- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-19
- Bylos Nr.
- 1S-184-491/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Pareiškėjas
- V. G.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. G. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Jasulaičio 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. 2018 m. birželio 27 d. Pareiškėjas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą su pareiškimu, kuriame nurodė, jog jo brolis B. G. jam nuolat grasina. Jis nurodė, kad 2018 m. birželio 21 d. aludėje, esančioje Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), B. G. reikalavo iš jo pinigų ir grasino, kad užmuš. Taip pat 2018 m. birželio 23 d. B. G. vėl grasino, kad pasamdys žmones ir jį užmuš. Grįžęs į namus, jis pastebėjo, kad į jo kiemą, esantį Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), įvažiavo juodos spalvos automobilis „Audi“, kuriame sėdėjo vyras su kauke. Dėl to jis išsigando ir kreipėsi į policiją.
2. 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus vyr. tyrėjas R. S. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šiame pareiškime nurodytų aplinkybių, pripažinęs, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarimą tyrėjas motyvavo tuo, kad atlikus Pareiškėjo nurodytų aplinkybių patikslinimą, nebuvo nustatyti asmenys, kurie girdėjo grasinimus ir kurie galėtų tai patvirtinti. Be to, Pareiškėjas jokios žalos nepatyrė ir nenukentėjo, t. y. realių veiksmų, keliančių grėsmę jo sveikatai ar gyvybei, iš kurių būtų galima teigti, kad grasinimas buvo realus ir gali būti įvykdytas, nebuvo.
3. Šį nutarimą Pareiškėjas apskundė prokurorui, kuris 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu jo skundą atmetė. Prokuroras nutarime nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog Pareiškėjui buvo grasinta jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą bei kad buvo realus pagrindas jam bijoti tokio grasinimo įgyvendinimo. Bylos duomenimis, tarp Pareiškėjo ir B. G. vyksta asmeniniai nesutarimai, kas leidžia teigti, jog B. G. galimai išsakytų frazių, apie kurias nurodo Pareiškėjas, nėra pagrindo laikyti kaip realų grasinimą, kadangi jos buvo sąlygotos konkrečios priežasties – pykčio dėl vykstančių asmeninių nesutarimų, o tai vertinama kaip nesusitvardymo ir emocijų išraiška, bet ne kaip realus grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Informacijos tikslinimo metu nustatyta, jog B. G. neatliko jokių aktyvių veiksmų. Tai leidžia teigti, kad Pareiškėjas neturėjo pagrindo manyti, kad B. G. galimai išsakyti grasinimai gali būti realizuoti. Prokuroras nutarime padarė išvadą, kad Pareiškėjo nurodyti B. G. veiksmai nelaikytini tokio pavojingumo, kad būtų galima konstatuoti juose nusikaltimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį požymius arba juos vertinti kaip žmogaus terorizavimą ar sistemingą jo bauginimą pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.
4. Nesutikdamas ir su prokuroro nutarimu, Pareiškėjas jį apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas jo skundą atmetė. Teismas nutartyje pritarė tiek tyrėjo, tiek prokuroro nutarimų motyvams bei papildomai pažymėjo, kad Pareiškėjas skunde išdėstė tik savo subjektyvią nuomonę dėl jam nepalankių skundžiamų nutarimų, tačiau jis nenurodė jokių naujų duomenų ar pozicijos dėl reikalingumo atlikti kokius nors papildomus veiksmus, kurie sudarytų pagrindą panaikinti šiuos nutarimus.
Šalies argumentai
5. Skundu Pareiškėjas prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį, prokuroro ir tyrėjo nutarimus bei ikiteisminio tyrimo įstaigai iš naujo spręsti klausimą dėl tyrimo pradėjimo. Nurodo, kad apylinkės teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutartį. Teigia, kad jį nuolat psichologiškai gniuždo bei jam grasina susidorojimu kiti žmonės – tai brolis B. G., jo žmona R. G. bei kiti, nepagrįstai jį kaltina pasisavinus svetimus pinigus, jų neatiduodant. Toliau jis skunde dėsto asmeninius nesutarimus su B. G., R. G., anksčiau ikiteisminio tyrimo įstaigoms jo pateiktuose pareiškimuose nurodytas aplinkybes ir dėl jų priimtus nutarimus, išreiškia dėl to savo emocijas. Kitų teisinių argumentų skunde Pareiškėjas nepateikia.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
7. Skundas atmetamas.
8. Kaip matyti iš apygardos teismui skundo nagrinėjimui pateiktų bylų, apeliantas tiek skunde prokurorui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui bei apygardos teismui nurodo iš esmės tuos pačius argumentus dėl, jo nuomone, neteisėtų B. G. veiksmų, kuriais jis galimai sistemingai grasino jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiais skundais apeliantas siekia, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš B. G. dėl jo galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje.
9. Tuo tarpu apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė šias pagrindines išvadas: 1) Pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių patikslinimo metu nenustatyti jokie asmenys, kurie patvirtintų jam galimai išsakytus grasinimus; 2) Pareiškėjas skunde nepateikė jokių naujų ir svarbių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi ir neaptarti tyrėjo bei prokuroro nutarimuose ir sudarytų pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą; 3) vien Pareiškėjo subjektyvus manymas dėl pakankamo pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo pareiškimą nesudaro pagrindo naikinti skundžiamus ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo sprendimus. Išnagrinėjęs apelianto skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, prokuroro bei tyrėjo nutarimus, tyrimo byloje esančius duomenis, apygardos teismas sprendžia, kad šie procesiniai sprendimai priimti nepažeidžiant BPK, juose yra išdėstyti atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą argumentai, su kuriais apygardos teismas iš esmės sutinka.
10. Iš pateiktoje byloje esančių duomenų matyti, kad Pareiškėjas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą iš esmės pranešdamas apie tai, jog jo brolis B. G. jam nuolat grasina, taip buvo ir 2018 m. birželio 21 d. aludėje, kur B. G. iš jo reikalavo pinigų ir grasino, kad užmuš. 2018 m. birželio 23 d. B. G. vėl jam grasino, kad užmuš. Tą pačią dieną, grįžęs į namus, jis pastebėjo, kad į jo kiemą įvažiavo juodos spalvos automobilis „Audi“, kuriame sėdėjo vyras su kauke. Pareiškėjas mano, kad B. G. veikoje yra nusikalstamos veikos požymių, prašo nutraukti šią jo veiką. Tačiau, apklausus B. G., R. G., S. P., A. M., kitus asmenis, matyti, kad aplinkybių patikslinimo metu gauti duomenys nepatvirtina Pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl grasinimo jam. Bylos duomenimis, Pareiškėjo ir jo brolio B. G. bei pastarojo žmonos R. G. tarpusavio santykiai yra konfliktiški, jau senokai tarp jų vyksta konfliktas dėl galimos Pareiškėjo skolos B. G.. Tuo tarpu pats Pareiškėjas skolos faktą neigia. Iš bylos matyti ir tai, kad tiek B. G., tiek R. G., sutikdami Pareiškėją bei SMS žinutėmis, primena jam apie negrąžintą skolą. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog B. G. darytų tai neleistinais būdais ir priemonėmis, kad jis kalbėtų apie susidorojimą su Pareiškėju.
11. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, kad B. G. pats ar per kitus asmenis grasino su juo susidoroti, paneigia byloje surinkti duomenys, iš kurių matyti, kad B. G. nėra išreiškęs ketinimų susidoroti su Pareiškėju. Kitos Pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės, kad į jo kiemą įvažiavo automobilis, kuriame sėdėjo vyras su kauke, taip pat nėra patvirtintos byloje surinktais duomenimis. Pagal paties Pareiškėjo parodymus, jis šio vyro veido nematė, iš balso jo neatpažino, apie kitas jo tapatybės identifikavimui reikšmingas aplinkybes (pvz., automobilio valstybinį numerį) informacijos nepateikė. Todėl vien tik paties Pareiškėjo įsitikinimas, jog vyrą su kauke į jo namus atsiuntė B. G., tėra tik prielaida. Pažymėtina, jog vien tik apelianto subjektyvus duomenų ir aplinkybių vertinimas, kai nėra objektyvių nusikalstamų veikų požymių, neleidžia tvirtinti, kad jo pareiškime nurodomos aplinkybės turėtų būti nagrinėjamos dar plačiau ir išsamiau ar papildomai tiriamos. Skunde apeliantas nurodo, jog byloje nebuvo apklausti skunde išvardinti asmenys, kurie, pasak apelianto, patvirtintų, jog su juo siekiama įvairiais būdais susidoroti. Tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog tikslinant 2018 m. birželio 27 d. Pareiškėjo pareiškimą iš esmės dėl visiškai skirtingų įvykių aplinkybių skunde nurodomi asmenys reikšmingos informacijos apie 2018 m. birželio 21 ir 23 d. galimai vykusį konfliktą tarp Pareiškėjo ir jo brolio B. G. nesuteiktų. Dėl šių priežasčių yra netikslinga papildomai apklausti asmenis, kurie įvykio vietose nebuvo ir šioje byloje nagrinėjamame įvykyje nedalyvavo.
12. Nors Pareiškėjas skunde ir nurodo, kad grasinimai buvo efektyvūs ir jis jautė baimę, kadangi grasinimą suvokė kaip realų, apygardos teismas sprendžia, kad Pareiškėjas skunde išdėsto tik savo subjektyvius išgyvenimus, reikšdamas nepasitenkinimą brolio B. G. elgesiu, tačiau apygardos teismas nelaiko tokių Pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių apie grasinimo realumą pagrįstomis, nes jos nepatvirtintos daugiau jokiais bylos faktiniais duomenimis, o paremtos tik Pareiškėjo išsakytomis emocijomis. Pareiškėjo teigimu, R. G. siųstos SMS žinutės jam taip pat sukėlė nemalonius jausmus, tačiau byloje nėra jokių duomenų nei dėl šių žinučių turinio, nei nėra nustatyta, kad jose tiesiogiai ar netiesiogiai buvo grasinama nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą.
13. Tokiu būdu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su tyrėjo, prokuroro ir nutartį priėmusio apylinkės teismo moyvais, kad aplinkybių tikslinimo metu nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių Pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes apie grasinimus jam ir jų realumą. Todėl skundžiamuose nutarimuose ir apylinkės teismo nutartyje pagrįstai konstatuota, kad nenustatyta jokių nusikalstamos veikos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį objektyviosios pusės požymių, t. y. nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, kad Pareiškėjui būtų grasinama ir pagal grasinimo išraišką bei kitas aplinkybes jis turėtų pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas.
14. Dėl kitų Pareiškėjo skunde dėstomų teiginių, kad jis yra kaltinamas ir dėl kitam žmogui surinktos piniginės paramos pasisavinimo, kitų jam reiškiamų grasinimų, apygardos teismas toliau, kadangi tai ne šios bylos dalykas.
15. Esant tokioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis apygardos teismas sprendžia, kad Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai kartojasi, į juos pakankamai išsamiai ir motyvuotai atsakė jo ankstesnius skundus nagrinėję prokuroras bei apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Apygardos teismui pateikti skundo argumentai nesuteikia pagrindo padaryti kitokią išvadą, nei tai buvo padaryta skundžiama nutartimi, tad keisti ar naikinti šią teismo nutartį nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atmesti pareiškėjo V. G. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.