- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-13
- Bylos Nr.
- I-4010-422/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant pareiškėjui M. B. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. B. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4-6) nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. buvo kalinamas Alytaus PN sekcijoje Nr. 7-3, neužtikrinant jam tinkamo gyvenamojo ploto. Gyvenamosios patalpos plotas buvo nuo 40 iki 45 kv.m., joje gyveno 20 nuteistųjų, be to, dalį gyvenamosios patalpos ploto užėmė nuteistųjų baldai ir kitas inventorius. Dėl per mažo gyvenamojo ploto pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 80 000 Eur, prašydamas priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b.l. 10-15), rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 34) nurodė, jog pareiškėjas 7 būrio 1 miegamajame gyveno laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 26 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d., šioje gyvenamojoje patalpoje jam buvo užtikrintas reglamentuotas vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas. Nurodė, kad gyvenamosios patalpos Alytaus PN baldais ir kietuoju inventoriumi aprūpinti pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Alytus PN visos patalpos ne kartą buvo tikrintos Alytaus visuomenės sveikatos centro, pažeidimų nustatyta nebuvo. Pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Uždarosios zonos kameros vėdinamos per langus, jose palaikoma higienos reikalavimus atitinkanti temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis ir dirbtinė apšvieta. Alytaus pataisos namai nėra kalėjimas ar kamerų tipo įstaiga, nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali laisvai judėti įstaigos teritorijoje, tiek patalpose, tiek lauke, gali sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose sporto aikštelėse, gali dirbti ūkio brigadoje, dvasiškai tobulėti ir lankytis nuteistųjų koplyčioje, užsiimti kita leistina, prasminga veikla. Nuteistųjų užimtumas vykdomas įtraukiant juos į įvairias socialines reabilitacijos programas, kurių pataisos namuose yra trylika. Tik nuo nuteistojo teisingo prasmingos veiklos suplanavimo priklauso, ar jis dienas leidžia miegamajame, ar užsiima naudinga, konstruktyvia bei prasminga veikla. Pareiškėjui 2007 m. buvo atlikta stuburo operacija, diagnozuotas lėtinis radikulitas, ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą dėl stuburo skausmų, tačiau šie skausmai nesusiję su kalinimo sąlygomis Alytaus PN. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti. Prašo pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą trijų metų ieškinio senaties institutą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. jam kalint Alytaus PN gyvenamojoje sekcijoje Nr. 7-3.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu, t.y. nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. vasario 26 d. gyveno 21 būrio 4 miegamajame, nuo 2013 m. vasario 26 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. gyveno 7 būrio 1 miegamajame, nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. iki 2016 m. liepos 1 d. – 22 būrio 6 miegamajame ir nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. - 1 būrio 2 miegamajame (b.l. 11, 17, 34,37).
Pareiškėjas skunde kelia ginčą dėl per mažo jam tekusio gyvenamojo ploto, gyvenant 7 būryje. Pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis pareiškėjas gyveno 7 būrio 1 miegamajame laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 26 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. Dėl gyvenamojo ploto kituose būriuose (Nr. 21, 22, 1), kuriuose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, M. B. pretenzijų nekelia, todėl pareiškėjo gyvenamosios sąlygos kituose būriuose neanalizuotinos.
Atsakovas prašo taikyti pareiškėjo reikalavimui trejų metų ieškinio senaties institutą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu jam gyvenant 7 būryje - nuo 2013 m. vasario 26 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d.
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose ne kartą yra nurodęs, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pažeidimų pobūdį, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios. Skunde pareiškėjas nurodė, jog dėl jo pažeistų teisių jis jautė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, diskomfortą. Teismo nuomone, jausdamas tokias pasekmes, pareiškėjas turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos. Pareiškėjas turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais kalinimo sąlygas, kreiptis dėl per mažo gyvenamojo ploto į Alytaus PN administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš Alytaus PN administracijos, be to, pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį (nuo 2013 m. vasario 26 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d.) žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismą kreipėsi 2016 m. rugpjūčio 9 d. (b.l. 8), todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 26 d. iki 2013 m. rugpjūčio 8 d. pareikšti.
CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Teismas pažymi, kad argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumą, pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu, gavęs atsiliepimą į skundą, kuriame prašoma taikyti sutrumpintą ieškinio senatį, neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, nenurodė ieškinio senaties termino atnaujinimo priežasčių, nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui.
Esant šioms aplinkybėms, atsakovo atstovo prašymas tenkintinas, pareiškėjo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 26 d. iki 2013 m. rugpjūčio 8 d. šiuo pagrindu atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pritaikius trejų metų senaties terminą, vertinant skundo reikalavimo pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos Alytaus PN 7 būrio 1 miegamajame laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 9 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Europos Žmogaus Teisių teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų būti skirtas kalinamajam pagal Konvenciją. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmė, fizinių ir psichinių įkalintojo savybių, kalinčio asmens amžiaus, lyties, sveikatos ir kt.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Alytaus PN 7 būrio 1 miegamojo gyvenamasis plotas yra 44,37 kv.m., joje įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui teko 3,7 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l.18 ).
Atsakovo atstovo pateikti rašytiniai duomenys apie pareiškėjo gyvenamąją vietą 7 būryje, jos plotą ir joje kalėjusių asmenų skaičių jokiais kitais objektyviais duomenimis nepaneigti. Gavęs atsiliepimą į skundą, šių duomenų neginčijo ir pareiškėjas, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.
Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint 7 būrio 1 miegamajame nebuvo pažeista Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkte reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma, todėl atsakovo neteisėti veiksmai šiame kontekste nenustatyti.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Alytaus PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ( neveikimo) valstybei pagal CK 6.271 str., nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.