- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-11-16
- Bylos Nr.
- 1A-394-300-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Virginija Žindulienė, Klavdija Kruminienė
- Nuteistasis
- Ž., Ž. Z.
- Nukentėjusysis
- K. G.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. Z. (pakeitė vardą ir pavardę į H. A.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio, kuriuo
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Priteista iš Ž. Z. nukentėjusiajai K. G. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. Z. nuteistas už tai, kad jis 2010-08-19 apie 3.40 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) namo, kitų aplinkinių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu, tai yra suduodamas nukentėjusiajai K. G. ranka tris smūgius į veido sritį, tuo padarydamas jai kraujosruvą kairiojo žando srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstruodamas savo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis Ž. Z. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-08-27 nuosprendį, remiantis BK 75 str. jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti ir sumažinti K. G. iš jo priteistą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Skunde nurodo, jog teismas jam skyrė per griežtą bausmę ir priteisė iš jo per didelę sumą K. G. neturtinei žalai atlyginti. Taip pat nurodo, kad jis pilnai prisipažino, jog įvykdė nusikaltimą ir labai dėl to gailisi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teigia, kad nusikalto, nes nukentėjusioji jį įžeidė, tačiau suprato, jog pasielgė netinkamai, nors ir buvo įžeistas. Taipogi nurodo, jog padarė nesunkų nusikaltimą, kad yra teistas, 2009-12-08 nutartimi buvo lygtinai paleistas iš Marijampolės pataisos namų neatlikus 4 mėnesių 10 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, per lygtinio paleidimo laikotarpį elgėsi tinkamai ir 2010-04-28 buvo išbrauktas iš Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitos, 2010-09-08 įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių bandomajam laikotarpiui. Nurodo, kad nukentėjusiosios K. G. atsiprašė, jau atlygino jai dalį neturtinės žalos, t. y. pervedė į asmeninę sąskaitą 300 Lt. Teigia, jog teismas, priteisdamas nukentėjusiosios ieškinį, neatsižvelgė į jo materialinę padėtį, kadangi jis, pasak apelianto, bylos nagrinėjimo metu buvo bedarbis, šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini), yra įdarbintas bandomajam laikotarpiui, jo materialinė padėtis sunki. Be kita ko nuteistasis nurodo, kad nukentėjusioji nepateikė įrodymų, kokia neturtinė žala jai padaryta, t. y. nėra duomenų, kad ji vartojo vaistus ar kreipėsi pas psichologus, todėl apelianto nuomone, iš jo priteistas civilinis ieškinys turėtų būti sumažintas.
Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė pašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-08-27 nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.).
Apeliantas savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo ribų.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo (BK 75 straipsnis).
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas apeliantui už padarytą nusikalstamą veiką bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, atsižvelgė į tai, kad Ž. Z. teistas, teistumas neišnykęs, jog nusikaltimą padarė praėjus neilgam laiko tarpui po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, kad išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Tuo tarpu į tai, kad nuteistasis tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu dirba, kad jis charakterizuojamas teigiamai, jog atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino dalį nukentėjusiajai priteistos žalos, neatsižvelgė, todėl nepagrįstai apeliantui paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis baudžiamuosius nusižengimus, nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Ž. Z. padarė vieną nesunkų nusikaltimą – viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 straipsnio 1 dalis). Praeityje jis buvo teistas, tačiau ne už nusikaltimus viešajai tvarkai, o už nusikaltimus nuosavybei, turtiniams interesams ir valdymo tvarkai, ir nors teistumas jam neišnykęs, tačiau nuo 2009-12-18, kai buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, iki šios nusikalstamos veikos padarymo, nepadarė nei administracinių pažeidimų, nei kitų nusikalstamų veikų, 2010-04-28 buvo išbrauktas iš Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitos. Be to, pastebėtina ir tai, kad nuteistasis dirba, t. y. turi legalų pragyvenimo šaltinį, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat jis atlygino dalį nukentėjusiajai priteistos žalos bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad atlygins visą priteistą žalą.
Atsižvelgiant į paminėtą, galima teigti, kad jis visiškai suvokė savo veiksmų pavojingumą ir neteisėtumą, tinkamai įvertino šiuos veiksmus, dėl jų gailisi, todėl teisėjų kolegija mano, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali nutraukti nuteistojo socialinius ryšius su artimaisiais, darboviete, siekį ir stengimąsi gyventi pilnavertį ir teisingą gyvenimą. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad tokį asmenį būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo ateityje, nubausti ir šiuo būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Pažymėtina ir tai, jog bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Atsižvelgiant į paminėtą, kolegija daro išvadą, kad teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai bus pasiekti palikus nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, tačiau atidedant jos vykdymą.
Dėl kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų.
Nuteistasis 2010-11-02 apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsisakė savo apeliacinio skundo dalies dėl nukentėjusiajai K. G. priteisto neturtinės žalos atlyginimo ir parodė, kad sutinka atlyginti visą priteistą žalą nukentėjusiajai, t. y. šioje dalyje atšaukė skundą. Atsižvelgiant į paminėtą, nuteistojo skunde nurodyti teiginiai dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai, paliktini nenagrinėtais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendį pakeisti:
Ž. Z. (H. A.) atžvilgiu taikyti Lietuvos respublikos BK 75 str., ir paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.