Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant pareiškėjos L. M. atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei, nedalyvaujant pareiškėjai L. M., suinteresuotiems asmenims J. M., L. V., I. M., G. M., L. M., suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos L. M. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. M., L. V., I. M., G. M., L. M., suinteresuoto asmens Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja patikslintu pareiškimu prašė pratęsti terminą palikimui priimti po J. M. mirties.

Pareiškėjos atstovė paaiškino, kad 2012-03-16 mirė pareiškėjos močiutė J. M.. Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas – butas, ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Kaune. Po mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per nustatytą terminą niekas nesikreipė. Pareiškėja yra antros eilės įpėdinė, įstatymo nustatytą terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo praleido, nes apie močiutės mirtį nežinojo. Mano, kad esant šioms aplinkybėms įstatymo nustatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jis turėtų būti pratęstas.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad pareiškimo tenkinimui neprieštarauja, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (1 t., 139 b.l.). Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo L. M. atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka (1 t., 143-144 b.l.). Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta tinkamai CPK 130 str. numatyta tvarka (2 t., 72 b.l.), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo G. M. pateikė pranešimą, iš kurio turinio darytina išvada, kad ji patikslinto pareiškimo tenkinimui neprieštarauja (2 t., 68 b.l.). Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, jai apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys J. M., L. V. atsiliepimų į patikslintą pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai CPK 130 str. nustatyta tvarka, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla nagrinėtina suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad 2012-03-16 mirė J. M. (1 t., 7 b.l.). Ji buvo L. M. močiutė (1 t., 8-9 b.l.). Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), Kaunas (1 t., 11-13 b.l.). Mirusioji J. M. buvo sudariusi testamentą, tačiau po jos mirties į notarą niekas nesikreipė. (1 t., 14-16 b.l.). Valstybė mirusiosios turto nepaveldėjo (2 t., 8 b.l.).

LR CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali praleistą CK 5.50 str. nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenustatyta kokios priežastys gali būti pripažintos svarbiomis. CPK 576 str. 1 d. nustatyta, kad prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai patvirtinantys aplinkybes praleistam terminui atnaujinti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 str. nustatyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkinamas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos duomenų padaryti išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), kuria remdamasis, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Pareiškėja nurodytas aplinkybes dėl kurių praleido terminą palikimui priimti, t.y. tai, kad mirus J. M. apie jos mirtį nežinojo ir sužinojo tik iš V. K. B., t.y. kitos močiutės, pagrindė rašytiniais dokumentais (1 t., 124-125 b.l.) bei paaiškinimais. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos ir jos tėvo J. M. santykiai yra nutolę, jie nebendrauja, tėvo buvimo vietos pareiškėja nežino. Taip pat, pareiškėja nebendrauja ir su kitais mirusiosios pirmos eilės įpėdiniais. Spręstina, kad pareiškėja apie močiutės mirtį nežinojo. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėja, kaip antros eilės įpėdinė, dėl palikimo po J. M. mirties į notarą nesikreipė, ir teismas pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, būdama atidi ir rūpestingaa, ėmė aktyviai ginti savo teises, tučtuojau kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino pratęsimo. Teismas, taip pat, konstatuoja, kad teismo sprendimas dėl termino palikimui priimti pratęsimo niekieno teisių nepažeis, priešingai, juo bus apgintos pareiškėjos, kaip įpėdinės teisės priimti palikimą (CK 5.15 str.). Todėl pareiškėjos nurodytos priežastys dėl kurių pareiškėja praleido terminą palikimui priimti, pripažintinos svarbiomis, nes jos galimybės priimti palikimą įstatymo nustatyta tvarka ir terminais buvo apribotos, ir terminas pratęstinas.

Pareiškėjai byloje buvo suteikta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalbą (1 t., 5 b.l., 2 t., 73 b.l.), todėl byloje susidariusios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patikslintą pareiškimą patenkinti.

Pratęsti pareiškėjai L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2012-03-16, mirties.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.