Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-10-25 · Civilinė byla Nr. 2-729/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-25
Bylos Nr.
2-729/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas
Atsakovas
J. N.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-729/2007Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. spalio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marytės Mitkuvienės, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. N. A ir T. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams iki ieškinio padavimo ir nustatytas terminas ieškiniui paduoti, civilinėje byloje Nr. 2-973-524/2007 .

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. P. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo ir prašė areštuoti atsakovams J. N. A ir T. A. priklausantį žemės sklypą, esantį Trušelių k., Klaipėdos r., iš kurio suformuoti 32 sklypai.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartimi prašymą patenkino ir nutarė areštuoti J. N. A ir T. A. nuosavybės teise priklausantį sklypą, esantį Trušelių k., Klaipėdos r., unikalus Nr. 5558-0005-0024, iš kurio suformuoti 32 žemės sklypai. Teismas nustatė pareiškėjai terminą iki 2007 m. spalio 3 d. pateikti teismui ieškinį.

Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjos reikalaujama priteisti suma yra didelė (numatomo būsimo ieškinio suma yra 1 100 000 Lt), atsakovai vengia įregistruoti pareiškėjai priklausančią žemės sklypų dalį, sudarinėja preliminarias minimų sklypų pardavimo sutartis. Teismas, preliminariai įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismas pareiškėjai nustatatė keturiolikos dienų terminą pareikšti ieškinį ir išaiškino, kad, per šį terminą nepareiškus ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai J. N. A ir T. A. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, pažeisdamas CPK nuostatas (CPK 73 str., 148 str. 2 d.), pareiškėjai nustatė 15 dienų terminą ieškiniui pareikšti.

2. Pareiškėja nenurodė priežasčių, kodėl ieškinio nepateikė iš karto. Teismas nenustatė, ar prašymas atitinka nustatytus reikalavimus (CPK 148 str. 3 d.).

Šalies argumentai

3. Teismui pateikus apeliantams tik skundžiamą nutartį ir pareiškėjos prašymą be priedų, pažeidžiama jų teisė išsamiai skųsti teismo nutartį, ribojama teisė operatyviai reaguoti į interesų pažeidimą.

4. Pareiškėja, pateikdama prašymą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Pareiškėja nutylėjo jai žinomas aplinkybes, jog dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nebus galima vykdyti sandorių – jos pačios sudarytų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų preliminariųjų sutarčių, numatančių sankcijas už įsipareigojimų pažeidimą. Be to, kas mėnesį mokamos palūkanos, kurių galima išvengti grąžinus kreditą iš lėšų, gautų pardavus žemės sklypus ar jų dalis. Pareiškėja apeliantų vardu iš pirkėjų yra gavusi 500 000 Lt, kurių iki šiol negrąžino.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja R. P. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Remiantis CPK 148 straipsnio antrąja dalimi, teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui padavimo dienos. Šiuo atveju teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pateiktas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki ieškinio padavimo dienos privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams (CPK 148 str. 3 d.).

Apeliantų argumentai, jog pareiškėja nenurodė priežasčių, kodėl ji ieškinio nepateikė iš karto, o teismas nenustatė, ar prašymas atitinka nustatytus reikalavimus, yra nepagrįsti. Pareiškėja prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b.l. 2-4) nurodė, jog tinkamas ieškinio faktinių ir teisinių aplinkybių suformulavimas ir tas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų surinkimas reikalauja papildomo laiko. Pasak pareiškėjos, būsimi atsakovai, ignoruodami jos sudarytas preliminariąsias sutartis, sudarinėja naujas tų pačių žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „Medeksanas“.

Kaip patvirtinta byloje esančios VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų kopijos (b.l. 33-34, 41-42, 45-46, 53-54, 61-62, 67-68, 87-88, 91-92), 2007 m. rugsėjo 7 d., po to, kai atsakovai J. N. A ir T. A. panaikino pareiškėjai išduotą įgaliojimą disponuoti ginčo žemės sklypu (b.l. 158, 159), jie su UAB „Medeksanas“ sudarė žemės sklypų pirkimo preliminariąsias sutartis ir jas užregistravo VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre. Tad, atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, į bylą pateiktus įrodymus, taip pat į būsimo ieškinio dalyką – prašymą pripažinti nuosavybės teises į dalį žemės sklypo, galima spręsti apie grėsmę pareiškėjos turtiniams interesams, kas sudaro pagrindą priimti prašymą ir spręsti jo pagrįstumą.

CPK 144 straipsnio pirmoji dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Šios proceso teisės normos pagrindu pagal suinteresuoto asmens prašymą teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.

Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismui 2007 m. spalio 2 d. R. P. pateikto ieškinio (b. l. 167-172) dalyko, t. y. prašymo pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, esančio Trušelių k., Klaipėdos rajone, tokio reikalavimo patenkinimas yra susijęs su nuosavybės teisių į dalį žemės sklypo perėjimu. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių – žemės sklypo arešto – atsakovai turės galimybę perleisti šį sklypą kitiems asmenims. Ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas teismui padaryti išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje ir nurodė viena diena ilgesnį, nei CPK 148 straipsnio nustatytą, terminą ieškiniui paduoti, tačiau motyvuojamojoje nutarties dalyje teismas nurodė 14 dienų terminą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinį R. P. pateikė per 14 dienų terminą, skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas nėra pagrindas panaikinti iš esmės teisingą nutartį.

Remiantis CPK 145 straipsnio penktąja dalimi, apie nutarties priėmimą CPK nustatyta tvarka yra pranešama asmeniui, kuriam taikoma laikinoji apsaugos priemonė, ir jam išaiškinama atsakomybė už nustatytų apribojimų pažeidimą.

Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. raštų (b.l. 102, 103) dėl dokumentų pateikimo, T. A. buvo išsiųsta skundžiamos nutarties kopija ir prašymo bei jo priedų kopija (94 lapai), o J. N. A– nutarties kopija ir prašymo kopija (3 lapai), kurios buvo įteiktos atsakovės nuomininkei (b.l. 105). Atsakovai neginčija, jog skundžiamą nutartį jie gavo. Taigi atsakovams CPK 148 straipsnio penktosios dalies nustatyta tvarka apie nutarties priėmimą buvo pranešta. Apeliantų argumentas, jog teismas nepagrįstai nepateikė prašymo priedų, kas pažeidė jų teisę išsamiai skųsti teismo nutartį, apribojo jų teisę operatyviai reaguoti į interesų pažeidimą, yra nepagrįstas. Šalys, be kita ko, turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti išrašus, nuorašus (CPK 42 str. 1 d.). Be to, atsakovui skundžiama nutartis ir prašymas su priedais buvo siunčiami tuo pačiu adresu, koks yra nurodytas ir atskirajame skunde. Todėl negalima daryti išvados, jog teismas pažeidė apeliantų teisę išsamiai skųsti teismo nutartį.

Atsakovai atskirajame skunde nurodo, jog dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nebus galima vykdyti sandorių – pačios pareiškėjos R. P. sudarytų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų preliminariųjų sutarčių, numatančių sankcijas už įsipareigojimų pažeidimą. Atsakovams išaiškinama, kad, esant realiai galimybei atsirasti nuostoliams, jie gali pateikti galimų nuostolių apskaičiavimą ir kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.). Pažymėtina, kad būtent ta aplinkybė, jog yra sudarytos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos preliminariosios sutartys dėl atskirai suformuotų žemės sklypų pardavimo, taip pat tai, jog atsakovui T. A. yra pateikti prašymai pratęsti preliminariosiose sutartyse nustatytus terminus notariškai tvirtinamoms sutartims sudaryti (b.l. 161, 162, 163), leidžia daryti išvadą, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, preliminariosios sutartys bus vykdomos, turtas bus perleistas kitiems asmenims, tad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Marytė MitkuvienėNijolė PiškinaitėDonatas Šernas