- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-17
- Bylos Nr.
- 2-1978-918/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-14031-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- N. S.
- Atsakovas
- R. M., A. Z.
- Advokatai
- Eglė Grucytė, Eglė Grucytėsu
Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Ivetai Bartkevičienei, dalyvaujant ieškovui N. S. (N. S.), vertėjai Violetai Dobrovolskienei, atsakovei R. M., jos atstovei advokatei Eglei Grucytei, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Galinai Pociūnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. S. (N. S.) ieškinį atsakovams A. Z., R. M. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu (18-20 b. l.) prašo pripažinti, kad atsakovas A. Z. nėra atsakovės R. M. sūnaus N. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ir nustatyti, kad vaiko tėvas yra ieškovas. Ieškinyje ir posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti (149-150, 197-202 b. l.). Ieškovas paaiškino, kad jis yra biologinis N. tėvas. Su R. M. jie bendravo nuo 2006 metų. 2010 metų gruodį jis sužinojo, kad ji laukiasi. Sausį ieškovas turėjo išvykti iš Lietuvos, nes jam pasibaigė viza. Grįžęs vasarį atsakovės Lietuvoje neberado, ji sakė, kad išvyko į Ispaniją. Tačiau apie vaiko gimimą R. M. jam pranešė iš karto tik gimus vaikui, ieškovas nusiuntė jo išlaikymui pinigų, o atsakovė atsiuntė jam vaiko nuotrauką. Ieškovas pinigų vaiko išlaikymui siuntė keletą kartų. Tai, kad vaiko tėvu įrašytas A. Z., ieškovas sužinojo tik 2012 metų kovo mėnesį, kai R. M. su vaiku grįžo iš Anglijos ir ieškovas pamatė vaiko gimimo liudijimą. 2012 metų balandį jie atliko DNR testą, kuris patvirtino ieškovo tėvystę. Nuo tada ieškovas vaikui išlaikymą teikė reguliariai. Kol motina su vaiku gyveno Anglijoje, ieškovas nuolat bendravo su jais per Skype programą. Dabar, kai R. su vaiku grįžo į Lietuvą, ieškovas su sūnumi dažnai matosi, eina kartu pasivaikščioti, lankosi parkuose, prižiūri vaiką, kol atsakovė dirba. Dabar vaikui yra dveji metai, berniukas ieškovą vadina tėvu. Ieškovas Lietuvoje turi gyvenamąją vietą, savo verslą, gali vaiku pasirūpinti.
Atsiliepimas
Atsakovė R. M. atsiliepime ir teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti (127-129, 149-150, 197-202 b. l.). Ji patvirtino, kad ieškovas yra biologinis jos sūnaus N. M. tėvas. Nėštumo metu jie su ieškovu buvo išsiskyrę, susipykę, ieškovas buvo išvykęs iš Lietuvos, nes jam baigėsi viza. Atsakovė jautėsi labai vieniša, bijojo viena auginti vaiką, todėl draugei G. T. patarus susisiekė su pažįstamu A. Z., išvyko gyventi pas jį į Angliją ir būtent jį įrašė vaiko tėvu. Ieškovui to nesakė, pamelavo, kad išvyko į Ispaniją. Atsakovė su A. Z. buvo pažįstama nuo 2004 metų. Jam atsakovė paaiškino, kad vaikas gimė po vienos nakties nuotykio su užsieniečiu, kad ji nori vaiką auginti su A. Z. Anglijoje. A. Z. sutiko. Tuo metu ieškovė manė, kad taip bus geriausia. Vaikas gimė 2011-08-09 Anglijoje. Apie sūnaus gimimą ji ieškovui pranešė 2011-08-10. Ieškovas vaiką pripažino, atsiuntė pinigų, siūlė pagalbą. Su ieškovu ji ir toliau susiskambindavo per Skype programą, ji jam parodydavo vaiką, ieškovas atsiųsdavo pinigų. Atsakovas dėl to pykdavo, o visas pašalpas už vaiką buvo susitvarkęs savo vardu, jai pinigų neduodavo. Posėdžio metu atsakovė pripažino, kad Anglijoje jie su A. Z. vienerius metus gyveno iš šeimos pašalpos, iki 2012 metų liepos mėnesio atsakovas niekur nedirbo (150, 200 b. l.). Su A. Z. nebegyvena nuo 2012 metų liepos mėnesio, nuo tada atsakovas vaiku nesirūpina ir jokio išlaikymo jam neteikia, telefonu nebendrauja, atvykęs į Lietuvą su jais susisiekti nebandė. Ieškovė teigė, kad vaikas A. Z. neatsimena, kol jie gyveno kartu vaikas buvo per mažas ir prie atsakovo neprisirišo, o dabar vaikas tėvu pripažįsta ieškovą, jie bendrauja ir vaikas ieškovą vadina tėčiu. Šiuo metu ji su vaiku gyvena Kaune, socialiniame būste, dirba puse etato, vaikui samdo auklę, vaiką išlaikyti padeda ieškovas.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovė advokatė Eglė Grucytė su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė su vaiku gyvena Kaune, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, todėl byla teisminga Kauno apylinkės teismui. Atstovė pabrėžė, kad atsakovas A. Z. pripažino, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas. Atsakovas gyveno kartu iki kol vaikui suėjo 11 mėnesių, tačiau vaikas prie atsakovo nėra prisirišęs, N. savo tėvu laiko ieškovą. Pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas Anglijoje gyveno iš pašalpų, todėl nėra pagrindo teigti, kad būtent A. Z. išlaikė atsakovę, gimusį vaiką ir sukūrė šeimyninius santykius.
Atsakovui A. Z. ieškinys bei pranešimas dėl atsiliepimo įteikti 2013-04-22 per Lietuvos Respublikos ambasadą, išaiškintos CPK 805 str. nuostatos dėl įgalioto asmens Lietuvoje paskyrimo (75, 76, 78-79, 90-91 b. l.). Atsakovas A. Z. apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą informuotas išsiunčiant teismo šaukimą elektroniniu paštu, atsakovas patvirtino, kad dokumentus gavo (154 b. l., CPK 122 str. 1 d.). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepateikė. Pasiruošimo bylą nagrinėti teismo posėdyje metu atsakovas aktyviai teikė įvairius dokumentus (73, 78, 80-85, 98-112, 117-126, 139 b. l.), tačiau atsiliepimo, atitinkančio CPK 142 str. keliamus reikalavimus, nepateikė, įgalioto asmens Lietuvoje nepaskyrė, atstovavimu byloje nepasirūpino. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė ieškinį palaikė, nurodė, kad teisė žinoti savo biologinius tėvus atitinka vaiko interesus. Ieškovas ir atsakovė pripažįsta ieškovo tėvystę. Ieškovas su vaiku bendrauja, jį išlaiko, vaikas pripažįsta jį savo tėvu. Kadangi vaikas su A. Z. gyveno trumpai, be to, tuo metu buvo labai mažas, tarp jų artimas ryšys nesusiformavo ir pagrindo socialinei tėvystei nėra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl teismingumo.
Atsakovas prašė vadovautis CPK 395 str. ir 785 str. 1 d. nuostatomis ir pripažinti, kad byla Kauno apylinkės teismui neteisminga. Atsakovo nuomone, bylą turėjo nagrinėti Newry miesto apylinkės teismas Šiaurės Airijoje, nes ieškinio pateikimo metu abu atsakovai gyveno Šiaurės Airijoje, o vaikas, gimęs Jungtinėje Karalystėje, iš karto įgijo Jungtinės karalystė pilietybę. Kreipdamasis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl Kauno apylinkės teismo nušalinimo atsakovas taip pat nurodė, kad ES Tarybos reglamento 2201/2003 8 str. numatyta, kad valstybės narės turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškinys dėl tėvystės nustatymo pareiškiamas apylinkės teismui pagal ieškovo arba atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 30 str. 4 d., 387 str. 3 d.), ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo – pagal atsakovo gyvenamąją vietą (395 str.). CPK 785 str. įsakmiai reglamentuota, kad bylos dėl tėvų ir vaikų teisinių santykių teismingos išimtinai Lietuvos Respublikos teismams, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis ir jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne vien į fizinį buvimą tam tikroje valstybėje, tačiau ir tokius faktorius kaip šie: ar toks buvimas nėra laikinas, atsitiktinis, persikėlimo į kitą valstybę trukmę, teisėtumą, priežastis, taip pat į vaiko pilietybę, ugdymo įstaigos lankymo vietą, kalbos žinias, integraciją į socialinę ir šeiminę aplinką.
Vaikas N. M. yra Lietuvos Respublikos pilietis. Tai patvirtina vaiko paso duomenys (137 b. l.), kur grafoje pilietybė įrašyta „Lietuvos Respublikos“. Atsakovai A. Z. ir R. M. yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Ieškovo, atsakovės R. M., nepilnamečio vaiko N. M. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Ieškovas nurodė, kad Lietuvoje turi verslą ir butą, rūpinasi N.. Atsakovė dabar gyvena ir dirba Lietuvoje. Tokiu atveju jų socialinių ir ekonominių interesų centras, tuo pačiu ir nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Atsakovė į Jungtinę Karalystę buvo išvykusi laikinai, tai yra jos teisė ir teismas jos išvykimo asmeninių motyvų vertinti negali. Laisvas asmenų judėjimas – tai vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos principų, todėl visi ES gyventojai turi teisę vykti į kitas valstybes nares, jose būti, studijuoti, dirbti, įsikurti arba teikti paslaugas nediskriminuojami dėl pilietybės.
Pažymėtina, kad 2003 m. lapkričio 27 d. ES Tarybos reglamento 2201/2003 reglamento, kurio 8 straipsniu rėmėsi atsakovas A. Z., I skyriaus „Taikymo sritis“ 1 straipsnio 3 dalyje a) punkte nurodyta, kad šis reglamentas netaikomas tėvystės (motinystės) nustatymui ar nuginčijimui, todėl juo remtis sprendžiant teismingumo klausimą byloje dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo negalima. Teisės aktas ir jame išdėstytos teisės normos turi būti analizuojami ir jais vadovaujamasi kaip visuma, o ne atskira iš konteksto paimta dalimi. Įvertinus atsakovo teikiamų dokumentų turinį, teisė turėti atstovą – kvalifikuotą teisininką – atsakovui buvo išsamiai išaiškinta 2013-06-06 nutartyje (133-135 b. l.). Atsakovas būti atstovaujamas byloje advokato ar advokato padėjėjo nepageidavo.
Atsižvelgiant į nurodytas teismingumo sąlygas, t.y. į tai, kad atsakovai ir vaikas yra Lietuvos Respublikos piliečiai, o ieškovo, atsakovės ir jos sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, atsakovo A. Z. nuomonė dėl teismingumo nepagrįsta ir ieškinys teismingas Kauno apylinkės teismui.
Dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės pripažinimo.
Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę, t.y. vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. ir CK 3.161 str. 2 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.
Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str.). Tėvystę nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu (CK 3.150 str.). CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse nustatytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos akcentuojamas objektyvus biologinių vaiko tėvų nustatymo būdas (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Pirmenybė teikiama DNR ekspertizės išvadoms, kurios yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės (CK 3.148 str.).
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad N. M., gimusio (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje, a. k. (duomenys neskelbtini) tėvais gimimo liudijime įrašyti A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (8, 36-40 b. l.). UAB „Bendrosios medicinos praktika“ 2012-05-21 rašte nurodyta, kad atlikus DNR tyrimą nustatyta, kad N. S. yra biologinis N. M. tėvas su 99,99 procento tikimybe (9-10, 22-24 b. l.). CK 3.152 str. 1 d. nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Ieškovas į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi 2012-10-22, nepraleidęs CK 3.152 str. 1 d. numatyto senaties termino. Pažymėtina, kad biologinės tėvystės tyrimo atsakymas nėra laikomas teismo ekspertizės išvada, teismas pateiktą dokumentą vertina kaip rašytinį įrodymą. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad proceso dalyviai neprašė skirti DNR ekspertizės, pastarosios neskyrė, bylą sprendė vertindamas įrodymus pagal kitas CPK numatytas įrodinėjimo priemones.
Iš bylos duomenų matyti, kad R. M. gyveno su A. Z. iki kol vaikui suėjo 11 mėnesių. Vaikas tuo laikotarpiu buvo labai mažas, tokio amžiaus vaiko interesų centas pagal raidą paprastai būna motina, todėl tikėtina, kad patvarus ryšys su A. Z. nesusiformavo. Ieškovas, atsakovė R. M., liudytoja G. T. paaiškino, kad vaikas savo tėvu laiko ieškovą, jį vadina tėčiu, A. Z. tėvu nelaiko, jo neprisimena, tarp jų nėra susiformavusio artimo ryšio. Vienintelis asmuo, kurį mažametis pažįsta ir pripažįsta kaip tėvą, yra ieškovas. Ieškovas vaiku rūpinasi, su juo bendrauja, jį remia materialiai. Apie vaiko gimimą atsakovė ieškovui pranešė iš karto, atsiuntė vaiko nuotrauką, jie susirašinėdavo per Skype programą, ieškovas vaiko išlaikymui siųsdavo pinigų. Pinigų siuntimo faktą patvirtina 2012-10-19, 2012-12-18, 2013-02-18 perlaidų dokumentai, kuriuose pinigų siuntėjas nurodytas N. S., gavėjas R. M. (141-146 b. l.). Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo ir atsakovės paaiškinimais, jų nurodytomis aplinkybėmis, liudytojos parodymais. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovas savo tėvystę pripažino ir laikė save vaiko tėvu. Fakto, kad vaiko biologinis tėvas yra ieškovas, o ne atsakovas A. Z., neginčija nei viena iš šalių. Atsakovas savo pateiktuose raštuose (73, 78, 80-85, 98-112, 117-126, 139 b. l.) aiškios pozicijos dėl ieškinio nenurodė, pripažino, kad nėra biologinis vaiko tėvas, tačiau neprašė nustatyti socialinės tėvystės. Atsakovas raštu išsamiai paaiškino bendravimo ir gyvenimo su R. M. aplinkybes, savo pergyvenimus dalyvaujant gimdyme, buitinius ir piniginius klausimus, pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuota kaip jis su R. M. ir N. leidžia laisvalaikį (85 b. l.). Aplinkybių, kad R. M. gyveno kartu su A. Z. ir ką tik gimusiu sūnumi Anglijoje nei ieškovas, nei atsakovė R. M. neginčijo, todėl šie atsakovo paaiškinimai bei nuotraukos įrodomosios reikšmės nustatant tėvystės faktą neturi. N. M. sprendimo priėmimo metu yra dvejų metų amžiaus, todėl dėl objektyvių priežasčių savo nuomones tėvystės klausimu išreikšti negali. Išvadą teikiančios institucijos atstovė su ieškiniu taip pat sutiko nurodydama, jog pritaria ieškovo ir atsakovės pozicijai, kad vaiko asmens dokumente turi būti įrašytas biologinis tėvas, juo labiau kai pats ieškovas, laikantis save biologiniu vaiko tėvu, siekia pripažinti tėvystę, tarp vaiko ir A. Z. nėra susiformavęs artimas ryšys, pagrindo socialinei tėvystei nėra.
Išdėstyti faktai, ieškovo, atsakovų paaiškinimai, byloje esantis DNR tyrimo ataskaita patvirtina, kad ieškinys pagrįstas. Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius bei socialinius vaiko ir tėvo santykius. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu, taip pat būtina apsaugoti vaiką nuo nestabilumo šeimos santykių srityje. Kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, todėl situacija, kai biologinė tėvystė nėra įteisinta, nors ji yra žinoma, o vaiko tėvu įrašytas pašalinis asmuo, pažeidžia vaiko interesus, tačiau tai būtų pateisinama, jeigu būtų akivaizdus socialinės tėvystės faktas.
Socialinės tėvystės faktui nustatyti svarbūs kriterijai yra pastovus emocinis ryšis su socialiniu tėvu, ryšiai su kitais šeimos nariais, bendravimo ryšių susiformavimas, jų viešumas, ilgesnis nei vienerių metų terminas gyvenimas vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje. Ypatingai akcentuojamas socialinio tėvo požiūrį į vaiką, jo ketinimai, vaiko savijauta, ar vaikas savo gyvenime jį pažinojo kaip vienintelį savo tėvą. Iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti į tai atsižvelgiama ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas.
Atsakovo bendravimas su vaiku nutrūko 2012 metų liepą, nuo tada atsakovas neveikė vaiko interesais, nesirūpino jo auklėjimu ir išlaikymu. Atsakovas nerodė iniciatyvos bendravimą su vaiku atnaujinti, nors posėdžio metu ieškovas ir atsakovė pabrėžė, kad jų kontaktai A. Z. yra žinomi. Iš atsakovo raštu pateiktų paaiškinimų galima daryti prielaidą, kad jam aktualesni yra piniginiai klausimai, o ne ryšys su vaiku ir vaiko interesai, kadangi atsakovas akcentuoja būtent išleistas lėšas pragyvenimui bei vaiko reikmėms, yra suskaičiavęs konkrečią sumą, pageidauja, kad ji būtų atlyginta, o reikalavimo pripažinti socialinę tėvystę nepareiškė. Ieškovas, atsakovė bei liudytoja G. T. nurodė, kad A. Z. įteisino savo tėvystę siekdamas gyventi iš socialinių pašalpų. Atsakovas paskaičiavo, kad už prarastą darbą ir kitas su vaiko priežiūra susijusias išlaidas, patyrė 10000 svarų išlaidų, todėl šią sumą ieškovas su atsakove jam turi atlyginti. Objektyvių priežasčių, kodėl dėl vaiko gimimo atsakovas negalėjo dirbti, atsakovas nenurodė. Vaikas yra sveikas, ypatingos priežiūros nereikalauja, įrodymų, kad motina juo negalėjo rūpintis ar tai darė netinkamai, todėl vaiku turėjo rūpintis A. Z. ir dėl to negalėjo dirbti, byloje nėra. Atsakovas taip pat neįrodė, kad jausdamasis tikruoju N. tėvu, vaiką išlaikė materialiai ir kas mėnesį skyrė vaiko poreikiams tenkinti reikalingą sumą. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad dėl R. M. atsikraustymo pas jį jis išsinuomojo didesnį būstą, pirko išsimokėtinai skalbimo mašiną, šaldytuvą (82 b. l.), nepatvirtina išlaikymo vaikui teikimo fakto. Atsakovas neįrodė, kad minėtus veiksmus atliko siekdamas pagerinti gimsiančio vaiko, o ne savo buitį, kadangi, teismo vertinimu, tokie daiktai reikalingi ne tik šeimos, bet ir vieno asmens gyvenimui. Atsakovas akcentuoja, kad dėl jo įrašymo tėvu, jis patyrė materialinę ir moralinę žalą. Pažymėtina, kad būsimi tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą tinkamai pasirūpinti vaiku ir esamą turtinę padėtį. Atsakovas, žinodamas, kad vaikas yra ne jo ir sutikdamas būti įrašytas gimimo liudijime tėvu, privalėjo suprasti ir prisiimti atsakomybę už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką. Pažymėtina, kad atsakovas savarankiško reikalavimo dėl žalos atlyginimo nepareiškė, žyminio mokesčio nesumokėjo, todėl teismas šioje byloje nurodyto klausimo nesprendė.
Atsakovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad jis realiai visą laiką vaiku rūpinasi, savo lėšomis išlaiko, domisi jo vystymųsi ir pasiekimais, kad siekia atlikti tėvo pareigas tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ateityje, t. y. kad jų tarpusavio ryšys su N. yra toks stiprus, kad paneigia biologinio tėvo teisę auginti savo vaiką. CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Atsakovas, būdamas suinteresuotas sau palankia bylos baigtimi, turėjo imtis visų procesinių priemonių įrodyti savo poziciją. Nors atsakovas teigė, kad tarp jo ir vaiko yra susiformavęs socialinis ir psichologinis ryšys, tačiau nepateikė pakankamai dokumentų tai nustatyti, į teismo posėdžius neatvyko, tinkamu atstovavimu nepasirūpino, demonstravo priešiškumą teismo atžvilgiu, o bylos faktinių aplinkybių vertinimą grindė tik atsakovo asmenine interpretacija, bet ne įrodymų turiniu. Pateiktos atsakovo ir vaiko nuotraukos bei emocingi atsakovo paaiškinimai nėra pakankamas pagrindas nei faktiniu, nei teisiniu aspektu socialinei tėvystei nustatyti.
Atsižvelgiant į įrodymų visumą bei prioritetinę vaiko teisę žinoti savo tėvus bei būti jų globojamam, ieškinys tenkintinas, nustatytina, kad atsakovas A. Z. nėra N. M. tėvas ir pripažintina, kad N. M. tėvas yra ieškovas N. S. (N. S.), o N. M. – ieškovo sūnus (CK 3.149 str., 3.146 str. 1 d.).
Kadangi tėvystės nustatymas registruojamas vaiko gimimą įregistravusioje civilinės metrikacijos įstaigoje pagal teismo sprendimą išduodant naują gimimo liudijimą (CK 3.294 str., 3.295 str.). Teismo sprendimas yra civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo bei naujo liudijimo išdavimo pagrindas (Teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 103, 109.10, 111.1, 115 punktai). Civilinės metrikacijos įstaigai pareiga teismo sprendimo pagrindu atitinkamai pakeisti civilinės būklės akto įrašus bei išduoti naują liudijimą kyla nepriklausomai nuo to, ar ši pareiga atkartota teismo sprendime ar ne, todėl nereikalinga prašyti pripažinti gimimo liudijimo dalies apie tėvą įrašo negaliojančiu ir įpareigoti šį įrašą ištaisyti įrašant biologinį tėvą ir taip teismo surašyti perteklinę sprendimo rezoliucinę dalį. Civilinės metrikacijos įstaiga išduos naują gimimo liudijimą suteiktos kompetencijos ribose priimto teismo sprendimo pagrindu be atskiro įpareigojimo.
Tenkinus ieškinį, iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistina 25 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.) ir 286 Lt žyminis mokestis ieškovui (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str. 5 d., 270 str., 399 str.
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad atsakovas A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.
Nustatyti, kad ieškovas N. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o N. M. yra N. S. (N. S.) sūnus.
Priteisti iš atsakovo A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui N. S. (N. S.), gim. (duomenys neskelbtini), 143 Lt (šimtas keturiasdešimt trys Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui N. S. (N. S.), gim. (duomenys neskelbtini), 143 Lt (šimtas keturiasdešimt trys Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 12,50 Lt (dvylika Lt 50 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 12,50 Lt (dvylika Lt 50 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos biurui tėvystei išregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.