Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Margaritos Kiudytės-Čarienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs pagrindinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ laivų korpusų surinkėju, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narius:

jis, 2024 m. gegužės 9 d., apie 20.33 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė sutuoktinei M. G. į dešinės pusės skruostą, o pastarajai išbėgus į kiemą ir apvirtus, pribėgęs prie gulinčios nukentėjusiosios vieną kartą koja spyrė jai į kairę veido pusę, padarydamas joje poodinę kraujosruvą; po to nepilnametei įdukrai U. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), bandant patraukti patėvį nuo motinos M. G., jis tyčia vieną kartą kumščiu sudavė pastarajai į kairę veido pusę. Taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai U. G. fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo nukentėjusiąją M. G..

Iš įtariamojo A. G. parodymų nustatyta, kad jis kaltę pripažino visiškai, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir parodė, kad 2024 m. gegužės 9 d. grįžo į namus smarkiai apsvaigęs nuo alkoholio, tarp jo ir žmonos įvyko konfliktas, kurio metu jis namuose sulaužė staliuką, kėdę. Kuriuo metu jis trenkė savo sutuoktinei ir įdukrai nepamena, bet savo kaltės neneigia. Buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, įvykius atsimena tik epizodais. Kas tuo metu jam pasidarė, nežino, smurtavo prieš savo šeimos narius pirmą kartą. Pažada daugiau nenusikalsti (2 t., b. l. 80-83, 114-119).

Iš 2024 m. gegužės 9 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK VS vyresniosios tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad policijos pareigūnams gavus pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje ir atvykus į įvykio vietą, M. G. paaiškino, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sutuoktinis A. G. trenkė jai kumščiu į dešinįjį skruostą, po ko dar kelis kartus į kairįjį skruostą. Jai konflikto metu išbėgus iš namo vidaus į kiemą ir bandant atskirti dukrą U. G. nuo sutuoktinio, pastarasis ją pastūmė ant kieme esančių trinkelių, dėl ko galimai buvo nubrozdintas kairės rankos sąnarys ties mažuoju pirštu. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, nuo suduotų smūgių ištino kairysis skruostas. Nepilnametė U. G., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad jos patėvis A. G. konflikto metu ją tempė, dėl ko jai buvo nubrozdinta dešinė alkūnė ir atsirado paraudimas po kaire akimi. M. G. su GMP brigada buvo pristatyta į Klaipėdos universiteto ligoninę, kur jai diagnozuotas galvos sumušimas (1 t., b. l. 1-7).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK 0124000274253) parnešimo nustatyta, kad U. G. 2024 m. gegužės 9 d. 20.26 val. pranešė, kad namuose mamos sugyventinis yra agresyvus, mėto daiktus. Taip pat gautas pranešimas iš Klaipėdos universiteto ligoninės apie tai, kad 21.42 val. GMP pristatė M. G., kuri paaiškino, kad buvo sumušta vyro; jai diagnozuotas galvos sumušimas (1 t., b. l. 8-13).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji M. G. parodė, kad 2024 m. gegužės 9 d. apie 20.30 val. namuose, svetainėje sutuoktinis A. G. pradėjo konfliktą, ji stengėsi jį nuraminti, tačiau nesėkmingai, sutuoktinis pradėjo mėtyti svetainėje esančius daiktus, atėmė iš jos mobilaus ryšio telefoną, šaukė, kad jį sudaužys. Ji liepė dukrai iškviesti policiją. Duktė išbėgo į lauką, iškvietė policiją ir laukė kol ji atvyks, nes jų gatvėje yra įrengtas užkardas. Tuo metu sutuoktinis kairės rankos delnu vieną kartą trenkė jai į dešinį skruostą. Dukra įbėgo į vidų ir sušuko jai, kad bėgtų lauk, o pati sustojo tarp durų, kad užstotų kelią, nes ją vijosi A. G.. Sutuoktinis atsitrenkė į dukrą ir tada jie abu iš namų vidaus nuvirto kiemą; ji taip pat apvirto. Tada prie jos pribėgęs sutuoktinis spyrė koja jai į kairę veido pusę bei metė jos mobilaus ryšio telefoną į kiemo trinkeles ir jį sudaužė. A. G. sukėlė jai fizinį skausmą. Ar jis trenkė dukrai, nematė. Matė, kad prie tvoros buvo priėjęs kaimynas R.. Atvykus policijai konfliktas jau buvo pasibaigęs. Sudaužytą mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S23 Ultra“ jai padovanojo sutuoktinis. Jį vertina kaip bendrą turtą, todėl dėl jo sudaužymo jokių pretenzijų neturi, kaip ir dėl konflikto metu sulaužytų baldų. Toks atvejis įvyko pirmą kartą, anksčiau prieš ją sutuoktinis smurtavęs nėra, tik būdamas išgėręs konfliktuodavo žodžiais. Ji sutuoktinio bijo, po šio įvykio planuoja su vyru skirtis. Įvykio metu nukentėjo ir jos dukra U. G.. Prie apklausos prideda ant savo gyvenamojo namo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įrašą (1 t., b. l. 134-137).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė nukentėjusioji U. G. atsisakė duoti parodymus prieš savo patėvį A. G. (2 t., b. l. 5-7).

Iš 2024 m. gegužės 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21-23, 24-30).

Iš 2024 m. gegužės 16 - 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, jog kieme pareigūnus pasitinka M. G., kuri rankos delną laiko pridėjusi prie kairiojo skruosto. Įėjus į namo vidų, ten esantis vyriškis, ikiteisminiam tyrimui žinomas kaip A. G., nerišliai aiškina, kad nieko neįvyko, nurodė, jog šiek tiek vartojo alaus. Pareigūnai alkotesteriu 20.43 val. jam nustato 1,76 promilių neblaivumą. Toliau A. G. nurodo, kad sutinka, jog policija iškviesta dėl to, kad sukėlė namuose „kipišą“, bet nenori, kad žmona pasiliktų namuose, nes tai yra jo turtas, įžeidinėja ją ir pareigūnus. Nurimęs pareigūnei paaiškina, kad vyksta skyrybos, tarp jų buvo barnis, tačiau žmonai netrenkė, kas ją sužalojo - jis nežino, gal ji nukrito, dukters netampė. Asmuo įsodinamas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Toliau matyti, kaip U. G. pasakoja, kad ji atbėgo, stovėjo kampe, išgirdo, kad čia kažkas vyksta, girdėjo klyksmus, tada mama pasakė, kad jai trenkė; ji mamai pasiūlė eiti į lauką. Einant į lauką patėvis jai už kupros ėmė stumti, pradėjo grasinti. Į pareigūnės klausimą, kokius patyrė sužalojimus, mergina nurodė, kad čia nieko nėra (pakelia dešinės rankos džemperio rankovę ant kurios matosi užklijuotas pleistras), truputį akį (parodo kairės pusės paakį). Į pareigūno klausimą ar anksčiau patėvis yra smurtavęs, atsakė, kad yra buvęs psichologinis smurtas, visaip išvadindavo, grasindavo, taip elgdavosi, kai būdavo išgėręs. Taip pat matoma, kaip virtuvėje – kambario zonoje vaikšto M. G., kuri prie kairio skruosto yra prisidėjusi kompresą. Kai jį šiek tiek atitraukia, matosi sutinimas skruosto – apatinio žandikaulio srityje. Taip pat matosi nubrozdinimas ant moters kairės rankos mažojo piršto sąnario (1 t., b. l. 33-37).

Iš 2024 m. birželio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad peržiūrėtas M. G. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip M. G. nukrenta ant trinkelių, o A. G. vieną kartą koja spiria jai į veidą. Po suduoto smūgio M. G. rankomis užsidengia veidą. Tada iš dešinės namo dalies, galimai iš vidinio kiemo, atbėga mergina, tyrimui žinoma kaip nepilnametė nukentėjusioji U. G., kuriai A. G. suduoda ranka į galvą, po to vyras tyčia meta telefoną į žemę ir jį sudaužo (1 t., b. l. 37-45).

Iš 2024 m. birželio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad peržiūrėtas nukentėjusiosios U. G. pateiktas vaizdo ir garso įrašas, filmuotas vaizdo kameromis įvykio vietoje. Vaizdo įraše girdimas triukšmas galimai namo viduje. Į namo vidų iš kiemo įbėga nukentėjusioji nepilnametė U. G.. Girdisi šauksmai, pasigirsta du garsūs bumbtelėjimai, po ko staiga į kiemą iš namo vidaus išbėga moteris, tyrimui žinoma kaip nukentėjusioji M. G., kuri bėga link namo kampo. Netrukus iš namo vidaus pro atidarytas lauko duris iškrenta vienas kitą apglėbę nukentėjusioji U. G. ir A. G., kurie vienu metu krenta ant trinkelių ties lauko durimis. Įtariamasis atsistoja ir nubėga link M. G.. Pastaroji nukrenta ant trinkelių, o A. G. pribėgęs prie jos vieną kartą koja spiria jai į veidą. Po suduoto smūgio M. G. rankomis užsidengia veidą. Po ko atbėga U. G., kuriai A. G. suduoda smūgį ranka į veidą. Mergina atsisuka į kaimynų pusę ir šaukdama prašo iškviesti pagalbą, policiją, o įtariamasis tyčia meta mobilaus ryšio telefoną į žemę ir jį sudaužo (1 t., b. l. 40-42).

Iš alkotesterio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo nustatyta, kad 2024 m. gegužės 9 d. 20.43 val. A. G. nustatytas 1,76 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 46-48).

Iš 2024 m. gegužės 9 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vietoje buvo apžiūrėta M. G., kurios kairysis skruostas patinęs ir paraudęs, kairės rankos sąnarys ties mažuoju pirštu nubrozdintas (1 t., b. l. 49-56).

Iš 2024 m. gegužės 9 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vietoje buvo apžiūrėta nukentėjusioji U. G., kurios dešinės rankos alkūnė ir veidas po kaire akimi nubrozdinti (1 t., b. l. 57-62).

Iš 2024 m. gegužės 15 d. Klaipėdos rajono VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl nukentėjusiųjų nenuvyko pas teismo med. ekspertų nustatyta, kad nukentėjusioji M. G. griežtai atsisakė nuvykti pas teismo med. ekspertą apžiūrai bei atsisakė nuvežti dukrą; priežasčių nenurodė (1 t., b. l. 67-69).

Iš GMP kvietimo kortelės kopijos nustatyta, kad 2024 m. gegužės 9 d., 20.58 val., adresu (duomenys neskelbtini), GPM buvo apžiūrėta M. G., kuri nurodė, kad buvo sumušta vyro, stebimas kairės veido pusės skruosto sutinimas, pasak pacientės, buvo suduoti 3-5 smūgiai į veidą. Diagnozuotas kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas (1 t., b. l. 82).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G-457/2024 nustatyta, M. G., remiantis medicinos dokumentų duomenimis, konstatuota kraujosruva veido kairėje pusėje, padaryta ne mažiau kaip vienu trauminiu kontaktiniu smūginiu poveikiu. Šis sužalojimas nežymiai sutrikdė sveikatą (1 t., b. l. 88-91).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. D. parodė, kad 2024 m. gegužės 9 d., apie 20.35 val., darbavosi savo namų kieme, adresu (duomenys neskelbtini), kai išgirdo, kad jį pašaukė šalimais gyvenančių kaimynų mergaitė U., kuri prašė pagalbos. Jis atsisuko ir pamatė, kaip kaimynų kieme moteris nukrito ant grindinio, dėl ko jis iš karto bėgo link kaimynų namo, nes suprato, kad reikia pagalbos. Bėgdamas link kaimynų pastebėjo, kaip vyras muša gulinčią moterį, kumščiu vieną kartą trenkia jai į galvą, o po to vyras, paėmęs telefoną nuo žemės, meta jį į grindinį. Atbėgęs pas kaimynus bandė nuraminti vyriškį, kuris buvo konfliktiškas, rėkė, keikėsi įvairiais necenzūriniais žodžiais, siūlė muštis su juo. Į kiemą taip pat atbėgo ir liudytojo draugė E. E.. Ko gero pamatęs kieme tiek daug žmonių, vyriškis nusiramino ir nuėjo į kambarį, paskui atvyko policijos ekipažas. Anksčiau šioje šeimoje konfliktų ar muštynių nėra matęs ar girdėjęs. Su kaimyne U. ir M. yra bendravęs, jas pažįsta. Vyriškį matė pirmą kartą, kadangi jis nuolat būdavo išvykęs iš namų (1 t., b. l. 43-44).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis A. G., smurtaudamas prieš savo šeimos narius – sutuoktinę M. G. ir dukrą U. G., joms sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Greta kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, jog kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis A. G. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš du savo šeimos narius – sutuoktinę ir dukrą; jis anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), per pastaruosius 5 metus administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirbantis, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės pareiškime siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), vietoje intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus, tikintis, kad tai teigiamai paveiks jo elgesį bei skatins nenusikalsti: kaltinamasis įpareigotinas visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant visą vieną programos ciklą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. G. (A. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. (A. G.) paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką (santykiu 1:2) įskaityti A. G. (A. G.) laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 9 d. 21.00 val. iki 2024 m. gegužės 10 d. 14.23 val. (1 parą), prilyginant jį dviems laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, A. G. (A. G.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant visą vieną programų ciklą.

Kardomąją priemonę –įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiųjų pateiktus du vaizdo įrašus bei policijos pareigūnų „body“ kamerų iš įvykio vietos garso ir vaizdo įrašus, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje (IBPS).

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.