktikoje to nebuvo. Iš pradžių apie nesustojusį motociklą jis niekam nepranešė per raciją, nes buvo atjungtas racijos kištukas, tačiau Erfurto g. turėjo šiek tiek laiko, įkišo racijos kištuką ir pradėjo pranešinėti apie nesustojimą bei apie tai, kad reikia pagalbos. Vienas ekipažas buvo Pietario g., buvo Kelių policijos ekipažas. Iš viso buvo apie 4 ekipažus su automobiliais ir jie dviese su motociklais. Po įvykio jam (t. y. D. A.) reikėjo baigti darbą, surašyti tarnybinius pranešimus. Darbą baigė pagal grafiką. Iš pradžių jam buvo adrenalinas ir stresas, bet pasėdėjo ir apsiramino. Motociklo vairuotojas nepasakė, kodėl nestojo, tik sakė, kam pareigūnai stabdė, jei matė, kad jis nestoja. Vėliau paaiškėjo, kad jam yra atimtos teisės už greičio viršijimą. Savo praktikoje jis (t. y. D. A.) nėra nutraukęs transporto priemonės vijimosi.

6. Liudytojas G. B. (G. B.) apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo jis nepažįsta, tačiau atsimena, kad kaltinamasis buvo sulaikytas. Prisimena, kad dirbo su porininku D. A. Vilniuje, Pietario g. patikrinimui buvo sustabdytas automobilis, prie kurio jis buvo su porininku. Tuo metu iš Geležinio Vilko g. į Pietario g. dideliu greičiu įvažiavo raudonas motociklas, pravažiuodamas sulėtino greitį. Minėtas motociklas buvo be valstybinių numerių. Kadangi jis (t. y. G. B.) bendravo su sustabdyto automobilio vairuotoju, buvo nuspręsta, kad D. A. turi pasivyti ir patikrinti minėtą motociklą. Motociklo vairuotojas sustojo prie Žemaitės ir Pietario g. sankryžos. Porininkas D. A. atsisėdo ant savo motociklo, jis (t. y. G. B.) automobilio vairuotojui atidavė dokumentus, norėjo vytis motociklo vairuotoją. D. A. pradėjo vytis motociklininką, šis atsisukęs pastebėjo, kad jie jį vejasi iš paskos. Tuomet motociklas nuvažiavo per raudoną šviesoforo signalą nestodamas ir padidino greitį. Porininkas vijosi motociklo vairuotoją, o jis juos pasivijo prie įvažiavimo į Tūkstantmečio g. prie Panerių g. Važiuojant iš Tūkstantmečio g. porininkas pradėjo filmuoti, o pas jį vaizdo įrašo nebuvo. Motociklo vairuotojas viršijo leistiną greitį porą kartų, apie greitį sprendė iš savo prietaisų. Jie (t. y. pareigūnai) važiavo apie 180-200 km/val. greičiu. Motociklo vairuotojas visą laiką buvo jų stebėjimo zonoje, vis atsisukdavo ir žiūrėdavo, ar jie jį dar vejasi. Motociklo vairuotojas, bandydamas pasprukti, manevruodamas tarp automobilių sukėlė pavojų ir jų, ir kitų vairuotojų saugumui. Kai pareigūnai važiuoja su sirenomis, kiti vairuotojai juos pastebi, o pralėkus motociklininkui vairuotojai tiesiog metėsi į šonus. Važiuojant tie vairuotojai blaškėsi į šonus, keldami pavojų kitiems. Važiuojant link Oslo g., porininkas norėjo važiuoti iš priekio ir sustabdyti kaltinamąjį, tačiau pastarasis iš Oslo g. nusuko į Erfurto g. Jis (t. y. G. B.) važiavo iš paskos, todėl nusekė paskui kaltinamąjį, o porininkas nuvažiavo tiesiai, nes nespėjo pasukti. Kaltinamasis ir jis iš paskos nuo Erfurto g. važiavo į Architektų g. dideliu greičiu, tarp automobilių, degant raudonam šviesoforo signalui, nepraleidžiant pėsčiųjų. To įrodyti jis negali, nes nėra vaizdo įrašų. Kaltinamasis kirto ištisinę liniją, lenkė kitus automobilius Architektų g., pastebėjo, kad į pėsčiųjų perėją išėjo pėsčiasis ir šalia sustojo automobilis. Motociklo vairuotojas pastebėjo, kad negali išmanevruoti, todėl įsuko į kiemą per žolę. Neprivažiuojant iš Architektų g. pusės yra pėsčiųjų perėja, ten išėjo žmogus ir sustojo du automobiliai, o per vidurį buvo salelė. Kaltinamasis negalėjo tarp jų įvažiuoti ir norėjo šaligatviu nuvažiuoti iki tilto (ties Architektų ir Erfurto g. sankryža), bet tiltas buvo uždarytas. Todėl kaltinamasis nusuko į daugiabučio kiemą. Ten greitis nebuvo didelis, nes ten buvo veja, padangos nebuvo pritaikytos tokiai dangai. Kaltinamojo padangos pabuksuodavo. Kieme buvo gyventojai, kurie ten vaikščiojo, bet jie manevravo tarp medžių. Jis (t. y. G. B.) negalėjo sutelkti daugiau dėmesio į aplinką. Bandydamas jį sustabdyti, jis (t. y. G. B.) norėjo su priekiniu ratu paliesti kaltinamojo galinį ratą, bet to padaryti nepavyko. Porininkas buvo sustojęs Architektų g. ir laukė, kada kaltinamasis ir jis išlįs iš kiemų. Kai išvažiavo, jis (t. y. G. B.) norėjo apversti kaltinamąjį kliudydamas galinį jo ratą, bet jam nepavyko ir jo paties motociklas nuvirto. Tuo metu jis jau nebevažiavo motociklui iš paskos. Tuomet porininkas su vaizdo įrašu nuvažiavo paskui kaltinamąjį. Jis girdėjo, kur kaltinamasis ir porininkas važiuoja, bet nematė, juos prisivijo tik Goštauto g., kur jie sustojo. Parke jis (t. y. G. B.) važiavo tik tuo metu, kai porininkas nurodinėjo, kur jie važiuoja. Tarp jo ir porininko buvo 1-1,5 min. skirtumas. Nematė nei porininko, nei motociklo vairuotojo. Jis (t. y. G. B.) nebendravo su trečiaisiais asmenimis, automobilių vairuotojais. Tą dieną, kai buvo sulaikytas kaltinamasis, buvo jo pamainos vidurys. Sulaikius kaltinamąjį važiavo į savo būstinę, detaliai žiūrėjo vaizdo įrašą ir rašė tarnybinius pranešimus, atliko savo tarnybines funkcijas. Kol nesutvarko medžiagos, nebaigia pamainos. Motociklo vairuotojas keitė eismo juostas. Vaizdo įraše matyti, kaip kiti vairuotojai blaškosi. Tie blaškymaisi vyksta, kai porininkas ir kaltinamasis pravažiuoja automobilius. Vairuotojai reagavo į motociklininką ir porininką. Važiavo už porininko. Negalėtų įvardinti, kurioje vietoje ir koks automobilis blaškėsi. Važiuodamas gale pastebėjo, kaip manevruoja automobiliai. Vairuotojai negalėjo reaguoti į sirenas. Kai pareigūnai važiuoja, vairuotojai žiūri į galinio vaizdo veidrodėlius ir mato švyturėlius, todėl jie elgiasi kitaip, nei įprastai. Motociklas važiavo tokiu greičiu, kad gali važiuoti į šonus, padangos buvo pritaikytos važiuoti nestabdant. Pareigūnams važiuojant kaltinamasis niekur nelėtino, įvažiuodamas į sankryžą kaltinamasis išvažiuodavo į priešpriešinę juostą ir įvažiuodavo į posūkį. Kaltinamasis niekur nestabdė, nemažino greičio. Jis (t. y. G. B.) su motociklu dirba 25 metus, jo praktikoje yra buvę dar porą tokių atvejų. Jo manymu, toks važiavimas buvo pavojingas, greitis buvo didelis, manevrai buvo agresyvūs. Išgąsčio nepajuto. Nežino, kuo baigėsi ankstesni įvykiai. Dėl ankstesnių įvykių neteko dalyvauti ikiteisminiame tyrime. Vaizdo įrašų peržiūros metu liudytojas G. B. davė paaiškinimus apie konkrečius vaizdo įrašuose užfiksuotus vaizdus.

7. Iš 2021 m. birželio 17-21 d. apžiūros protokolo ir jo priedų bei iš 2021 m. spalio 18 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš (duomenys neskelbtini) tarnybinio motociklo „GOPRO“ vaizdo kamerų „GH010142“ ir „GH020142“. Apžiūrų metu peržiūrėjus vaizdo įrašus, buvo nustatytos žemiau nurodytos įvykio aplinkybės:

7.1. Vilniuje, Panerių gatvėje, motociklas, kuriuo važiavo vaizdo stebėjimo kamerą turintis asmuo (t. y. policijos pareigūnas D. A.), važiavo iš paskos kitam motociklui (pilkos spalvos su raudonos spalvos ratlankiais), vairuojamam asmens, apsirengusio bordinės spalvos megztiniu ir tamsios spalvos kelnėmis, avinčio sportinius batelius, ant galvos užsidėjusio juodos-baltos spalvų šalmą (t. y. vairuojamam D. B.). Prieš reguliuojamą Panerių – Iešmininkų gatvių sankryžą, priekyje važiuojantis motociklas, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, įvažiavo į priešingos krypties eismo pusę ir aplenkė jo važiavimo krypties eismo pusėje prieš sankryžą stovėjusias transporto priemones. Po to, persekiojamas motociklas nestabdomas įvažiavo į reguliuojamą Panerių – Iešmininkų gatvių sankryžą jo atžvilgiu degant raudonam šviesoforo signalui ir ją kirto nuvažiuodamas Tūkstantmečio gatvės kryptimi.

7.2. Persekiojamas motociklas įvažiavo į Tūkstantmečio gatvę, kurioje pagal matomą kelio ženklą leistinas 80 km/h greitis, ir judėjo Laisvės prospekto ir Oslo gatvės kryptimi. Motociklas, dideliu greičiu apvažinėdamas ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, keitė savo judėjimo krypties eismo juostas. Tuo metu motociklą persekiojančio policijos motociklo važiavimo greitis buvo 197 km/h.

7.3. Persekiojamas motociklas iš Tūkstantmečio gatvės įvažiavo į Laisvės prospektą, kuriame pagal matomą kelio ženklą leistinas 60 km/h greitis, ir judėjo Oslo gatvės kryptimi. Tuo metu motociklą persekiojančio policijos motociklo važiavimo greitis buvo 112 km/h. Vaizdo įraše matomas ir kitas (antras) policijos tarnybinis motociklas.

7.4. Iš Laisvės prospekto įvažiuojant į Oslo gatvę policijos motociklo važiavimo greitis buvo 176 km/h, tačiau persekiojamas motociklas nuo jo tolo. Važiuojant toliau Oslo gatve link Vakarinio aplinkkelio, kur pagal matomą kelio ženklą leistinas 70 km/h greitis, policijos motociklo važiavimo greitis buvo 184 km/h, tačiau persekiojamas motociklas nuo jo tolo.

7.5. Persekiojamas motociklas iš Oslo gatvės antros eismo juostos pasuko į dešinę ir pravažiavimu nuvažiavo Erfurto gatvės kryptimi. Toje pačioje kelio vietoje nespėjęs pasukti į dešinę, policijos pareigūnas šia kryptimi nuvažiavo toliau esančiame posūkyje. Persekiojamo motociklo kurį laiką nesimatė, policijos pareigūnas jo ieškojo Lazdynų mikrorajono gatvėse.

7.6. Po kiek laiko ieškomas motociklas buvo pastebėtas Architektų gatvėje. Policijos motociklas važiavo šiam iš paskos. Persekiojamam motociklui iš paskos važiavo ir kitas (antras) policijos tarnybinis motociklas. Motociklui Architektų gatve artėjant prie sankirtos su keliu, vedančiu link Laisvės prospekto, šį persekiojusio policijos motociklo važiavimo greitis buvo 169 km/h. Be to, tuo metu persekiojamas motociklas kirto dvigubą ištisinę liniją ir priešingos krypties eismo puse pravažiavo nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Persekiojamam motociklui toliau važiuojant Architektų gatve, šiam iš paskos važiavusio policijos motociklo važiavimo greitis buvo 109 km/h, o kelio atkarpoje, ties kuria buvo įrengtas kelio ženklas Nr. 105 ("Vaikai") – 140 km/h. Vėliau, persekiojamam motociklui važiuojant keliu, skirtu iš Architektų gatvės įvažiuoti į Laisvės prospektą, policijos motociklo važiavimo greitis buvo 97 km/h.

7.7. Persekiojamas motociklas įvažiavo į Laisvės prospektą ir judėjo kryptimi link sankryžos su T. Narbuto gatve. Prospekto kelio atkarpoje, kurioje pagal matomą kelio ženklą leistinas 60 km/h greitis, motociklą persekiojančio policijos motociklo važiavimo greitis buvo 194 km/h. Motociklas, dideliu greičiu apvažinėdamas ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, keitė savo judėjimo krypties eismo juostas.

7.8. Važiuodamas Laisvės prospektu persekiojamas motociklas įvažiavo į reguliuojamą sankryžą su Justiniškių gatve ir ją kirto jo judėjimo krypties atžvilgiu degant raudonam šviesoforo signalui. Motociklas į reguliuojamą sankryžą įvažiavo ir judėdamas tiesiai ją kirto iš trečios eismo juostos, skirtos sankryžoje sukti į kairę – į Justiniškių gatvę. Policijos motociklas sankryžoje vos nesusidūrė su baltos spalvos automobiliu „Lexus“.

7.9. Persekiojamam motociklui Laisvės prospektu artėjant prie sankryžos su Viršuliškių gatve, šiam iš paskos važiavusio policijos motociklo važiavimo greitis buvo 171 km/h. Tuo metu persekiojamas motociklas tolo.

7.10. Važiuodamas Laisvės prospektu persekiojamas motociklas į jo kelyje buvusias reguliuojamas sankryžas su keliu, vedančiu link dešinėje įrengtos degalinės, ir su J. Matulaičio aikštės gatve įvažiavo ir jas kirto jo judėjimo krypties atžvilgiu degant raudonam šviesoforo signalui. Motociklas į reguliuojamą sankryžą su J. Matulaičio aikštės gatve įvažiavo ir judėdamas tiesiai ją kirto iš pirmos eismo juostos, skirtos sankryžoje sukti į dešinę. Persekiojamam motociklui Laisvės prospektu važiuojant link sankryžos su J. Matulaičio aikštės gatve, šiam iš paskos važiavusio policijos motociklo važiavimo greitis buvo 139 km/h.

7.11. Persekiojamam motociklui važiuojant Laisvės prospektu link sankryžos su Buivydiškių gatve, šiam iš paskos važiavusio policijos motociklo važiavimo greitis buvo 135 km/h.

7.12. Persekiojamas motociklas Laisvės prospekto ir Buivydiškių gatvių sankryžoje pasuko į dešinę ir Buivydiškių gatve nuvažiavo sankryžos su Ozo gatve kryptimi. Buivydiškių gatve šiam iš paskos važiavusio policijos motociklo greitis buvo 175 km/h. Važiuodamas Buivydiškių gatve motociklas į reguliuojamą sankryžą su Dūkštų gatve įvažiavo ir ją kirto jo judėjimo krypties atžvilgiu degant raudonam šviesoforo signalui. Po to, motociklui važiuojant Buivydiškių gatve link sankryžos su Ozo gatve, šiam iš paskos važiavusio policijos motociklo greitis buvo 137 km/h.

7.13. Persekiojamas motociklas Buivydiškių gatve įvažiavo į reguliuojamą sankryžą su Ozo gatve ir pasuko į kairę – į Ozo gatvę, judėjimo kryptimi link prekybos centro „Akropolis“, jo judėjimo krypties atžvilgiu degant raudonam šviesoforo signalui. Ozo gatve šiam iš paskos važiavusio policijos motociklo greitis buvo 128 km/h.

7.14. Persekiojamas motociklas Ozo gatvėje persirikiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą ir netrukus po to pasuko į dešinę – į Siesikų gatvę. Po to, išvažiavęs už važiuojamosios dalies ribų, motociklas veja pasiekė pėsčiųjų ir dviračių taką ir juo tęsė važiavimą Žvėryno mikrorajono kryptimi. Pėsčiųjų ir dviračių taku šiam iš paskos važiavusio policijos motociklo greitis buvo 122 km/h. Persekiojamas motociklas pravažiavo pro ties tako kraštu stovinčius du pėsčiuosius, taip pat prasilenkė su priešais važiavusiu paspirtuku. Tuo metu šiam iš paskos važiavusio policijos motociklo greitis buvo 77 km/h. Važiuodamas pėsčiųjų ir dviračių taku, persekiojamas motociklas pravažiavo ir pro ties tako dešiniuoju kraštu įrengtą vaikų žaidimų aikštelę.

7.15. Persekiojamas motociklas iš pėsčiųjų ir dviračių tako įvažiavo į Miglos gatvę ir pravažiuodamas mokymo – ugdymo įstaigas (Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnaziją ir lopšelį-darželį "Eglutė") judėjo Paribio gatvės kryptimi. Miglos gatve šiam iš paskos važiavusio policijos motociklo greitis buvo 96 km/h.

7.16. Persekiojamas motociklas iš Miglos gatvės įvažiavo į Paribio gatvę, ir jos kelio atkarpa, kurioje pagal matomą kelio ženklą leistinas 40 km/h greitis, judėjo Ukmergės gatvės kryptimi. Šiam iš paskos važiavusio policijos motociklo greitis buvo 94 km/h. Priešais persekiojamam motociklui Paribio gatvės kelio viduriu nuo Ukmergės gatvės pusės atvažiavus policijos tarnybiniam mikroautobusui „VW Transporter“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su įjungtais švyturėliais, motociklas mikroautobusą apvažiavo iš kairės pusės ir tęsė judėjimą Ukmergės gatvės kryptimi. Tuo metu šiam iš paskos važiavusio policijos motociklo greitis buvo 100 km/h. Nors ties Paribio – Ukmergės gatvių sankirta stovėjo eismą stabdantis policijos tarnybinis automobilis „Škoda Octavia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su įjungtais švyturėliais, persekiojamas motociklas nesustojo ir iš Paribio gatvės įvažiavo į Ukmergės gatvę.

7.17. Persekiojamas motociklas Ukmergės gatve važiavo Geležinio Vilko gatvės kryptimi. Tuo metu šiam iš paskos važiavusio policijos motociklo greitis buvo 154 km/h.

7.18. Persekiojamas motociklas iš Ukmergės gatvės įvažiavo į Geležinio Vilko gatvę, ir jos kelio atkarpa, kurioje pagal matomą kelio ženklą leistinas 60 km/h greitis, judėjo A. Goštauto gatvės kryptimi. Šiam iš paskos važiavusio policijos motociklo greitis buvo 204 km/h.

7.19. Persekiojamas motociklas iš Geležinio Vilko gatvės pasuko į dešinę ir įvažiavo į A. Goštauto gatvę, kurioje netrukus sustojo. Šioje vietoje sustojo ir policijos motociklas (1 t., b. l. 64-85, 86-94, el. laikmenos / diskeliai su vaizdo įrašais, laikomos vokuose, prisegtuose prie bylos viršelio).

8. Iš 2021 m. spalio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų (fotolentelių) matyti, kad apžiūros objektas – nustatyta eismo tvarka (KET reikalavimai) keliuose, kurie buvo maršrute, kuriuo 2021 m. birželio 16 d. Vilniuje, motociklu „Aprilia RSV 4PR“ važiavo policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams sustoti nepaklusęs D. B. Įvykio vietos apžiūros metu buvo nustatytos žemiau nurodytos aplinkybės:

8.1. Savanorių prospekto – V. Pietario gatvės sankryža reguliuojama šviesoforais (Pastaba. Pagal policijos pareigūnų D. A. ir G. B. parodymus, D. B. šią sankryžą kirto jo judėjimo krypties atžvilgiu degant raudonam šviesoforo signalui).

8.2. Panerių gatvėje nustatytas leistinas važiavimo greitis – 50 km/h. (Pastaba. Pagal apžiūrėtą 2021 m. birželio 16 d. vaizdo įrašą, Panerių gatvėje D. B. persekiojusio policijos pareigūno motociklo greitis buvo 83 km/h).

8.3. Panerių gatvės važiuojamoji dalis, kryptimi link Panerių – Iešmininkų gatvių sankryžos, paženklinta „Siaura ištisine linija“ (KET 3 priedo I skyriaus „Horizontalus ženklinimas“ 1.1 p.), kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta (Pastaba. Pagal apžiūrėtą 2021 m. birželio 16 d. vaizdo įrašą, D. B. šiame gatvės ruože kirto ištisinę liniją ir iki sankryžos važiavo priešingos krypties eismo juosta).

8.4. Panerių – Iešmininkų gatvių sankryža reguliuojama šviesoforais (Pastaba. Pagal apžiūrėtą 2021 m. birželio 16 d. vaizdo įrašą, D. B. šią sankryžą kirto jo judėjimo krypties atžvilgiu degant raudonam šviesoforo signalui).

8.5. Tūkstantmečio gatvėje nustatytas leistinas važiavimo greitis – 80 km/h (Pastaba. Pagal apžiūrėtą 2021 m. birželio 16 d. vaizdo įrašą, Tūkstantmečio gatvėje D. B. persekiojusio policijos pareigūno motociklo greitis buvo 197 km/h).

8.6. Laisvės prospekte, jo kelio atkarpoje nuo Tūkstantmečio gatvės iki Oslo gatvės, nustatytas leistinas važiavimo greitis – 60 km/h (Pastaba. Pagal apžiūrėtą 2021 m. birželio 16 d. vaizdo įrašą, Laisvės prospekte D. B. persekiojusio policijos pareigūno motociklo greitis buvo 176 km/h).

8.7. Oslo gatvėje nustatytas leistinas važiavimo greitis – 70 km/h (Pastaba. Pagal apžiūrėtą 2021 m. birželio 16 d. vaizdo įrašą, Oslo gatvėje D. B. persekiojusio policijos pareigūno motociklo greitis buvo 184 km/h).

8.8. Architektų gatvėje nustatytas leistinas važiavimo greitis – 50 km/h (Pastaba. Pagal apžiūrėtą 2021 m. birželio 16 d. vaizdo įrašą, Architektų gatvėje D. B. persekiojusio policijos pareigūno motociklo greitis buvo 169 km/h).

8.9. Architektų gatvės kelio atkarpoje, ties šios gatvės namu Nr. 12 ir „Riešutų“ visuomeninio transporto sustojimais, kelio važiuojamoji dalis paženklinta „Dviguba ištisine linija“ (KET 3 priedo I skyriaus „Horizontalus ženklinimas“ 1.3 punktas), kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Šią liniją kirsti draudžiama (Pastaba. Pagal apžiūrėtą 2021 m. birželio 16 d. vaizdo įrašą, D. B. šiame gatvės ruože draudžiamojo vietoje kirto dvigubą ištisinę liniją ir priešingos krypties eismo juosta pravažiavo nereguliuojamą pėsčiųjų perėją).

8.10. Architektų gatvės kelio atkarpoje, ties šios gatvės namu Nr. 214, nustatytas leistinas važiavimo greitis - 40 km/h, taip pat įrengtas kelio ženklas Nr. 105 „Vaikai“ (KET 1 priedo I skyriaus „Įspėjamieji kelio ženklai“ ženklas, žymintis kelio ruožą prie vaikų įstaigos, kur važiuojamojoje dalyje gali būti vaikų) (Pastaba. Pagal apžiūrėtą 2021 m. birželio 16 d. vaizdo įrašą, D. B. šioje kelio atkarpoje persekiojusio policijos pareigūno motociklo greitis buvo 109 km/h).

8.11. Architektų gatvės kelio atkarpoje, ties šios gatvės namais Nr. 192A ir Nr. 152, nustatytas leistinas važiavimo greitis - 50 km/h, taip pat įrengtas kelio ženklas Nr. 105 („Vaikai“) (Pastaba. Pagal apžiūrėtą 2021 m. birželio 16 d. vaizdo įrašą, D. B. šioje kelio atkarpoje persekiojusio policijos pareigūno motociklo greitis buvo 140 km/h).

8.12. Kelyje, skirtame nuo Architektų gatvės pusės įvažiuoti į Laisvės prospektą, nustatytas leistinas važiavimo greitis – 50 km/h (Pastaba. Pagal apžiūrėtą 2021 m. birželio 16 d. vaizdo įrašą, D. B. šiame kelyje persekiojusio policijos pareigūno motociklo greitis buvo 97 km/h).

8.13. Laisvės prospekto kelio atkarpoje, skirtoje nuo Architektų gatvės pusės važiuoti link Viršuliškių mikrorajono, nustatytas leistinas važiavimo greitis – 60 km/h (Pastaba. Pagal apžiūrėtą 2021 m. birželio 16 d. vaizdo įrašą, šioje prospekto kelio atkarpoje D. B. persekiojusio policijos pareigūno motociklo greitis buvo 194 km/h).

8.14. Laisvės prospekto – Justiniškių gatvės sankryža reguliuojama šviesoforais (Pastaba. Pagal apžiūrėtą 2021 m. birželio 16 d. vaizdo įrašą, D. B. šią sankryžą kirto jo judėjimo krypties atžvilgiu degant raudonam šviesoforo signalui).

8.15. Laisvės prospekto kelio atkarpoje, nuo sankryžos su Justiniškių gatve iki sankryžos su Viršuliškių gatve, nustatytas leistinas važiavimo greitis - 50 km/h, taip pat įrengtas kelio ženklas Nr. 105 („Vaikai“) (Pastaba. Pagal apžiūrėtą 2021 m. birželio 16 d. vaizdo įrašą, D. B. šioje kelio atkarpoje persekiojusio policijos pareigūno motociklo greitis buvo 171 km/h).

8.16. Laisvės prospekto – nuvažiavimo link Viršuliškių gatvės pastato Nr. 43C (degalinė „Circle K“) sankryža reguliuojama šviesoforais (Pastaba. Pagal apžiūrėtą 2021 m. birželio 16 d. vaizdo įrašą, D. B. šią sankryžą kirto jo judėjimo krypties atžvilgiu degant raudonam šviesoforo signalui).

8.17. Laisvės prospekto kelio atkarpoje, nuo sankryžos su nuvažiavimo link Viršuliškių gatvės pastato Nr. 43C iki sankryžos su J. Matulaičio aikštės gatve, nustatytas leistinas važiavimo greitis - 50 km/h, taip pat įrengtas kelio ženklas Nr. 105 („Vaikai“) (Pastaba. Pagal apžiūrėtą 2021 m. birželio 16 d. vaizdo įrašą, D. B. šioje kelio atkarpoje persekiojusio policijos pareigūno motociklo greitis buvo 139 km/h).

8.18. Laisvės prospekto – J. Matulaičio aikštės gatvės sankryža reguliuojama šviesoforais (Pastaba. Pagal apžiūrėtą 2021 m. birželio 16 d. vaizdo įrašą, D. B. šią sankryžą kirto jo judėjimo krypties atžvilgiu degant raudonam šviesoforo signalui).

8.19. Laisvės prospekto kelio atkarpoje, nuo sankryžos su J. Matulaičio aikštės gatve iki sankryžos su Rygos ir Buivydiškių gatvėmis, nustatytas leistinas važiavimo greitis - 50 km/h (Pastaba. Pagal apžiūrėtą 2021 m. birželio 16 d. vaizdo įrašą, D. B. šioje kelio atkarpoje persekiojusio policijos pareigūno motociklo greitis buvo 135 km/h).

8.20. Buivydiškių gatvės kelio atkarpoje, nuo sankryžos su Rygos ir Buivydiškių gatvėmis iki sankryžos su Dūkštų gatve, nustatytas leistinas važiavimo greitis - 50 km/h, taip pat įrengtas kelio ženklas Nr. 105 („Vaikai:) (Pastaba. Pagal apžiūrėtą 2021 m. birželio 16 d. vaizdo įrašą, D. B. šioje kelio atkarpoje persekiojusio policijos pareigūno motociklo greitis buvo 175 km/h).

8.21. Buivydiškių – Dūkštų gatvių sankryža reguliuojama šviesoforais (Pastaba. Pagal apžiūrėtą 2021 m. birželio 16 d. vaizdo įrašą, D. B. šią sankryžą kirto jo judėjimo krypties atžvilgiu degant raudonam šviesoforo signalui).

8.22. Buivydiškių gatvės kelio atkarpoje, nuo sankryžos Dūkštų gatve iki sankryžos su Ozo gatve, nustatytas leistinas važiavimo greitis - 50 km/h, taip pat įrengtas kelio ženklas Nr. 105 („Vaikai“) (Pastaba. Pagal apžiūrėtą 2021 m. birželio 16 d. vaizdo įrašą, D. B. šioje kelio atkarpoje persekiojusio policijos pareigūno motociklo greitis buvo 137 km/h).

8.23. Buivydiškių – Ozo gatvių sankryža reguliuojama šviesoforais (Pastaba. Pagal apžiūrėtą 2021 m. birželio 16 d. vaizdo įrašą, D. B. šią sankryžą kirto jo judėjimo krypties atžvilgiu degant raudonam šviesoforo signalui).

8.24. Ozo gatvės kelio atkarpoje, nuo sankryžos su Buivydiškių gatve iki sankryžos su Siesikų gatve, nustatytas leistinas važiavimo greitis - 50 km/h (Pastaba. Pagal apžiūrėtą 2021 m. birželio 16 d. vaizdo įrašą, D. B. šioje kelio atkarpoje persekiojusio policijos pareigūno motociklo greitis buvo 128 km/h).

8.25. Dėl atliekamų remonto darbų (ir dėl šios priežasties uždrausto eismo) nebuvo galimybės nustatyti, kokia eismo tvarka nustatyta miškingoje vietovėje tarp Siesikų ir Miglos gatvių įrengtame apie 3 metrų pločio asfaltuotame take (t. y. take, kuriuo, kaip nustatyta pagal 2021 m. birželio 16 d. vaizdo įrašą, policijos pareigūno persekiojamas D. B. link Miglos gatvės pusės važiavo apie 122 km/h greičiu).

8.26. Miglos gatvės kelio atkarpoje, nuo minėto tako iki sankryžos su Paribio gatve, nustatytas leistinas važiavimo greitis - 50 km/h, taip pat įrengti kelio ženklai Nr. 105 („Vaikai“) ir Nr. 128 („Pėstieji“) (Pastaba. Pagal apžiūrėtą 2021 m. birželio 16 d. vaizdo įrašą, D. B. šioje kelio atkarpoje persekiojusio policijos pareigūno motociklo greitis buvo 96 km/h).

8.27. Paribio gatvės kelio atkarpos, nuo sankryžos su Miglos gatve iki sankryžos su Ukmergės gatve, skirtinguose ruožuose nustatyti leistini važiavimo greičiai - 40 km/h ir 50 km/h (Pastaba. Pagal apžiūrėtą 2021 m. birželio 16 d. vaizdo įrašą, D. B. šioje kelio atkarpoje persekiojusio policijos pareigūno motociklo greitis buvo 100 km/h).

8.28. Ukmergės gatvės kelio atkarpoje, nuo sankryžos su Paribio gatve iki sankryžos su Geležinio Vilko gatve, nustatytas leistinas važiavimo greitis - 60 km/h (Pastaba. Pagal apžiūrėtą 2021 m. birželio 16 d. vaizdo įrašą, D. B. šioje kelio atkarpoje persekiojusio policijos pareigūno motociklo greitis buvo 154 km/h).

8.29. Geležinio Vilko gatvės kelio atkarpoje, nuo sankryžos su Ukmergės gatve iki sankryžos su A. Goštauto gatve, nustatytas leistinas važiavimo greitis - 60 km/h. (Pastaba. Pagal apžiūrėtą 2021 m. birželio 16 d. vaizdo įrašą, D. B. šioje kelio atkarpoje persekiojusio policijos pareigūno motociklo greitis buvo 204 km/h) (1 t., b. l. 95-120).

9. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administravimo Eismo organizavimo skyriaus 2021 m. rugsėjo 23 d. pranešimu pateiktos informacijos matyti, kad Vilniuje, nuo Siesikų gatvės iki Miglos gatvės yra įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas (t. y. aplinkybė, kurios 2021 m. spalio 19 d. įvykio vietos apžiūros metu nebuvo galimybės nustatyti dėl aptariamoje vietoje atliekamų remonto darbų) (1 t., b. l. 122-125).

10. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio D. A. (D. A.) 2021 m. birželio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. birželio 16 d. apie 11 val. patruliuojant motociklais kartu su vyr. patruliu G. B. Savanorių pr. – Pietario g. sankryžoje pastebėtas motociklas, kuris važiavo be valstybinių numerių. Įjungus specialius signalus (mėlynus ir raudonus švyturėlius), motociklo vairuotojas, pastebėjęs, kad jie (t. y. pareigūnai) atvažiuoja prie jo su švyturėliais, padidino greitį, įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, pradėjo nuo jų šalintis. Motociklo vairuotojas važiuodamas periodiškai stebėjo, ar jie vis dar važiuoja jam iš paskos. Privažiuodamas Panerių – Iešmininkų g. sankryžą, motociklo vairuotojas kirto ją degant draudžiamam šviesoforo signalui. Įvažiavus į Tūkstantmečio g., padidindamas greitį, važiavo tarp automobilių, taip sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Architektų g. asmuo lenkė automobilius kirsdamas dvigubą ištisinę liniją bei išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Privažiuojant Laisvės pr. – Viršuliškių g. sankryžą, pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Visą laiką važiuojant iš paskos stabdomam motociklui buvo įjungtas garsinis signalas ir žybčiojantys švyturėliai (mėlyni ir raudoni). Privažiavus Buivydiškių g. – Dūkštų g. sankryžą, motociklo vairuotojas kirto ją degant draudžiamam šviesoforo signalui, privažiavus Buivydiškių g. – Ozo g. sankryžas, jas taip pat kirto degant draudžiamam šviesoforo signalui. Važiuojant Ozo g., stabdomas motociklas staiga pasuko į pievą ir nusileido ant pėsčiųjų tako, kuris veda link Miglos g. Tuo metu, kai važiavo pėsčiųjų taku, greitis buvo apie 120 km/val., pėsčiųjų take buvo žmonės, kurie, matydami, kad važiuoja motociklas, traukdavosi į kelkraštį. Šiais veiksmais stabdomas motociklas sukėlė pavojų pėsčiųjų saugumui. Pravažiavus Miglos g., važiuojant link Paribio g., motociklo vairuotoją bandė sustabdyti priešais važiuojantis policijos automobilis, kuris taip pat buvo su įjungtais specialiais švyturėliais (mėlynais ir raudonais), bet motociklas nesustojo, apvažiavo policijos automobilį ir pajudėjo link Geležinio Vilko g. Važiuojant Geležinio Vilko gatve, motociklo vairuotojas pasuko į A. Goštauto g., ten sustojo. Sulaikius motociklo vairuotoją, jis iš karto pareigūnų pradėjo klausti, kam pareigūnai jį gaudė ir kodėl visada važiavo iš paskos. Paklausus, kodėl jis važiavo be valstybinių numerių, motociklo vairuotojas paaiškino, kad juos pametė, o paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą jis paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimas yra atimtas. Kaip vėliau paaiškėjo, motociklo „Aprilia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (valstybinis numeris paaiškėjo patikrinus jį per duomenų bazes) vairuotojas buvo D. B., gim. (duomenys neskelbtini). D. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, motociklas buvo priverstinai nugabentas į saugomą automobilių aikštelę, adresu Vilniuje, Eišiškių pl. 127. Filmuota GoPro kamera (1 t., b. l. 8).

11. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad motociklo „Aprilia RSV 4RR“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN: (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra D. B., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9).

12. Iš 2021 m. birželio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo ir jo priedų (fotolentelių) matyti, kad 2021 m. birželio 23 d. buvo apžiūrėtas motociklas „Aprilia RSV 4RR“. Apžiūrint motociklą, apgadinimų nenustatyta, valstybinių numerių nėra, motociklas raudinai-juodai-pilkos spalvos, ant motociklo nėra pritaisyti galinio matymo veidrodėliai, šviesos žibintų būklė gera. Nustatytas VIN: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10-15).

13. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad 2021 m. birželio mėn. duomenimis sportinio motociklo „Aprilia RSV 4R” (benzinas, 2018 gamybos metai) vertė siekė 12 430 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

14. Šioje baudžiamojoje byloje D. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

15. BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. tokiam asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pagal kasacinio teismo praktiką ir BK 284 straipsnio prasmę dispozicijoje numatytas požymis – įžūlus elgesys, suprantamas kaip agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka.

16. Teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamojo D. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.

17. Kaltinamasis D. B. apklausiamas teisme iš esmės neginčijo kaltinamajame akte išvardintų, nagrinėjamo įvykio metu jo padarytų KET pažeidimų ir parodė, kad išties šiuos pažeidimus padarė, tačiau teigė, kad neturėjo tyčios sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką ir mano, kad tokių padarinių nesukėlė. Vis tik teismas, sutikdamas su kaltinamojo parodymų dalimi, kuria jis pripažino padaręs KET pažeidimus, kaip kitais įrodymais paneigtą atmeta jo ir jo gynėjo poziciją, kad nenustatytas būtinasis BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia bei būtinasis objektyvusis šio nusikaltimo požymis – padariniai.

18. Teismas pažymi, kad faktinę aplinkybę, jog kaltinamasis D. B. 2021 m. birželio 16 d., apie 11.00 val., Vilniuje, viešoje vietoje, t. y. kaltinime nurodytose gatvėse, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį motociklą „Aprilia RSV 4RR“, ant kurio nebuvo pritvirtintas šiai transporto priemonei išduotas valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) ženklas, padarė kaltinamajame akte išvardintus KET pažeidimus, patvirtina tiek paties kaltinamojo D. B. parodymai, tiek kita bylos medžiaga. Antai kaltinamasis D. B. apklausiamas teisme parodė, kad pažįsta Vilnių. 2021 m. birželio 16 d. apie 11 val. važiavo motociklu. Matė sustodamas prie sankryžos policiją. Pradėjęs važiuoti, prieš nusukant į Lazdynus suprato, kad jį vejasi policija. Nestojo, nes buvo jau beveik išsilaikęs teises ir praėjęs visus kursus. Buvo išgąstis, kad atims motociklą, buvo toks spontaniškas sprendimas. Kaltinimą skaitė, pripažįsta, kad pažeidė Kelių eismo taisykles. Nežiūrėjo, koks važiuojant buvo greitis. Pripažįsta, kad važiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Jis visą laiką stabdė, kad nekeltų kitiems grėsmės, žiūrėjo, kad neatsitiktų koks įvykis. Parke važiavo pėsčiųjų taku. Buvo, kad važiavo žole. Iš kelio išsuko ir apsuko ratą ten, kur buvo pieva, kelias, šaligatvis. Tokius kaltinamojo parodymus detalizuoja bei jo padarytus KET pažeidimus, tarp jų ir greičio viršijimą, važiavimą degant draudžiančiam šviesoforo signalui ir kt., patvirtina 2021 m. birželio 17-21 d. apžiūros protokolas ir jo priedai bei 2021 m. spalio 18 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai – vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš (duomenys neskelbtini) tarnybinio motociklo „GOPRO“ vaizdo kamerų „GH010142“ ir „GH020142“, o apžiūrų metu peržiūrėjus vaizdo įrašus, buvo nustatytos kaltinamajame akte nurodytos įvykio aplinkybės, t. y. D. B. padaryti KET pažeidimai (1 t., b. l. 64-85, 86-94, el. laikmenos / diskeliai su vaizdo įrašais, laikomos vokuose, prisegtuose prie bylos viršelio). Įraše užfiksuotas aplinkybes patvirtino bei detalizavo ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai policijos pareigūnai D. A. ir G. B., taip pat iš dalies ir liudytojai J. M., J. B. Teismo vertinimu, šių įrodymų visiškai pakanka tam, kad konstatuoti kaltinime nurodytus D. B. padarytus KET pažeidimus, kurie kiekvienas, įvertinus D. B. parodymus, kuriais jis šiuos KET pažeidimus pripažino, detaliau neanalizuotini.

19. Vis tik plačiau pasisakytina tik dėl kaltinime nurodyto ir kaltinamojo gynėjo kvestionuojamo jo ginamajam inkriminuoto KET 124 punkto reikalavimų, numatančių draudimą motorinių transporto priemonių vairuotojams važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų, dviračių taku ir dviračių juosta, pažeidimo, kurį padarius D. B. kaltinamas dėl to, kad ties Ozo – Siesikų gatvių sankryža išvažiavo už kelio važiuojamosios dalies ribų, veja pasiekė asfaltuotą pėsčiųjų ir dviračių taką, kuriuo, keldamas pavojų pėsčiųjų ir dviratininkų saugumui, iki Miglos gatvės važiavo apie 122 km/h greičiu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apklausiamas teismo posėdyje kaltinamasis neneigė ir šio KET pažeidimo nurodydamas, kad išties parke važiavo pėsčiųjų taku. Aplinkybę, kad kaltinamasis D. B. galėjo ir turėjo suvokti, jog važiuoja dviračių taku, ir, kad jis tai aiškiai suvokė, patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Antai iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad 7.34 minutę jis iš važiuojamosios dalies išsuka į pėsčiųjų išmintą žvyruotą taką ir juo išvažiuoja į asfaltuotą pėsčiųjų taką ne įprastoje sankryžoje, o žalioje vejoje, pats takas gana siauras, o vos tik į jį įvažiavus dešinėje 7.49 minutę matomas raudonos spalvos informacinis ženklas „Takas aplink Vilnių“, 7.57 minutę matyti gretimais esanti vaikų žaidimų aikštelė, kuri objektyviai prie automobiliams skirto kelio nebūtų įrenginėjama, 8.03 minutę take matyti pėsčioji, 8.05 minutę matyti asmuo, važiuojantis paspirtuku, su kuriais kaltinamasis prasilenkia. Visos šios aplinkybės, kartu ir paties kaltinamojo parodymai rodo, kad kaltinamasis D. B. akivaizdžiai suvokė, jog važiuoja ne motorinėms transporto priemonėms skirtu keliu, o pėsčiųjų taku. Teismas šioje dalyje atmeta kaltinamojo gynėjo argumentus, kad šioje dalyje kaltinimas neatitinka faktinių aplinkybių, nes iš policijos patrulio spidometro neva matyti, jog jo ginamasis važiavo gerokai mažesniu nei nurodomas 122 km/h greitis, taip pat, kad eismą keliuose reguliuoja kelių ženklinimas, bet iš vairuotojų negalima reikalauti, kad jie žinotų bendruosius ir specialiuosius Vilniaus miesto savivaldybės planus. Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad priešingai nei nurodo kaltinamojo gynėjas, patrulio spidometro greitis vaizdo įrašo 7.54 minutę siekia 122 km/h. Antra, kaltinamasis į pėsčiųjų taką įvažiavo ne įprastoje sankryžoje, o per žaliąja veją, joje išmintą pėsčiųjų taką, todėl savivaldos įstaigai nebuvo jokio pagrindo tikėtis, jog motorinės transporto priemonės tokioje vietoje bandys įvažiuoti į pėsčiųjų taką ir įrenginėti tokioje vietoje informacinius kelio ženklus apie pėsčiųjų taką, skirtus motorinių transporto priemonių vairuotojams informuoti. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad visiškai įrodytas šis kaltinamojo padarytas KET pažeidimas kaltinime aprašytomis faktinėmis aplinkybėmis.

20. Sprendžiant dėl pirmiau paminėtų faktinių aplinkybių ir kaltinamojo D. B. veiksmų teisinio įvertinimo BK 284 straipsnio taikymo kontekste pirmiausia pažymėtina, kad byloje nekyla abejonių, jog kaltinime nurodytos Vilniaus miesto gatvės atitinka šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos būtiną objektyvųjį požymį – viešąją vietą, kadangi gatvės yra skirtos viešajam eismui ir jose kaltinamojo D. B. daromos veikos metu buvo daug kitų transporto priemones vairavusių asmenų, pėsčiųjų ir kt.

21. Svarstant, ar kaltinamojo D. B. padaryti KET pažeidimai atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, pažymėtina, kad D. B. inkriminuotame kaltinime yra nurodytos faktinės jo veikos aplinkybės, t. y. išvardinti jo padaryti KET pažeidimai, kartu tokius veiksmus įvardinant įžūliais. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad BK 284 straipsnio dispozicijoje išvardintos alternatyvios veikos – įžūlus elgesys, grasinimai, piktybiškas tyčiojimasis arba vandališki veiksmai. Jau minėta, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad BK 284 straipsnio dispozicijoje įvardinta veika – įžūlus elgesys, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Pažymėtina, kad teismų praktikoje dominuoja baudžiamosios bylos, kuriose įžūliu elgesiu pripažįstamas smurto panaudojimas prieš nukentėjusį asmenį viešoje vietoje matant kitiems asmenims. Vis tik baudžiamojo įstatymo dispozicijoje įtvirtinta ne konkreti smurto panaudojimo sąvoka, o būtent „įžūlaus elgesio“ sąvoka, kuri turi platesnę reikšmę nei vien tik smurto panaudojimas. Antai įžūliu elgesiu gali būti pripažintas tiek fizinis smurtas prieš žmogų, tiek neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, tiek gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, tiek vandalizmo požymių neturintis turto gadinimas, tiek trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-308-942/2017, 2K-160-697/2019). Taigi įžūliu elgesiu gali būti pripažįstamas ir kitoks kaltininko elgesys, kuris yra agresyvus, nepriimtinas moralės požiūriu, šokiruoja aplinkinius ir kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Nagrinėjamu atveju šio nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytos faktinės aplinkybės, t. y. itin didelis kiekis D. B. sąmoningai ir kryptingai, t. y. tyčia padarytų KET pažeidimų vairuojant didesnio pavojaus šaltinį – galingą dviratę motorinę transporto priemonę, kuri turi didesnį momentinį pagreitį ir objektyviai kelyje yra sunkiau pastebima nei keturratės transporto priemonės, laikytinos įžūliu elgesiu BK 284 straipsnio prasme. Šiuo atveju iš pateikto vaizdo įrašo, taip pat liudytojų D. A. ir G. B. parodymų matyti, kad kaltinamasis D. B. važiuodamas itin judriose Vilniaus miesto gatvėse, agresyviai manevruoja tarp kitų transporto priemonių, kurios važiuoja leistinu greičiu, važiuodamas itin dideliu greičiu, dažniausiai kelis kartus viršydamas leistiną greitį, prasilenkia su kitomis transporto priemonėmis labai nedideliu atstumu, sankryžas pervažiuoja degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, taip sukeldamas pavojų kitoms transporto priemonėms, važiuojančioms per tas pačias sankryžas eismą leidžiančiam šviesoforo signalui ir kai kuriais atvejais priversdamas šias priemones pakankamai staigiai stabdyti/pristabdyti, dideliu greičiu važiuoja pėsčiųjų taku ir pan. Teismas sprendžia, kad tokie kaltinamojo veiksmai pripažintini agresyviais, moralės požiūriu nepriimtinais, šokiruojančiais, kuriais kaltinamasis D. B. pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, atitinkamai tokie veiksmai laikytini įžūliu elgesiu BK 284 straipsnio prasme.

22. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti, kad bent viena BK 284 straipsnio dispozicijoje numatyta veika demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai buvo sukelti šiame straipsnyje numatyti padariniai, t. y. buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika tapo pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl kaltininko įžūlaus elgesio aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-520-303/2015). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad šis būtinasis BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis taip pat įrodytas. Pastarojo BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviojo požymio kontekste pažymėtina, kad paprastai teismų sprendimuose nustatomosiose dalyse tiesiogiai neįvardijama, kokius konkrečius padarinius sukėlė kaltinamojo įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi arba vandališkais veiksmais pademonstruota nepagarba aplinkiniams ar aplinkai, apsiribojant konstatavimu, kad pirmiau minėti veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir/ar tvarką. Teismų praktikoje toks BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarinių konstatavimas nėra pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu ar netinkamu nusikaltimo sudėties pagrindimu, kadangi paprastai teismų procesinių sprendimų motyvuose šis nusikalstamos veikos požymis pagrindžiamas teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atitinkamai teismas neturi pagrindo šiuo aspektu įžvelgti šioje kaltinimo dalyje ir kaltinamojo akto trūkumų. Juo labiau, kad, teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos medžiagoje yra pakankamai faktų, pagrindžiančių kaltinime nurodytus kaltinamojo D. B. padarytos nusikalstamos veikos padarinius, t. y. visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą. Antai apklausiama teisme liudytoja J. M. parodė, kad 2021 m. birželio 16 d. ji pilkos spalvos automobiliu „BMW“ važiavo Iešmininkų gatve, įsukinėjo į kitą gatvę, kurios pavadinimo neprisimena (pastaba: vėliau apklausos metu nurodė, kad suko į Panerių gatvę), pro ją, degant raudonam šviesoforo signalui, pralėkė motociklas. Minėtą motociklą nusivijo policijos pareigūno motociklas. Jai degė žalias šviesoforo signalas, o motociklas važiavo per raudoną šviesoforo signalą. Ten yra reguliuojama sankryža. Motociklas atvažiavo iš kairės pusės, o ji suko i dešinę. Motociklą ji pastebėjo, kai šis buvo pakankamai arti. Pažiūrėjusi į kairę pamatė, kad atlekia motociklas. Ji buvo priversta sustabdyti automobilį, nes jai reikėjo daryti posūkį. Ji mažino greitį prieš darydama posūkį. Jeigu ji būtų nestabdžiusi, tikriausiai būtų susidūrusi su motociklu. Motociklas pro ją pravažiavo keleto metrų atstumu. Motociklo greitis buvo gerokai virš 100 km/val. Tuo metu ji sekundei išsigando, sustabdė automobilį. Apie šį įvykį ji bendravo su savo vyru, nes įvykis paliko įspūdžius, situacija buvo pavojinga jos ir aplinkinių saugumui. Liudytojas J. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. birželio 16 d., apie 2 val. jis važiavo automobiliu „Toyota Prius“ Paribio gatve, važiuodamas žemyn išgirdo sirenas. Prieš tai matė, kaip apsisukinėjo policijos pareigūnų autobusiukai ir užkirtinėjo kelią. Išgirdęs sirenas pamatė motociklą ir iš paskos minėtam motociklui važiuojantį policijos pareigūnų motociklą. Tuo metu jis pasitraukė į šoną, nes išgirdo policijos sirenas. Motociklas važiavo vos ne per vidurį, didesniu nei 60-70 km/val. greičiu, pravažiavo labai greitai. Jis (t. y. J. B.) galbūt šiek tiek išsigando, nes buvo netikėta, motociklas atvažiavo dideliu greičiu. Tuo metu jis (t. y. J. B.) važiavo šalia krašto ir dar šiek tiek pasitraukė. Jeigu nebūtų buvę motociklininko, pasitraukęs nebūtų. Motociklas nuo jo pravažiavo apie 2-3 metrų atstumu. Jei nebūtų policijos sirenų, pamačius motociklą, tektų staigiau trauktis į šoną. Grįžęs į darbą jis apie įvykį papasakojo vadovui, nes buvo įspūdis. Taigi, bent du liudytojai teigia išsigandę staiga dideliu greičiu nedideliu atstumu pravažiavusio motociklininko. Teismo vertinimu, tai, kad kitiems eismo dalyviams kaltinamojo D. B. daromais veiksmais buvo sukeltas išgąstis, patvirtina ir kitos faktinės įvykio aplinkybės bei objektyviai pasireiškęs jų elgesys pristabdant savo transporto priemones, kai pro jas dideliu greičiu pravažinėjo kaltinamasis, be to, kaltinamasis itin dideliu greičiu lenkė transporto priemones pravažiuodamas eismo juostas skiriančia linija tarp greta važiuojančių automobilių, lenkė juos tiek iš dešinės, tiek iš kairės pusės, kas įvertinus motociklo greitį ir netikėtumą taip pat sukelia kitiems vairuotojams išgąstį. Antai iš byloje esančio vaizdo įrašo 00:00:07 s matyti, kaip kaltinamasis važiuoja priešpriešine eismo juosta, o priešais atvažiuojantis automobilis pasitraukia toliau nuo vidurio juostos, 00:00:11 s matomas kertantis sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, tuo tarpu liudytojos J. M. automobilis priverstas stabdyti, nors jam dega leistinas šviesoforo signalas, kad patvirtina, kad liudytoja buvo priversta stabdyti, nepaisant to, kad transporto priemones skyrė viena eismo juosta. Įrašo 00:01:37 minutę persirikiavo į dešinį išvažiavimą visiškai greta kitos transporto priemonės, 00:03:57 minutę važiuodamas didesniu nei 100 km/h greičiu kirto sankryžą, kurioje leistinas greitis 40 km/h, ir privertė staiga stabdyti raudonos spalvos automobilį, 00:05:37 minutę pravažiavo tarp dviejų tamsių automobilių, kurie tuo metu staiga ėmė stabdyti, įrašo 00:07:14 minutę kirto sankryžą degant raudonam signalui ir visiškai šalia tamsios spalvos automobilio, kuris taip pat priverstas staiga stabdyti, nors būtent jo pirmumas buvo važiuoti per sankryžą, 00:07:34 minutę įvažiavo į sankryžą, kurioje privertė sustoti priešpriešais važiuojantį automobilį „BMW“. Tuoj po to įvažiavo į pėsčiųjų taką, kuriame 00:08:02 minutę matyti, jog privertė žengti (tai matyti sustabdant įrašą) nuo pėsčiųjų tako atgal į kelkraštį, tuoj pat prasilenkė su vaiku, važiuojančiu paspirtuku. Toliau važiuodamas 00:08:46 minutę itin artimu atstumu dideliu greičiu prasilenkė su liudytojo J. B. vairuojamu automobiliu, kuris, matyti, jog prasilenkiant nežymiai pasuko link kelkraščio ir net išvažiavo ant žvyruotos dalies. Beje, liudytojas patvirtino, kad išsigando. Pažymėtina, kad ir liudytojas G. B. taip pat parodė, kad kai porininkas ir kaltinamasis pravažiuoja automobilius jie susiblaškė. Vairuotojai reagavo į motociklininką ir porininką. Jis tai matė, nes važiavo už porininko. Važiuodamas gale pastebėjo, kaip manevruoja automobiliai. Vairuotojai negalėjo reaguoti į sirenas. Kai pareigūnai važiuoja, vairuotojai žiūri į galinio vaizdo veidrodėlius ir mato švyturėlius, todėl jie elgiasi kitaip, nei įprastai. Teismo vertinimu, tiek iš vaizdo įraše užfiksuoto kitų eismo dalyvių elgesio pristabdant savo automobilius, pasukant į kelkraščius, pėsčiajai pasitraukiant iš tako, tiek iš liudytojų policijos pareigūnų bei J. M. bei J. B. parodymų galima spręsti, kad ne tik liudytojai J. M. ir J. B. išsigando pravažiuojančio dideliu greičiu ar degant draudžiamam signalui kertančio sankryžas kaltinamojo, bet ir kiti vairuotojai ar pėstieji. Tokios aplinkybės nepaneigia ir tas faktas, kad jie prieš tai girdėjo policijos garsinius signalus, kadangi šie signalai buvo įjungti būtent dėl kaltinamojo daromos veikos ir nesudaro pagrindo manyti, jog asmenys neišsigando. Teismo vertinimu, būtent įjungti garsiniai signalai iš esmės nulėmė, kad neįvyko eismo įvykis, ir žmonės apie artėjantį kaltinamąjį buvo įspėti šiek tiek anksčiau, nei jis pro juos pravažiuodavo ir turėjo realią galimybę pasitraukti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas gali būti konstatuojamas ir tais atvejais, kai dėl kaltininko daromos veikos aplinkiniai buvo šokiruoti, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, buvo sustabdytas eismas ir pan. Šiuo atveju matyti, kad į kaltinamojo persekiojimą buvo įtraukta daug policijos pajėgų, iš vaizdo įrašo antrosios dalies 00:00:03 s, 00:00:13 s matyti, kad buvo blokuojamas kelias, ką apklausiamas patvirtino ir liudytojas J. B., kuris teigė matęs apsisukantį policijos automobilį. Teismo vertinimu, pirmiau aptarti įrodymai sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamojo D. B. veika šokiravo ne vieną eismo dalyvį ir sukėlė jiems didelį išgąstį, jo sulaikymui buvo pasitelktos didelės policijos pajėgos, kurių judėjimas mieste turėjo įtakos eismo dalyvių elgesiui, kas objektyviai matyti ir įraše, buvo blokuojamas kelias, vairuotojai turėjo stabdyti automobilius. Nors didelio išgąsčio sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, tačiau vien liudytojų J. M. ir J. B. parodymai leidžia spręsti, kad jie išties buvo šokiruoti ir gana stipriai išsigando, kadangi abu nurodė, jog išsigando, o vėliau įvykio aplinkybėmis pasidalino su kolegomis (J. B.) darbe ar artimaisiais (J. M.). Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, t. y. kaltinamojo D. B. veika buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

23. Sprendžiant dėl subjektyviosios D. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos pusės pažymėtina, kad nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, paprastai padaroma tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Vis dėlto padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bet bendrais bruožais numato, ar, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, privalo numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, tačiau sąmoningai nepradeda elgtis taip, kad tokie padariniai nekiltų, atitinkamai jam kyla baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamais veiksmais realiai sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-437/2013, 2K-303/2014). Kartu pastebėtina, kad teismų praktikoje yra pasisakyta, jog BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma ir veikiant netiesiogine tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-404/2017, 2K-164-976/2015). Pažymėtina ir tai, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos bei kaltinamojo D. B. parodymų matyti, kad, jo teigimu, jis neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką, o visus kaltinime nurodytus šiurkščius KET pažeidimus padarė vengdamas būti sustabdytas policijos pareigūnų, kadangi vairavo motociklą, kai teisė vairuoti jam buvo atimta, o jis buvo jau beveik išsilaikęs teises ir praėjęs visus kursus šiai teisei atgauti, todėl išsigando, kad dėl to jį sustabdžius bus paimtas jo motociklas. Taigi matyti, kad pirmiausia kaltinime nurodytus šiurkščius ir pavojingus KET pažeidimus jis ėmėsi daryti vedinas asmeninių motyvų, t. y. turėdamas tikslą išvengti sulaikymo ir nepatirti iš to kylančių asmeninio pobūdžio praradimų (teisės vairuoti atėmimo, motociklo praradimo). Teismų praktikoje išaiškinta, kad motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kt. Vis tik motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai vienas esminių, o ne šalutinis jo daromos veikos aspektų. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad kaltinamojo D. B. priešingi teisei veiksmai, t. y. nepaklusimas teisėtam policijos reikalavimui sustoti, šalinimasis darant gausybę šiurkščių ir pavojingų KET pažeidimų, taip rodant nepagarbą ir keliant pavojų aplinkiniams, buvo nulemtas siekio išvengti atsakomybės už vairavimą neturint tam teisės ir, jo suvokimu, neprarasti motociklo, t. y. iš esmės pirminė paskata daryti kaltinime nurodytus KET pažeidimus buvo asmeninio pobūdžio, tačiau iš esmės ji visiškai sutapo su kaltinamojo siekiu išvengti potencialiai galinčių kilti asmeninių problemų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams, nes tik taip jis galėjo pasiekti savo asmeninį tikslą – būti nesulaikytas ir nepatirti jau minėtų asmeninio pobūdžio praradimų. Išties, tokios faktinės įvykio aplinkybės leidžia spręsti, kad D. B., važiuodamas motociklu ir bandydamas pabėgti nuo policijos pareigūnų, darydamas itin daug šiukščių ir pavojingų KET pažeidimų, turėjo tikslą būti nesustabdytas policijos pareigūnų, t. y. jis nesiekė BK 284 straipsnyje numatytų padarinių – visuomenės tvarkos ir rimties sutrikdymo. Vis dėlto pažymėtina, kad siekdamas savo asmeninio tikslo įžūliu elgesiu – darydamas gausybę šiurkščių KET pažeidimų važiuodamas dvirate motorine transporto priemone mieste, tai darydamas ženkliai didesniu nei leistinas greičiu, pavojingai manevruodamas tarp kitų transporto priemonių labai nedideliu atstumu, jas lenkdamas tiek iš dešinės, tiek iš kairės pusės, važiuodamas per sankryžas gana dideliu greičiu degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, priversdamas kitas transporto priemones staiga stabdyti ir/ar trauktis, važiuodamas dideliu greičiu pėsčiųjų taku ir priversdamas pėsčiuosius pasitraukti, kaltinamasis D. B. aiškiai suvokė tokių jo daromų veiksmų pavojingą pobūdį, t. y. suprato, kad tokiais priešingais teisei veiksmais, t. y. įžūliu elgesiu kelia pavojų ne tik kitų asmenų sveikatai bei gyvybei, jų turto saugumui, bet ir viešajai tvarkai. Teismo vertinimu, kaltinamasis D. B. numatė, kad dėl tokio jo priešingo teisei ir netikėto elgesio kiti eismo dalyviai bus šokiruoti ar išsigąs ir taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, t. y. kils BK 284 straipsnyje numatyti padariniai ir nors tokių padarinių iš esmės nesiekė, tačiau tęsdamas priešingus teisei pavojingus veiksmus gana ilgą laiką, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Kitaip tariant šiuo atveju kaltinamasis D. B. BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia.

24. Teismas atmeta kaltinamojo gynybos argumentus, kad šiuo atveju kaltinamajam D. B. turėtų būti taikoma tik administracinė atsakomybė už jo padarytus KET pažeidimus, nes taikant baudžiamąją atsakomybę, pažeidžiamas tokios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio) principas. Pažymėtina, jog teismų praktikoje išaiškinta, jog sprendžiant dėl veikos nusikalstamumo būtina atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką (pvz., dėl susiklosčiusių tradicijų rimties ir tvarkos laikymosi reikalavimai būna griežtesni oficialių iškilmių, ceremonijų, kulto apeigų ir pan. vietose, o sporto renginiuose, buitinio bendravimo vietose, neformaliuose susibūrimuose elgesio normos nėra tokios griežtos) ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2013, 2K-171-788/2015). Nagrinėjamos bylos kontekste spręsdamas dėl D. B. padarytos veikos nusikalstamumo teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog D. B. inkriminuotuose veiksmuose yra administracinių nusižengimų požymių, neužkerta kelio pastarojo veiksmų vertinimui pagal BK 284 straipsnį. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka tuo atveju, kai šis teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad D. B. būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už kaltinime nurodytus KET pažeidimus, todėl klausimas dėl non bis in idem principo pažeidimo nekyla. Išties, vertinant kiekvieną kaltinime nurodytą D. B. padarytą KET pažeidimą kaip pavienį ir savarankišką, ar keletą jų, kaltinamojo veiksmai, tikėtina neužtrauktų baudžiamosios atsakomybės ir būtų pagrindas spręsti dėl administracinės atsakomybės taikymo. Vis dėlto nagrinėjamu atveju vertinant šiuos pažeidimus kaip vieno pavojingo įvykio visumą, atsižvelgiant į padarytų KET pažeidimų skaičių (beje, kaltinime išvardinti ne visi pažeidimai, nurodant tik šiurkščiausius), įvertinus jų intensyvumą, t. y., kad jie buvo daromi vienas po kito, tuoj pat, atsižvelgus į kaltinamojo D. B. važiavimo greitį, tai, kad jis keldamas pavojų aplinkiniams apvažiavo labai didelę Vilniaus teritoriją, važiavimas truko gana ilgai apvažiuotos teritorijos mastu, manevravimas tarp kitų transporto priemonių buvo itin pavojingas, darbo dienos metu, kai eismas intensyvus ir eisme dalyvauja daug kitų transporto priemonių, sankryžas kirto degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, manytina, kad kaltinamojo D. B. veiksmų teisinis vertinimas kaip atskirų pavienių administracinių nusižengimų, trukdytų atskleisti ir įvertinti jo padarytos veikos pavojingumo laipsnį, taip jį sumenkinant. Atsižvelgiant į didelį kaltinamojo tuo pačiu metu intensyviai padarytų šiurkščių, pavojų aplinkiniams keliančių KET pažeidimų skaičių, kaltinime įvardinti D. B. tęstiniai veiksmai nagrinėjamu atveju vertintini kaip viena visuma, sudaranti teisinį pagrindą taikyti kaltinamajam baudžiamąją atsakomybę, kaip kraštutinę priemonę (ultima ratio).

25. Teismas, remdamasis pirmiau išdėstytais, teismo posėdyje ištirtais ir nuosprendžio III dalyje aptartais įrodymais bei atsižvelgdamas į šio nuosprendžio 14-24 punktuose išdėstytus motyvus konstatuoja, kad kaltinamojo D. B. padaryta nusikalstama veika nuosprendžio I dalyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.

IV. Dėl kaltinamajam D. B. skirtinos bausmės

26. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

27. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

28. BK 61 straipsnis, be kita ko, nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

29. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. B., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pažymėtina, kad BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

30. Teismas, parinkdamas kaltinamajam D. B. skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, pirmiausia atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (BK 54 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kaltės formą ir rūšį (BK 54 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nusikalstamos veikos stadiją (BK 54 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad D. B., veikdamas netiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą viešajai tvarkai. Vertindamas kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas pažymi, kad jos rūšinis pavojingumas gana didelis, akivaizdžiai keliantis reikšmingą grėsmę ir pavojų didelio kiekio eisme dalyvavusių asmenų saugumui, įžūliais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams vieną po kito darant daug šiurkščių tyčinių KET pažeidimų, veika padaryta darbo dienos metu keliose Vilniaus gatvėse, kuriose tuo metu vyko intensyvus eismas ir buvo daug kitų transporto priemonių, taip pat pėsčiųjų take. Nusikalstamos veikos darymo motyvai ir tikslai iš esmės asmeninio pobūdžio, t. y. jis siekė išvengti atsakomybės už vairavimą neturint teisės ir iš to kylančių pasekmių (BK 54 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (BK 54 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

31. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo D. B. asmenybę. Kaltinamasis (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nedirbantis (1 t., b. l. 171), aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje. Pažymėtina, kad D. B. anksčiau neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, kurių dauguma susijusios su Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimu, tame tarpe ir už itin didelį greičio viršijimą, už kurį jam taikytas specialiosios teisės atėmimas (1 t., b. l. 167-169) ir tai vertintina kaltinamajam nepalankiai, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos turinį sudarė itin didelis kiekis šiurkščių KET pažeidimų. Teismo vertinimu, pirmiau nurodytos D. B. asmenybę apibūdinančios aplinkybės rodo, kad jo priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys nėra visiškai atsitiktinis, jis pasikartojantis toje dalyje, kiek tai susiję su dalyvavimu viešajame eisme, tačiau atsižvelgiant į tai, kad D. B. anksčiau neteistas, jam parinktina būtent BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta baudos bausmė, kurios dydis nustatytinas didesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas minimalus šios bausmės rūšies dydis. Teismo vertinimu, pagal D. B. asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

32. Kaltinamajam D. B. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 18 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 162-163), specialios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 164-165), kurios paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

33. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad D. B. vairuodamas transporto priemonę padarė ja daug šiurkščių ir itin pavojingų tyčinių KET reikalavimų pažeidimų, sukėlusių pavojų kitų eismo dalyvių turto, sveikatos ir gyvybės saugumui bei taip sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį dalyvaujant viešajame eisme. Tokią veiką jis padarė, kai teisė vairuoti jam buvo atimta būtent dėl itin didelio greičio viršijimo vairuojant motociklą. Kaltinamąjį apibūdinantys duomenys rodo, kad jo priešingas teisei elgesys, susijęs su transporto priemonių vairavimu, yra pasikartojantis ir gana sistemingas, nusižengimai gana šiurkštūs. Kaltinamojo padaryti ir šioje byloje nustatyti itin pavojingi ir šiurkštūs naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimų pažeidimai tik laimingo atsitiktinumo dėka nesukėlė sunkesnių padarinių tiek jam, tiek kitiems eismo dalyviams ir jų turtui. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad kaltinamasis D. B. vairavo neturėdamas tam teisės, kai tokia teisė atimta, važiavo greitį viršydamas judriomis miesto gatvėmis dienos metu, kai eismas yra intensyvus, pavojingai manevravo tarp kitų transporto priemonių, kėlė joms pavojų, kirto sankryžas degant draudžiamam šviesoforo signalui, šalinosi nuo jį persekiojančių policijos pareigūnų, važiavo pėsčiųjų taku, veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka, savo elgesio nevertina kritiškai, paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas 12 mėnesių jam teigiamos įtakos nepadarė, jis ir toliau bando menkinti jo veiksmais keltą pavojų, nors aiškiai suvokia savo veiksmų pavojingumą, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. birželio 18 d. (1 t., b. l. 164).

34. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam, pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu, vairavo automobilį „Aprilia RSV 4RR“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN: (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jam (tai matyti iš VĮ „Regitra“ duomenų, taip pat iš paties kaltinamojo parodymų (1 t., b. l. 9). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad minėtas motociklas buvo D. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad D. B. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą ir tvarką kelių eismo srityje) ir nevaržo D. B. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kaltinamasis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo minimą motociklą padarydamas itin daug ir šiurkščių KET pažeidimų, kurie sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlė pavojų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei bei jų turtui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad D. B. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti, kai tokia teisė jam atimta iš esmės dėl to, kad jis pažeidė KET vairuodamas būtent motociklą ir itin stipriai viršijo leistiną greitį (važiavo 145 km/h greičiu, kai leistinas greitis buvo 70 km/h), naudodamasis tiek motociklu, tiek kitomis transporto priemonėmis neretai ignoravo KET reikalavimus (1 t., b. l. 167-169). Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir kaltinamąjį apibūdinančius duomenis, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad D. B. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – motociklo „Aprilia RSV 4RR“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN: (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, yra būtinas.

VI. Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo

35. Šioje baudžiamojoje byloje, siekiant užtikrinti galimą turto (kaip galimai padarytos nusikalstamos veikos priemonės) konfiskavimą, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Lino Gružo 2021 m. liepos 8 d. nutarimu nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2022 m. sausio 8 d. buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. B. turtui – motociklui „Aprilia RSV 4RR“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN: (duomenys neskelbtini) (spalva – pilka, raudona, techninio paso Nr. (duomenys neskelbtini), kuro tipas – benzinas), visiškai apribojant nuosavybės teisę į minėtą turtą, turto saugotoju paskiriant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų Eismo saugumui tyrimo skyrių (1 t., b. l. 17-22).

36. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. S. 2021 m. liepos 13 d. nutarimu motociklas „Aprilia RSV 4RR“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN: (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 14 d. perduotas saugojimui į Policijos departamento Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrį (Vilniaus raj., Nemenčinės II kaimas, Vilniaus g. 69) (1 t., b. l. 23-24, 29).

38. Šis laikinasis nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

VII. Dėl proceso išlaidų

39. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos aptarnavimo skyrius 2021 m. liepos 14 d. pateikė pažymą Nr. 5-15-IL1-298 apie numatomas saugojimo išlaidas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103-105 straipsniais, Paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų paėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 5-V-229, 11 punktu, ir Materialiojo turto, saugomo pagal pasaugos sutartis, ir turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų saugojimo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sandėliuose įkainių sąrašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 5-V-759, prašoma imtis veiksmų, kad šios išlaidos būtų išieškotos iš kaltininko. Nurodoma saugojimo pradžios data: 2021 m. liepos 14 d., saugomas turtas: motociklas „Aprilia RSV 4PR“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), motociklo saugojimo nešildomuose sandėliuose įkainis vienam mėnesiui: 6,32 Eur su PVM (1 t., b. l. 30-31).

40. Prokuroras teismo posėdyje prašė priteisti iš kaltinamojo D. B. motociklo saugojimo išlaidas Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir nustatyti, kad galutinė išlaidų suma turėtų būti skaičiuojama pagal teismo sprendimo įsiteisėjimo datą.

41. Prašymas paliktinas nenagrinėtas.

42. Pažymėtina, kad pateiktuose dokumentuose nurodytas tik motociklo saugojimo mėnesio įkainis, tačiau nenurodyta galutinė saugojimo suma. Prokuroras prašo priteisti neapibrėžto dydžio sumą, nustatant jos dydį pagal sprendimo įsiteisėjimo datą, kuri dar nėra aiški, atsižvelgiant į tai, kad proceso dalyviai turi teisę pasinaudoti teise į apeliacinį procesą byloje. Dėl šios priežasties klausimas dėl prašomų proceso išlaidų už motociklo saugojimą priteisimo spręstinas nuosprendžiui įsiteisėjus jo vykdymo procese, išreikalavus iš Policijos departamento dokumentus su konkrečia galutine suma.

VIII. Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Kaltinamojo gynėjas advokatas A. V. prašė jo ginamąjį D. B. išteisinti ir priteisti iš Lietuvos valstybės ginamajam jo patirtas išlaidas advokato, kuris jam teikė teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu, paslaugoms apmokėti – viso 3176,25 Eur, į bylą pateikė mokėjimą patvirtinančius, taip pat suteiktas teisines paslaugas detalizuojančius dokumentus (2 t., b. l. 71-84).

44. Prašymas netenkintinas.

45. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

46. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis D. B. šiuo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu, todėl jo patirtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo gynėjas, paslaugoms apmokėti, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 70 MGL (3500 Eur) dydžio baudą.

Paskirti D. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir trejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – motociklą „Aprilia RSV 4RR“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN: (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

D. B. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 18 d. nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Lino Gružo 2021 m. liepos 8 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. B. turtui – motociklui „Aprilia RSV 4RR“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN: (duomenys neskelbtini) (spalva – pilka, raudona, techninio paso Nr. (duomenys neskelbtini), kuro tipas – benzinas), kurio terminas buvo pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. nutartimis iki 2022 m. liepos 8 d., palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Prašymą priteisti iš kaltinamojo D. B. motociklo saugojimo išlaidas Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos palikti nenagrinėtą.

D. B. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno prašymą priteisti iš Lietuvos valstybės jo ginamajam patirtas bylinėjimosi išlaidas – 3176,25 Eur, atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.