Kauno apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. G. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ salės darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės atlikimo metu tęsti mokslą, dirbti ar nutrukus mokslus, netekus darbo, per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės mokytis ar dirbti;

2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirta 51 MGL (2 550 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 34 MGL (1 700 Eur) bauda.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2025 m. sausio 31 d.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. Ž., pranešus jam apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, ir apklausus jį įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad savo parodymus duotus specialiojo liudytojo apklausos metu prisimena ir juos tvirtina tik iš dalies, nes tuo metu pasakė ne visą teisybę, nes tuo metu jam buvo gėda pasakoti. Tai yra spec. liudytojo apklausos metu jis pasakė, kad su G. jokių lytinių santykių nėra turėjęs. Tačiau tai nėra tiesa, jis su G. yra turėjęs lytinių santykių ir kiek pamena iš viso tai galėjo būti 3 ar 4 kartai, tiksliai jis nepamena, nes visa tai buvo jau ganėtinai seniai, tikslios datos jis nepamena, bet tai galėjo būti vasara, kaip įtarime nurodytas liepos mėnuo. Visi lytiniai santykiai buvo pas jį namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Visi lytiniai santykiai su G. buvo jų abiejų noru ir sutikimu, jokios prievartos G. atžvilgiu jis niekada nėra naudojęs. Daugiau pasakytų, kad pati G. buvo jų tų visų lytinių santykių iniciatorė, dažniausiai ji pirma pradėdavo jį visaip intymiai glostyti bei glamonėti, po ko viskas baigdavosi lytiniais santykiais. Visi įvykę lytiniai santykiai tarp jo ir G. buvo tik natūraliu vaginaliniu būdu. G. jam buvo minėjusi, kad jis nėra pirmas vaikinas su kuriuo ji turi lytinius santykius, bet daugiau jos detaliau apie tai neklausinėjo. Kiek pamena, jų pirmi lytiniai santykiai buvo tuo metu, kai ji viena pradėjo pas jį į namus atvažinėti. Tuo metu, kai ji pirmą kartą pas jį atvyko su N., tarp jų lytinių santykių nebuvo, jie prasidėjo vėliau. Daugiau viskas buvo taip, kaip nurodė spec. liudytojo apklausos metu ir papildomai nieko neturi ką papasakoti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimų valdybos pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimų valdybos 3-iame skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį dėl lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Dėl to, kad 2024 m. spalio 18 d. gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus pranešimas, kuriame nurodyta, jog šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžio metu G. J. nurodė, jog ją liepos viduryje (tikslios datos nepamena) išprievartavo D. Ž., adresu (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nepamena);

Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad G. J. kūno apžiūros išorinių mechaninių sužalojimų nustatymui ir ginekologinės apžiūros atsisakė;

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus psichologinės pagalbos teikimo vaikui, galimai nukentėjusiam nuo seksualinės prievartos aprašymas, iš kurio nustatyta, kad G. išvaizda atitinka biologinį amžių, apranga yra patogi, tvarkinga ir pritaikyta oro sąlygoms. Atvykimo metu mergina atrodo liūdna ir įsitempusi, kategoriškai atsisako atiduoti savo mobilųjį telefoną įstaigos darbuotojams, bet sutinka, kad juo naudosis tik jai paskirtame kambaryje. Adaptacija Skyriuje apsunkinta – paauglė beveik visą laiką praleidžia būdama viena jai paskirtame kambaryje (naudodamasi telefonu, gulėdama arba miegodama), su kitais vaikais bendrauja tik epizodiškai, į bendras veiklas neįsitraukia. Nepilnametė ne visada pagarbiai ir maloniai bendrauja su įstaigos darbuotojais (retkarčiais nusikeikia), bet laikosi pagrindinių taisyklių. Pirmojo kontakto su psichologu metu G. atrodo įsitempusi, irzli ir ginybiška – akcentuoja, kad nenorėjo važiuoti į įstaigą ir nemėgsta bendrauti su psichologais, teigia, jog nesiruošia atlikinėti jokių užduočių, dalintis asmenine patirtimi ir dalyvauti teismo medicinos eksperto apžiūroje, itin selektyviai atsakinėja į užduodamus klausimus, viso susitikimo metu atrodo susierzinusi, piktoka. Atsižvelgiant į tai, kad merginos psichologinis įvertinimas skyriuje buvo atliktas nuo 2024 m. birželio 18 d. iki 2024 m. birželio 21 d., o asmeninės charakteristikos ir tarpasmeninių santykių ypatumai kinta lėtai ir paauglės išsakomą nenorą dalyvauti įvertinimo procese (atlikinėti užduotis, dalintis asmenine patirtimi) bei siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus (išvengti pakartotinio traumavimo per prievartą atliekant psichologinį įvertinimą) buvo nuspręsta neatlikinėti psichologinio įvertinimo. Pirmojo susitikimo su nepilnamete metu buvo sutarta, kad jai bus paskirtos dvi psichologo konsultacijos, iš kurių viena (skirta pasiruošimui apklausai) yra privaloma, o kita (skiria emocinės būsenos įvertinimui) – neprivaloma. G. ateina į konsultaciją, skirtą emocinės būsenos įvertinimui, bet jos metu yra atsargi, nepasitikinti ir ginybiška – selektyviai ir lakoniškai atsakinėja į užduodamus klausimus, atsako į konkrečius, faktinius klausimus apie save (gyvenamąją vietą, mokyklą, laisvalaikio veiklas), į asmeniškesnius klausimus (apie savijautą, santykius su aplinkiniais) dažniausiai atsakinėja neinformatyviai („ką žinau“; „normaliai“), retkarčiais susierzina, išsako, kad nenori kalbėtis apie emociškai reikšmingus dalykus. G. teigia, kad šiuo metu gyvena „globos namuose“, juose jaučiasi „normaliai“, laikosi taisyklių, lanko mokyklą. Mergina mini, kad su darbuotojais sutaria „normaliai“, nors užsimena, jog viena „prižiūrėtoja“ ant jos „pyksta, dažnai rėkauja iš lempos, aiškina ką daryti“. Paauglė išsako, kad mokykloje jai sekasi „normaliai“, ji lanko pamokas, atlieka namų darbus, nors akcentuoja, jog jai nepatinka vaikščioti į mokyklą, „tingisi mokytis“. Nepilnametė mini, kad anksčiau mokykloje „turėjo problemų“, bet daugiau informacijos apie tai nepateikia („nenoriu kalbėti“). G. pasakoja, kad laisvalaikį leidžia „sėdėdama prie telefono“, bendraudama su draugėmis arba svečiuodamasi pas mamą. Apie mamą atsiliepia pabrėžtinai iš teigiamos pusės („gera“; „rūpestinga“; „maloni“), teigia jos pasiilgstanti, labai norinti grįžti pas ją gyventi. Klausiama, dėl ko buvo paimta iš mamos, atsako, kad nenori apie tai kalbėtis. Mergina mini, kad kartu su mana gyvena trys broliai, juos apibūdina kaip „gerus“, išsako, jog „gerai“ su jais sutaria. Paauglė prideda, kad anksčiau nesilaikydavo taisyklių, užsimena apie socialines normas pažeidžiantį savo elgesį („bėgdavom iš globnamio su drauge „susišaudydavom cigarečių“; „gerdavom kartais“), bet akcentuoja, jog šiuo metu stengiasi laikytis visų taisyklių, tam, kad galėtų grįžti pas mamą. Klausiama apie emocijas, nepilnametė teigia, kad visada jaučiasi „normaliai“, mini, jog vartoja vaistus, kuriuos jai „iš lempos išrašė psichiatras“. Klausiama, nuo ko yra jai išrašyti vaistai, atsako - „ką žinau, jūs psichiatro paklauskit“. Į klausimus apie įvairias emocijas (pyktį, liūdesį, nerimą) atsakinėja itin nenoriai ir neinformatyviai („ką žinau“, normaliai“). Keltina prielaida, kad vaiko kontakto mezgimo ypatumai gali būti susiję su gyvenamais intensyviais nesaugumo, bejėgiškumo, nerimo, nesaugumo jausmais, stipriu nepasitikėjimu ją supančia aplinka. G. ateina į konsultaciją, skirtą pasiruošimui apklausai, jos metu bendradarbiauja, išklauso instrukcijų, atlieka pateikiamas užduotis bei susitikimo pabaigoje užsimena, jog nežino, ar dalyvaus apklausoje („nenoriu“). Į tikslinamuosius klausimus (pvz.: „ar nenori pasakoti, nes nenori iš naujo prisiminti to, kas tau nutiko“; „ar nenori pasakoti, nes kažko bijai“) atsakymo nepateikia („nenoriu ir viskas“), bet po trumpo pokalbio apie apklausos svarbą išsako, kad dalyvaus apklausoje. Sekančią dieną mergina atsisako dalyvauti apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją (guli lovoje ir kartoja, kad niekur neis, į raginimus ar pasiūlymus visiškai nereaguoja – „pasakiau, kad neisiu, tai ir neisiu, niekas manęs neprivers“). Paauglė taip pat atsisako būti apžiūrima teismo medicinos eksperto, bet sutinka apie tai pasakyti ekspertui pati. Kalbantis apie nesutikimo priežastis, G. išsako – „tiesiog nenoriu, nes nemalonu, pirmą kartą neleidau, tai ir dabar niekas nepasikeis“. Iš surinktų duomenų negalime nei atmesti, nei patvirtinti prielaidos apie galimai patirtą seksualinę prievartą. Itin didelį susirūpinimą kelia merginos uždarumas, atsisakymas bendradarbiauti teisinių procesų metu. Tikėtina, kad tokios reakcijos gali būti susijusios su turėtomis intymiomis patirtimis, kuriomis paauglė nesijaučia saugi dalintis. Todėl yra itin svarbu toliau rinkti objektyvius duomenis ir užtikrinti ilgalaikį paauglės santykį su psichologu/psichoterapeutu, kuriam ji jaustųsi saugi atsiskleisti;

2025 m. vasario 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir nepaimta;

2024 m. lapkričio 5 d. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio nustatyta, kad I. D. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną „Redmi Note 10 Pro“;

2025 m. sausio 30 d. daiktų apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad apžiūrėtas I. D. mobilaus ryšio telefonas „Redmi Note 10 Pro“, apžiūros metu nustatyta, kad mobilaus ryšio telefonas „Redmi Note 10 Pro“ yra juodos spalvos, IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini). Telefone esančioje socialinio tinklo „Facebook“ susirašinėjimų programėlėje „Messenger“ matomas I. D. susirašinėjimas su asmeniu, kuris pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“. Susirašinėjimas su šiuo asmeniu prasideda 2024 m. liepos 31 d., 21.56 val., susirašinėjimo metu, 2024 m. rugsėjo 30 d., 23.13 val. I. D. išsiunčia „(duomenys neskelbtini)“ balso žinutę, kurioje klausia D. apie „pirmą kartą“, apie seksą, klausia ar D. „ją“ išprievartavo, nes iki jos „daėjo“ tokios kalbos. Ši balso žinutė yra įrašoma į vaizdo įrašo failą „20241025_103900.mp4“ ir pridedama prie apžiūros protokolo. D. atsako tekstinėmis žinutėmis, kad jos niekas neprievartavo, kad ji nusišneka, kad visai net tokių minčių nebuvo kilę. Susirašinėjimas su D. baigiasi 2024 m. spalio 2 d. Taip pat telefone esančioje socialinio tinklo „Facebook“ susirašinėjimų programėlėje „Messenger“ matomas I. D. susirašinėjimas balso žinutėmis su dukterimi G. J., kuriame G. verkdama pasakoja, kad D. nuėjo į jos „snapą“, kad jis atspėjo slaptažodį ir „visiems siuntinėja va tokias nesamones“. I. D. sako, kad ji tuoj parašys ir pasuks jam. G. toliau sako, kad nežino kaip jis atspėjo jos slaptažodį ir pakeitė jį, kad ji nežinotų. I. D. atsako, kad ji parašė, jog važiuos į policiją rašyti pareiškimą ir kad liepė jam „išimti nuotraukas“. Šis susirašinėjimas yra įrašomas į vaizdo įrašo failą „20241025_102548.mp4“ ir pridedamas prie apžiūros protokolo. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos mobiliajame telefone nerasta;

2024 m. lapkričio 5 d. pakvitavimas, iš kurio nustatyta, kad I. D. grąžintas mobilaus ryšio telefonas „Redmi Note 10 Pro“;

Pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2025 m. sausio 31 d.) atsako pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, kitų objektų apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kiti byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. Ž. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kadangi būdamas pilnametis, lytiškai santykiavo su jaunesniu negu šešiolikos metų asmenių, kai nėra išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Kaltinamasis D. Ž. parodė, kad su G. J. yra turėjęs lytinių santykių, iš viso galėjo būti 3 ar 4 kartai. Žinojo, kad G. yra (duomenys neskelbtini) metų, ji jam pati pasakė, kiek jai metų. Visi lytiniai santykiai buvo pas jį namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Visi lytiniai santykiai su G. buvo jų abiejų noru ir sutikimu, jokios prievartos G. atžvilgiu jis niekada nėra naudojęs. Pati G. buvo jų tų visų lytinių santykių iniciatorė, dažniausiai ji pirma pradėdavo jį visaip intymiai glostyti bei glamonėti, po ko viskas baigdavosi lytiniais santykiais. Visi įvykę lytiniai santykiai tarp jo ir G. buvo tik natūraliu vaginaliniu būdu. Tuo tarpu nukentėjusioji G. J. patvirtino, kad yra lytiškai santykiavusi su D. Ž., tai įvyko gal 3 ar 4 kartus jo namuose ir teigė, kad tai darė ne savo noru, vadino tai išprievartavimu. D. grasindavo jai, kad padarys taip, kad negrįš namo. Suprato, kad tai buvo prievarta, nes ji nenorėjo. Nežino ar jis suprato, kad ji nenori. Liudytoja I. D. parodė, kad iš dukros pasakojimų žino, kad G. draugauja su D. Ž.. Pirmas G. nusiskundimas dėl D. jai buvo išsakytas gal liepos ar rugpjūčio mėnesyje, kai dukra jai paskambino ir pradėjo sakyti, kad D. jos neišleidžia ir laiko užrakinęs duris, jis ją laiko užrakinęs savo bute. Nuo G. draugystės pradžios su D. iki to pirmo jų pykčio (skambučio jai, kad jos D. neišleidžia iš buto) galėjo praeiti gal kokie 2 mėnesiai. Tada po tokio dukros skambučio ji iš karto skambino D. ir paklausė kas ten darosi, kodėl jis G. neišleidžia, o D. jai pasakė, kad G. išleis tada, kai G. bus autobusas, kuriuo ji galės grįžti į „(duomenys neskelbtini)“ ir anksčiau jos neišleis, kad ji neturėtų laiko susitikti su draugėmis, kurios ją veda iš kelio. To skambučio metu dukra jai apie jokią seksualinę prievartą nieko nesakė ir kiek žino, G. po jos skambučio D. išleido. Po to kiek žino iš dukros pasakojimų jai tai G. su D. po šio apsipykimo bendravo ir susitikinėjo toliau ir apie jokią prievartą dukra jai nėra pasakojusi tik yra buvę keli atvejai, kai dukra jai skambindavo ir prašydavo, kad ji pasakytų D., kad jis nuo jos atstotų, nes G. sakė, kad jau nebenori su juo draugauti, o su juo draugauti nebenori, nes D. jai viską reguliuoja ir sako ką ji turi daryti, neleidžia jai susitikti su draugėmis, o ji kartais nori pabūti ir be jo. Taip pat dukra jai pradėjo sakyti, kad D. ją išprievartavo. Tačiau jai toks dukros pasakymas sukėlė daug klausimų, nes ji jos klausė, kodėl ji nieko jai apie tai nesakė ir tiek laiko tylėjo. O dukra jai atsakė, kad neva bijojo, nes D. jai pagrasino, kad ji neišeis iš „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau toks dukros pasakymas jai neatrodė įtikinamas, nes kiek ji yra mačiusi juos kartu, kiek pati yra bendravusi su dukra ir D., tai tikrai neatrodė, kad dukra D. bijotų. Kiek jai pati dukra sakė, kad su D. pirmi santykiai buvo tuo metu kai ją pas D. nuvežė draugė N. ir kad ji su D. dar santykiavo tris kartus. Tačiau, kad D. ją prievartauja niekada nesakė. Liudytoja K. Š. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 27 d. į butą G. atvežė policijos pareigūnai šiek tiek išgėrusią, ji buvo įpūtusi 0,33 promilių. Grįžo G. su trenksmais ir policijos pareigūnams prieš nosį uždarė duris ir užrakino. Ją atvežę pareigūnai paaiškino, kad kažkur parduotuvėje įvyko konfliktas tarp jos ir kažkokio vyro dėl telefono. Ji nuėjo į G. kambarį, nes norėjo išsiaiškinti, kas nutiko. G. buvo labai pikta ir į viską reagavo audringai. G. paklausus kas nutiko, nes policijos pareigūnai pasakė, kad įvyko konfliktas su vyru, tai G. jai atsakė, kad susipyko su draugu, ir tam draugui yra (duomenys neskelbtini), o ne 17 kaip minėjusi anksčiau. Ji galimai pasakė, kad to asmens vardas D.. G. pasakė, kad jis iš jos atėmė telefoną, kurį jai (kaip sakė G.) buvo ir padovanojęs. Šaukė, kad reikia rašyti ant jo „zajavą“. Tada ji G. paklausė kodėl ant jo reikia rašyti pareiškimą, tai G. pasakė, kad jis ją buvo užrakinęs kambaryje ir prievartavo. Ji kiek pamena G. klausinėjo daugiau galimo prievartavimo aplinkybių. Tačiau G. buvo isterijoje ir jokiomis aplinkybėmis dalintis nenorėjo. Tada ji G. pasakė, kad ji nurimtų, nes tuo metu buvo išgėrusi ir kad eitų išsimiegoti, o jau kitą dieną jos vyks parašyti pareiškimą. Tą kartą ji nurimo, išėjo į lauką, nes miegoti ji nenorėjo eiti. Ar kitą dieną ji dirbo, dabar nepamena, tačiau tik atėjusi į darbą ji G. paklausė ar gali vykti rašyti pareiškimą, tačiau G. atsisakė, kad nebenori rašyti pareiškimo, nes telefoną, kurį iš jos neva buvo paėmęs tas vaikinas ji jau atgavo. Liudytoja N. Š. parodė, kad ji su G. pas D. važiuodavo savo noru, jų ten važiuoti niekas nevertė. Joms ten tiesiog būdavo smagu pasibūti. Kiek žino D. su G. po kelių jų susitikimų tapo kaip ir pora, jie pradėjo bendrauti. G. jai apie jokius santykius su D. nėra pasakojusi. Kad G. būtų pas D. važiavusi per prievartą, t. y. kad ją ten kas nors būtų vertęs važiuoti ji to nežino, jai G. to nėra sakiusi, o jau kaip ir minėjo jos abi pas D. važiuodavo todėl, nes joms ten patiko būti. Kad G. būtų patyrusi kokią nors prievartą D. atžvilgiu ji to nežino, G. jai nėra apie tai nieko pasakojusi. Kiek ji matė ir kiek bendravo su G., tai matėsi, kad G. buvo įsimylėjusi D. ir norėjo su juo bendrauti. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad G. J. kūno apžiūros išorinių mechaninių sužalojimų nustatymui ir ginekologinės apžiūros atsisakė. Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia, kadangi kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais, jis savo kaltę pripažino.

D. Ž. nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2025 m. sausio 31 d.), kadangi kaltinamasis D. Ž. 2024 m. liepos mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bute, adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusioji G. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė nei šešiolikos metų, ne mažiau kaip 3 kartus lytiškai santykiavo su G. J., taip pažeisdamas jos seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (toliau – ir Įstatymas). Šis Įstatymas įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi nauja BK 151¹ straipsnio 1 dalies redakcija sunkina kaltinamojo teisinę padėtį, straipsnio sankcijoje nebenumatyta kaip alternatyvi galima skirti baudos bausmė, švelniausia galima skirti bausmė yra laisvės apribojimas, todėl teismas vertina, kad 2023 m. vasario 1 d. įsigaliojusi nauja paminėto straipsnio redakcija nešvelnina kaltinamojo teisinės padėties, todėl nusikalstama veika neperkvalifikuotina.

Kaltinamojo D. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Prokuroras savo pareiškime siūlo kaltinamajam D. Ž. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, skirti 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalį, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, uždrausti laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu bendrauti su nepilnamečiais asmenimis, išskyrus asmenis, su kuriais siejami giminystės ryšiai.

Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 56), todėl esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant kaltinamajam D. Ž. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas apysunkis nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti padariniai; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, –teistas, teistumas neišnykęs, penkerių metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

BK 151¹ straipsnio 1 dalies (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2025 m. sausio 31 d.) sankcijoje numatytos baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės.

Kaltinamasis yra jauno amžiaus, paskirtas bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs, nėra nuolatinis priešingos teisei veiklos vykdytojas, dirba, pagrindo skirti kitokią bausmę ar skirti mažesnį jos dydį nei prašo prokuroras, nėra, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti kaltinamąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina artima vidurkiui 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgiant į veikos pavojingumą ir rūšį, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau vietoj jos kaltinamasis įpareigotinas laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu nebendrauti su nepilnamečiais asmenimis, išskyrus asmenis, su kuriais siejami giminystės ryšiai.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė bei įpareigojimas, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skirtina sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant D. Ž. laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu nebendrauti su nepilnamečiais asmenimis, išskyrus asmenis, su kuriais siejami giminystės ryšiai.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, kardomoji priemonė panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2025 m. sausio 31 d.) ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. Ž. laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu nebendrauti su nepilnamečiais asmenimis, išskyrus asmenis, su kuriais siejami giminystės ryšiai.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. Ž. galutinę sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. Ž. laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu nebendrauti su nepilnamečiais asmenimis, išskyrus asmenis, su kuriais siejami giminystės ryšiai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti D. Ž., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamasis privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos, atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną.

Kaltinamajam D. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

D. Ž. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.