Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 284 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės apribojimo vieneriems metams bausmė, įpareigojant nuteistąjį per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti aštuoniasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. spalio 27 d., apie 19.15 val., viešoje vietoje, prie S. (duomenys neskelbtini)-ojo namo, Vilniuje, bendrai veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, stebint kitiems asmenims, stovėjo šalia, kuomet tyrimo metu nenustatytas asmuo spardė kojomis automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip apgadindamas automobilį ir padarydamas R. K. 650,00 Lt turtinę žalą, po to V. M. sudraudus pažeidėją, M. K. keikėsi necenzūriniais žodžiais ir atsakė, kad jiems nepatinka, kaip pastatytas jų automobilis, vėliau susistumdė su V. M. ir vieną kartą alaus buteliu sudavė nukentėjusiam į veidą, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. paviršutinę pjautinę žaizdą kairės ausies kaušelyje, odos įbrėžimus kaktos kairėje pusėje, poodinę kraujosruvą su odos įbrėžimais kairės akies vokuose, pjautines žaizdas, odos nubrozdinimus ir daugybinius odos įbrėžimus kairio skruosto - kairio žando srityje. Tokiu būdu, šiais įžūliais, smurtiniais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nuosprendį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 235 str., baudžiamąją bylą nutraukti, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusį su nukentėjusiais asmenimis.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir paskyrė bausmę, kadangi buvo visos sąlygos taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. ir baudžiamąją bylą nutraukti, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusį su nukentėjusiaisiais asmenimis. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo duotus parodymus teisme ir aplinkybę, jog jis pilnai atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą, konstatavo, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o būtent prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Kita vertus, žalos atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p. taip pat yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys nėra laikomas tiesiogiai nusikalstama veika padaryta žala, tačiau nuteistasis pilnai atlygino ir šios įstaigos civilinį ieškinį. Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo prisipažinimas yra savanoriškas, gailėjimasis ir žalos atlyginimas yra nuoširdus. Sunkinančių nuteistojo atsakomybę aplinkybių taip pat nenustatyta. Be to, pirmosios instancijos teismas, svarstydamas galimybę taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatas, konstatavo, kad Lietuvos Respublikos BK 38 str. 2 d. išvardytų draudimų, dėl kurių nuteistasis negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, nėra. Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju, yra nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jis turi darbą ir legalų pragyvenimo šaltinį, moka valstybei mokesčius, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, žalą savanoriškai atlygino, nukentėjusiųjų atsiprašė, su jais susitaikė. Buvo kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu. Nuteistojo įsitikinimu, tai, jog jis yra kaltinamas tyčine nusikalstama veika, padaryta įžūliai, viešoje vietoje trenkiant nukentėjusiajam akivaizdžiai sužaloti galinčiu daiktu - buteliu į gyvybiškai svarbią kūno dalį - galvą, be to, suduotas pakankamai stiprus smūgis, nes sudužo butelis, o nukentėjęs asmuo buvo sužalotas, tėra viešosios tvarkos, kaip nusikaltimą kvalifikuojantys požymiai, tačiau jokiu būdu nėra motyvas netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagrindo manyti, kad jis darys naujus nusikaltimus taip pat nėra, kadangi praeityje teistas nebuvo, jokie nauji ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu nepradėti. Tai, kad nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančias administracines nuobaudas, taip pat nėra teisinis pagrindas išvadai, kad ir ateityje nuteistasis pažeidinės įstatymus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės Lietuvos Respublikos BK 38 str. pagrindu neprieštaravo.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš apeliacinio skundo tirinio, jame keliamas M. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius klausimas.

Pažymėtina, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad M. K. prisipažino padaręs Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir pirmosios instancijos teismas tai laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis visiškai atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p.). Apeliantas atlygino žalą tiek V. M., tiek R. K., tiek Valstybinei ligonių kasai, byloje yra tai patvirtinantys dokumentai (b. l. 175-177). Dėl to šis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumas ištaisytinas pripažįstant M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis visiškai atlygino nusikalstama veika padarytą žalą.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius klausimą, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, nusikalstama veika padaryta įžūliai, viešoje vietoje trenkiant nukentėjusiajam akivaizdžiai sužaloti galinčiu daiktu – buteliu į gyvybiškai svarbią nukentėjusiojo kūno dalį – galvą, be to, smūgis buvo pakankamai stiprus, nes nuo smūgio nukentėjusiajam nuteistojo turėtas butelis sudužo, o nukentėjusysis buvo sužalotas. Be to, nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas – 2012 m. kovo 20 d. skirta nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 161 str. 174 str., 187 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą, 2012 m. liepos 10 d. skirta nuobauda už Lietuvos Respublikos ATPK 183 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą. Anksčiau nuteistasis taip pat keletą kartų baustas administracine tvarka (b. l. 114-118). Vadovaudamasis šiomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadai, kad M. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pažymėtina, kad nustatytos dvi apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. M. K. turi darbą ir legalų pragyvenimo šaltinį, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savanoriškai atlygino žalą, nukentėjusiųjų atsiprašė, su jais susitaikė, padarė nesunkų nusikaltimą. Praeityje apeliantas nebuvo teistas, problemų su teisėsauga neturėjo, jokie nauji ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu nepradėti, o tai, kad nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančias administracines nuobaudas, nėra pagrindas išvadai, kad ir ateityje nuteistasis nesilaikys įstatymų reikalavimų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, yra visos Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. numatytos sąlygos atleisti M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės. Nei prokurorė, nei nukentėjusieji neišreiškė prieštaravimo, kad M. K. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 str. numatytu pagrindu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BK 38 str. ir Lietuvos Respublikos BK 235 str. numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius reikalavimus, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nuosprendis yra naikintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p., Lietuvos Respublikos BK 71 str.,

Rezoliucinė dalis

nusp rendė:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą tenkinti. Pripažinti M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad jis savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

Atleisti M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju ir šiuo pagrindu baudžiamąją bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos BK 38 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 6 p., paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę - 15 MGL dydžio, t. y. 1950,00 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (Lietuvos Respublikos BK 71 str.), įpareigojant ją sumokėti per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti M. K., kad jeigu jis per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Priimti civilinio ieškovo R. K. atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą šioje dalyje nutraukti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį atmesti.