Kauno apygardos teismo nutartis

2011-10-12 · Civilinė byla Nr. 2A-1802-601/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-12
Bylos Nr.
2A-1802-601/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-22099-2009-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas (pran.), Jolita Cirulienė, Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
A. J., I. M.
Atsakovas
V. J.
Trečiasis asmuo
VTPSI
Kategorijos
  • 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1802-601/2011Teisminio proceso Nr. 2-05-3-22099-2009-3Procesinio sprendimo kategorija 30.3; 30.9.1; 121.18; 121.21 (S)
Pirmos instancijos teismo teisėja Regina AgrbaKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovui A. J., jo atstovei adv. S. Žukauskienei, atsakovės atstovui adv. D Varnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų I. M. ir A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2- 668-364/2011 pagal ieškovų I. M. ir A. J. ieškinį bei atsakovės V. J. priešieškinį ieškovams ir trečiajam asmeniui VTPSI dėl įpareigojimo duoti sutikimus įteisinti savavalinės statybos padarinius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai ieškiniu teismo prašė pripažinti I. M. ir A. J. teisę be V. J. sutikimo įteisinti savavališkai pastatytą priestatą garažą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat įteisinti savavališkai atliktą ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 5Ilp), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3Ilšb) rekonstrukciją pakeitus stogo dangas (b. l. 3-6, t. 2).

Atsakovė priešieškiniu teismo prašė pripažinti neteisėta žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), ieškovų A. J. ir I. M. naujai pastatyto priestato garažo statybą bei ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto šifru 5I1p) ir garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto šifru 3I1šb) rekonstrukciją pakeitus stogo dangas ir įpareigoti ieškovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti šį naujai pastatytą priestatą garažą bei atstatyti į buvusią padėtį rekonstruotas ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto šifru 5I1p) bei garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto šifru 3I1šb) dalis ir sutvarkyti statybvietę. Teismo sprendime nurodyti, kad kiekvienam ieškovui yra skiriama po 100 Lt bauda už kiekvieną termino praleidimo dieną, jeigu jie per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo (t. 2, b. l. 20-23).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas sprendime nustatė, kad 2002-02-18 I. M. ir A. J. po tėvo A. J. mirties paveldėjo po 1/2 dalį jo turto, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 34-36, t.1.). 2005-09-20 Kauno miesto 19 notaro biuro notaro patvirtinta dovanojimo sutartimi J. J. atsakovei V. J. asmeninės nuosavybės teise padovanojo 389/779 dalis iš 0.0779 ha žemės sklypo, 1/2 dalį pastato-gyvenamojo namo, 1/2 dalį pastato-garažo, kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), notaro reg. Nr. 19KU-6715 (b. l. 34-36, t. 1). Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu buvo nustatyta naudojimosi tvarka, pagal kurią V. J. paskirta naudotis žemės sklypu pažymėtu raide „C“, kurio plotas 319 kv.m., ir 1/2 dalimi 140 kv.m. bendro naudojimo žemės sklypo pažymėtu raide „A“, iš viso 389 kv. m., o I. M. ir A. J. - žemės sklypais pažymėtais raidėmis „B1“, kurio plotas 28 kv. m., „B2“, kurio plotas 290 kv.m., ir 1/2 dalį 140 kv.m. bendro naudojimo žemės sklypo, pažymėto raide „A“, viso 390 kv.m. Taip pat teismo sprendimu buvo atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės garažas 211 p (buvęs GI p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir paskiriant jį V. J. nuosavybėn, o I. M. ir A. J. naudai priteisiant išmokėti piniginę kompensaciją, atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 1995-8009-8012 pagal I. M. ir A. J. 2007-02-02 UAB „Energetinių projektų centras“ parengtą pasiūlymą. Sprendimu buvo nustatyti servitutai I. M. ir A. J. naudai bei nustatyta naudojimosi tvarka kiemo įrenginiais (b. l. 15-26, t. 1). I. M. ir A. J. priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje pažymėtoje „B2“ pastatė priestatą-garažą (16,95 kv.m. ploto) prie jau esamų nuosavybės teise priklausančių pastatų, t.y. ūkinio pastato, ir garažo, taip pat pakeitė minėtų statinių stogų dangą. Priestatas - garažas, priskiriamas II grupės nesudėtingam statiniui. 2009-12-09 Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SA-56, kuriame nurodyta, kad ieškovas pasistatė priestatą prie ūkio pastato, plane pažymėto indeksu 511 p ir garažo, plane pažymėto indeksu 311 šb, kurio matmenys yra 3,3 m. x 5,25 m., taip pat atliko rekonstrukciją - pakeitė stogų dangas. Minėtas statinys priskiriamas II grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Statytojas savavališkai keisdamas stogo dangą kitos medžiagos ir spalvos danga pagal Statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys”, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (Žin., 2002, Nr. 119-5372), VII d. 9 p., atliko rekonstrukcijos darbus. Statytojas A. J. statybos darbus atliko savavališkai, nesilaikydamas įstatymų reikalavimų, neturėdamas galiojančio supaprastinto statinio projekto, patikrinto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus. 2009 m. gruodžio 24 d. d. Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. V-700, „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini)”, kuriame reikalaujama, kad ieškovas savo lėšomis iki 2010-05-01 pašalintu savavališkos statybos, esančios (duomenys neskelbtini) padarinius (t. 1, b. l. 7-10, 11-14, 48-50, 61-103). Teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostę konfliktiniai santykiai yra seni, matyti iš 2007-12-03 Kauno miesto apylinkės teisme nustatytų aplinkybių (t. 1, b. l. 15-26). Šalys neginčijo, kad statiniai, dėl kurių įteisinimo kreipėsi į teismą yra sukurti jų pačių darbu ir lėšomis iki naujos Statybos įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Teismas laikė, jog analogiškomis aplinkybėmis tikslu išvengti konflikto ir interesų susikirtimo apdairus ir rūpestingas asmuo klausimą dėl projektinių sąlygų derinimo turėtų derinti iki statinio pastatymo. Ieškovo sukurti statiniai įvertinti kaip savavališki ir įpareigota juos nugriauti (t. 1, b. l. 71-80). Dėl nurodytų motyvų ieškovų ieškinį ir atsakovės priešieškinį teismas laikė nepagrįstais neįrodytais ir atmestinais. Ieškinį ir priešieškinį atmetus iš ieškovų ir atsakovės teismas priteisė 60,48 Lt pašto išlaidų (iš kiekvieno po 20,16 Lt) valstybės naudai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti teismo 2011-05-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovų ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo:

1) teisę ieškovams įteisinti savavališką statinį suteikia LR Statybos įstatymo ir CPK normos, teismas nevertino, jog ieškovai jiems priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje pasistatė priestatą – garažą, prie esamų ir tik ieškovams nuosavybės teise priklausančių pastatų, be to ieškovai pakeitė stogo dangą taip pat tik jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų;

2) byloje yra pateiktas projektuotojos J. Ž. projektinis pasiūlymas (supaprastintas statinio projektas), kuriame yra 2009-12-08 projekto suderinimas, kurį pasirašė ir derino Kauno m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus atsakingas darbuotojas, tas pažymėta ir savavališkos statybos akte

3) vienintelis atliktos statybos pažeidimas yra tas, kad ieškovai neturėjo atsakovės sutikimo, atlikti statybos darbus bendrame, dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype;

4) teismas nevertino aplinkybių, jog ieškovai apie ketinimą statyti priestatą – garažą ir vykdyti stogo rekonstrukciją buvo ne kartą užsiminę atsakovei, kuri žodžiu neprieštaravo dėl to ir aiškino, kad duos sutikimą, be to ieškovai kreipėsi į gretimų žemės sklypų savininkus, kadangi garažą planavo statyti ant sklypo ribos, kurie davė sutikimus dėl priestato garažo statybos ir stogo darbų;

5) atsakovės vėlesnis atsisakymas duoti sutikimą dėl statybos darbų turėjo būti motyvuotas, tačiau atsakovė nenurodė nei vieno motyvo ir argumento, kaip statyba pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus;

LAT nutartyse, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nurodytos faktinės bylų aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos;

6) ieškovai į bylą pateikė Kauno m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento skyriaus raštą, kuriame įvertintas žemės sklypo užstatymo tankumas – 33 proc. bei įvertintas užstatytas plotas savavališkais pastatyto garažo – 23 pro., taigi įteisinus ieškovo pastatytą garažą, nebus viršyti leistini užstatymo plotai;

7) teismas neteisingai nurodė, jog buvo pakeista stogo konstrukcija ir danga, kadangi savavališkos statybos akte nurodyta, jog buvo atliktas tik stogo dangos pakeitimas;

8) nors teisės aktai ieškovams suteikia teisę įteisinti savavališką statybą, tačiau be atsakovės sutikimo, jie neturi galimybės realizuoti tokios teisės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Motyvuose nurodo:

1) garažo statyba ir stogo rekonstrukcija vyko neturint jokio suderinimo, kadangi ieškovų nurodytas įrašas buvo atliktas tik 2009-12-08 (kuriame nurodyta, kad architektūrinis sprendimas yra galimas, tik turint bendraturčių sutikimą arba teismo sprendimą), o savavališkos statybos aktas surašytas 2009-12-09;

2) įstatymuose visada buvo įtvirtintas draudimas vykdyti statybą be tam reikalingo leidžiančio dokumento (statybos leidimo ar atitinkamo pareigūno pritarimo);

Šalies argumentai

3) apeliantų nurodytas 2009-12-08 įrašas nėra nei projekto suderinimas nei statybos leidimas, tai patariamojo pobūdžio informacinis prierašas, nesuteikiantis jokios statybos teisės, be to minėtas įrašas yra atliktas ne statinio statybos projekte, o tik „Projektiniuose pasiūlymuose“, tai įrodo, jog buvo ruošiamasi siūlyti statytojams statyti garažą pagal nubraižytą eskizą, kurio projektuotoja dar net nebuvo detalizavusi statinio statybos projekte (STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 7 p.);

4) kadangi apeliantai nepateikė Kauno m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus specialistui STR 16-1 p. nustatyto bendraturčių sutikimo, jokie suderinimai nei ant projekto, nei ant projektinių pasiūlymų nebuvo ir negalėjo būti rašomi;

5) apeliantai dar prieš statydami žinojo ir buvo informuoti, apie statybos ginčo šalių sklype sąlygas ir jų nesilaikymo pasekmes, kadangi bendrame žemės sklypo plane nurodyta, jog norint statyti priestatą, privaloma gauti bendrasavininkų notariškai patvirtintus sutrikimus;

6) statyti statinius neturint statybą leidžiančio dokumento, bei artėjant prie maksimalios žemės sklypo už-statymo tankumo ribos negalima, jei nepastačius priestato – garažo, sklypo užstatymas siekė 159,05 kv. m., tai užstatymo procentas tai padarius padidėjo nuo 20 iki 23, o bendraturtis neturi pareigos duoti sutikimą veiksmams sukeliantiems neigiamas pasekmes jo valdomo sklypo rodikliams bei jo teisėms ir teisėtiems interesams;

7) pagrįstai pirmosios instancijos teismas rėmėsi sprendime nurodytoms LAT nutartimis, kadangi jose pasisakyta apie bendro daikto – žemės sklypo – užstatymo tankumo rodiklių pakitimą, todėl minėta praktika susijusi su nagrinėjama byla;

8) LR Statybos įstatymas leidžia gauti statybą leidžiantį dokumentą negriaunant paties statinio, tačiau tokio dokumento išdavimo, tame tarpe ir įvairių asmenų sutikimų procedūrų atlikimas yra ne teismo, o savivaldybės prerogatyva;

9) teismo sprendimas nemotyvuotas dalyje dėl priešieškinio atmetimo, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Teismo posėdžio metu apeliantas prašė patenkinti apeliacinį skundą, o atstovės atstovas prašė atmesti apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes priešieškinis atmestas be jokių motyvų, o sprendimas dėl ieškinio atmetimo taip pat yra iš esmės be motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) bei tuo pačiu neatskleista bylos esmė (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Nagrinėjamoje byloje šalių materialiniai reikalavimai susiję su bendraturčių teisėmis ir pareigomis, kylančiomis šalinant savavališkos statybos padarinius. Nustatyta, jog šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą ir namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Ieškovai, jiems priskirtoje naudotis (Kauno apylinkės teismo 2007-12-03 sprendimu) žemės sklypo dalyje pasistatė priestatą – garažą prie jau esamų ieškovams nuosavybės teise priklausančių pastatų, taip pat pakeitė jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų stogų dangą. Atsakovė (bendrasavininkė) atsisakė duoti sutikimą ieškovams dėl garažo ir stogo dangų keitimo. 2009 m. lapkričio 19 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas, kuriame buvo nustatyta, kad statytojai savavališkai pristatė priestatą prie ūkio pastato 5I1p ir garažo 3I1šb, pakeitė stogų dangas. Kauno apskrities viršininko 2009-12-21 įsakymu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini), ieškovas buvo įpareigotas iki 2010-05-01 pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovai kreipdamiesi su ieškiniu į teismą siekia be atsakovės sutikimo pripažinti jiems teisę įteisinti savavališkai pastatytą priestatą – garažą bei atliktą stogo rekonstrukciją, tuo tarpu atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti neteisėtą ieškovų naujai pastatyto priestato – garažo statybą ir ūkio pastato bei garažo stogo rekonstrukciją ir įpareigoti ieškovus nugriauti savavališkai pastatytą statinį bei atstatyti į buvusią padėtį rekonstruotas ūkio pastato ir garažo dalis ir sutvarkyti statybvietę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjekto teisė į statybą realizuojama bendru sutarimu su kitais nuosavybės teisės subjektais (CK 4.75 str. 1 d.). Bendrosios nuosavybės teisės principas, kai keli savininkai valdo, naudoja ir disponuoja daiktu, į kurį turi nuosavybės teisę, bendrai taikomas įgyvendinant bendraturčio teises, nustatytas specialiuose teisės aktuose, nagrinėjamos bylos atveju – Statybos įstatyme, kituose teisę į statybą nustatančiuose teisės aktuose. Pripažįstant bendraturčių teisę keisti bendrai valdomą daiktą, ši teisė ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Toks ribojimas pasireiškia teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą ir laikytis kitų reikalavimų, susijusių statybos darbų pradėjimu ir vykdymu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas bylos esmės neatskleidė (teismo sprendimas iš esmės yra be motyvų), nesprendė ir neanalizavo priešieškinio reikalavimų, nepasisakė ir neanalizavo šalių nurodytų faktinių aplinkybių bei pateiktų rašytinių įrodymų (tik išvardijo faktus ir teisės normas), konstatuodamas, kad ieškovų ieškinys ir atsakovės priešieškinys nepagrįsti, neįrodyti dėl ko atmestini, - „kadangi ieškovai siekdami išvengti konflikto ir interesų susikirtimo būdami apdairūs ir rūpestingi, klausimą dėl projektinių sąlygų derinimo turėjo derinti iki statinio pastatymo, dėl ko pagrįstai ieškovų sukurti statiniai įvertinti kaip savavališki ir įpareigota juos nugriauti“ (t. 1, b. l. 71-80).

Aiškindamas suinteresuotų asmenų, tarp jų ir bendraturčių, teisių gynimo klausimus savavališkos statybos atveju, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs pagrindines teismų praktikos nuostatas, kurių esmė yra ta, kad savavališkos statybos statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmė. CK 4.103 str. normos, nustatančios civilines neteisėtos statybos pasekmes, pagal suformuotą teismų praktiką turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą, bei CK normomis, reguliuojančiomis savininko teisių gynimo bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo teisinius santykius; teisminės neteisėtos statybos pasekmės turi būti taikomos laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui; jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: 2007 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2007; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008 ir kt.).

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog abi bylos šalys yra tarpusavyje susijusios, tik skiriasi šalių tikslai: ieškovai siekia įteisinti neteisėtą statybą, o atsakovė – nugriauti neteisėtai pastatytą garažą bei panaikinti atliktą stogo dangų rekonstrukciją, todėl teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, turėtų:

1) nustatyti priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą;

2) nustatyti, ar šiuo konkrečiu atveju ieškovai turi galimybę įteisinti savavalinę statybą ir rekonstrukciją ir kokios procedūras jiems būtina atlikti, siekiant pasinaudoti šia įstatymo nustatyta galimybe (nagrinėjamu atveju ieškovų nurodoma pagrindinė kliūtis – nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nagrinėjamų šioje nutartyje ginčo santykių teisinį reglamentavimą neteisėta (savavališka) statyba gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų. Ir priešingai – nesant vienos iš nurodytų sąlygų savavališkos statybos įteisinimas negalimas;

3) nustatyti, ar jau atlikta savavalinė statyba ir rekonstrukcija nepažeidžia atsisakiusio duoti sutikimą bendraturčio teisių, nes byloje nenustatyta (nepasisakyta), ar naujo pastato - garažo statyba bei pastatų stogo dangų rekonstrukcija pakeis atsakovės gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki statybos ir rekonstrukcijos, kitaip negu nustatyta statybos techniniuose dokumentuose, teisės normose, reglamentuojančiose statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas (Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovės atsisakymą duoti ieškovams sutikimą dėl pastato statybos ir stogo rekonstrukcijos teisėtu, nemotyvavo ir netikrino, ar ieškovų atlikta ūkinio pastato rekonstrukcija pažeidžia atsakovės (kaip bendratutės) teises);

4) nustatyti nesutinkančio duoti sutikimą bendraturčio atsisakymo motyvus, t. y. teismas neanalizavo ir netyrė atsakovės nurodytų argumentų dėl jos atsisakymo duoti sutikimą įteisinti savavališką statybą pagrįstumo;

5) analizuoti ir įvertinti ieškovų nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimų pagrįstumas (dėl projekto (projektiniai pasiūlymai) buvimo, savivaldybės pritarimo šiam projektui, dėl užstatymo tankumo ir pan.), ko teismas nagrinėjamu atveju nedarė.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė būtinų priemonių visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir išspręsti tarpusavyje susijusius reikalavimus (tiek ieškinio teik priešieškinio), neatskleidė nei faktinio, nei teisinio bylos pagrindo, t. y. teismas sprendime netyrė ir nevertino bylos aplinkybių susijusių su ginčo objektu – savavaline statyba ir rekonstrukcija bei jų likvidavimu, dėl ko priėmė sprendimą dėl bylos esmės, nemotyvuodamas priešieškinio atmetimo bei tinkamai nemotyvuodamas ir neatskleisdamas bylos esmės dėl ieškinio atmetimo, kas yra pagrindu panaikinti teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 2 p.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Evaldas BurzdikasKolegijos teisėjai Jolita CirulienėEgidijus Tamašauskas