- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-07
- Bylos Nr.
- e2-435-985/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03879-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys paliktas nenagrinėtas.
- Teisėjas
- Ingrida Navickienė (pirm.)
- Atsakovas
- K. Y.
- Pareiškėjas
- Gedimino Bobinos
- Ieškovas
- "Areisa"
rašytinio proceso tvarka susipažinusi su atsakovo K. Y. atstovų atsiliepimu į patikslintą ieškinį, civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Areisa“ patikslintą ieškinį atsakovui K. Y. dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus 2019 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. Pranešame, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose, Kauno g. 8, Marijampolė, 2020 m. vasario 3 d. 15 val. teisėja Ingrida Navickienė rašytinio proceso tvarka nagrinės civilinę bylą Nr. 2YT-577-985/2020 pagal pareiškėjo Gedimino Bobinos skundą dėl antstolio veiksmų. Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Informacijos teirautis tel. (8 343) 94090. panaikinimo ir nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2019 m. lapkričio 13 d. teisme gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Areisa“ ieškinys, kuris priimtas 2019 m. lapkričio 21 d. teisėjo rezoliucija.
2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi ieškovei nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. imtis priemonių kitai faktinei atsakovo buvimo vietai nustatyti, arba duomenims apie atsakovo darbovietę pateikti, arba pasirinkti kitą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) numatytą procesinių dokumentų įteikimo būdą, išskyrus viešo paskelbimo būdą, kadangi toks įteikimo būdas nustatomas tik išnaudojus kitus CPK numatytus procesinių dokumentų įteikimo būdus.
2019 m. gruodžio 13 d. teisme gautas prašymas dėl atstovavimo, kuriame nurodyta, jog atsakovas, būdamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nariu ir nemokėdamas valstybinės kalbos reikalauja, kad teisme jį atstovautų Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos įgalioti atstovai P. G. ir R. K..
2019 m. gruodžio 19 d. teisme gautas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriuo prašo: panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) 2019 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo padarytą turtinę žalą, t. y. 561,98 Eur žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas; ieškinį nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
2019 m. gruodžio 30 d. teisme gautas atsakovo K. Y. atstovų, t. y. Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame nurodyta, kad atsakovo atstovai nesutinka su patikslintu ieškiniu ir pasisako dėl bylos teismingumo. Nurodyta, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nenurodo svarbių jai žinomų aplinkybių, kurios lemia civilinio ginčo tarp ieškovo ir atsakovo teismingumą. Ieškovė, pasirašydama su atsakovu darbo sutartį įrašė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Taip pat nepasisakoma dėl ieškovui žinomų įrodymų darbo ginčų komisijai prašymo 3 ir 4 prieduose pridėtų įgaliojimų ir anketos kuriuose atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra užsienio pilietis, todėl šiai civilinei bylai būdingas užsienio elementas ir sprendžiamas tarptautinio teismingumo klausimas. Lietuvos įstatymai gali būti taikomi tik tuomet, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuva, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Tai, kad asmuo buvo deklaravęs Lietuvoje savo gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą. Nesant objektyvių duomenų, kad atsakovas Lietuvoje deklaruotu adresu būtų gyvenęs, nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės apie atsakovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Negalima sutikti su ieškovo nuomone, kad atsakovas yra Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos narys ir dėl to gyvena Lietuvoje, kas prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams - Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atsakovui išduotiems įgaliojimams, atstovavimo sutarčiai, nario anketai ir kt., kur atsakovo gyvenamoji vieta yra nurodyta ne Lietuvoje, o (duomenys neskelbtini).
Taip pat nurodyta, jog atsakovas nesupranta lietuvių kalbos, ir negavo ieškovo patikslinto ieškinio atsakovui suprantama kalba. Atsakovas nemoka lietuvių kalbos ir patikslintame ieškinyje nurodytu adresu jis negyvena, todėl atsakovas turi teisę darbo sutartyje ir darbo ginčų komisijai patektame prašyme nurodytoje savo gyvenamojoje vietoje gauti procesinius dokumentus jam suprantama kalba. Tai, kad atsakovo atstovai supranta lietuvių kalbą, neatleidžia ieškovo nuo pareigos patekti procesinių dokumentų vertimus į atsakovui suprantamą kalbą. Prašo patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtu ir netenkinti ieškovo prašymo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nes darbo ginčas dėl žalos atlyginimo gali ir turi būti nagrinėjamas atitinkamame atsakovo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini)teisme.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys paliktinas nenagrinėtas.
CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra ieškinio pareiškimo pagal atsakovo gyvenamąją vietą taisyklė. CPK 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą.
CPK XX skyriuje yra įtvirtinti darbo bylų nagrinėjimo ypatumai. CPK 410 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo bylas teismas nagrinėja laikydamasis bendrų šio Kodekso (CPK) taisyklių, atsižvelgdamas į šiame skyriuje ar kituose įstatymuose numatytas išimtis. Pažymėtina, kad CPK XX skyriuje nėra numatytų išimčių, darbdaviui paduodant ieškinį darbo byloje.
Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė jai žinomą paskutinę atsakovo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), bei darbovietę uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), kurios buveinės adresas: (duomenys neskelbtini). Prie ieškinio pridėtoje 2018 m. liepos 2 d. darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) darbuotojo K. Y. gyvenamoji vieta nurodyta –(duomenys neskelbtini). Analogiška atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta ir Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atsakovui išduotiems įgaliojimams, atstovavimo sutarčiai, nario anketai ir kt., kur atsakovo gyvenamoji vieta yra nurodyta ne Lietuvoje, o (duomenys neskelbtini).
Iš minėtų dokumentų spręstina, kad ieškovei buvo žinomas atsakovo gyvenamosios vietos adresas, tačiau ieškovė jo nenurodė ieškinyje ir tai lėmė teismo sprendimą priimti ieškinį nagrinėti teisme. Paaiškėjus, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, o (duomenys neskelbtini), spręstinas bylos teismingumo klausimas.
Tarptautinės jurisdikcijos taisyklės civilinėse bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu yra išdėstytos keliose teisės aktų grupėse – Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse ir CPK VII dalyje („Tarptautinis civilinis procesas“). CPK VII dalies nuostatos taikomos tik tuomet, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip (CPK 1 straipsnio 3 dalis, 780 straipsnis).
1993 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublika ir Ukraina sudarė tarptautinę sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Dvišalė sutartis). Šios tarptautinės sutarties nuostatos, nustatančios bylų teismingumą, aktualios nagrinėjamoje byloje kaip ir Lietuvos Respublikos nacionalinės tarptautinės privatinės teisės nuostatos ir šių nuostatų santykis. Kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos narė, o Ukraina Europos Sąjungos teisės aspektu yra trečioji šalis, tai šioje byloje aktuali ir Europos Sąjungos teisė, reguliuojanti atitinkamai valstybės narės santykius su trečiosiomis šalimis, nes aplinkybė, kad byloje egzistuojantis tarptautinis elementas yra susijęs su trečiąja valstybe, nelemia autonominio Europos Sąjungos teisės netaikymo (Reglamento Nr. 44/2001 II skyriuje nustatyti tikslai, 2 konstatuojamoji dalis, Briuselio konvencijos 2 straipsnis, ESTT 2005 m. kovo 1 d. sprendimas O., C-281/02, 34 p.).
Teisės normų, apibrėžiančių valstybių narių, iki prisijungimo prie Europos Sąjungos sudarytų tarptautinių susitarimų santykį su Bendrijos aktais nustato Europos Sąjungos pirminė teisė. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 351 straipsnio 1 pastraipoje įtvirtinta, kad Sutarčių nuostatos neturi paveikti teisių ir pareigų, kylančių iš susitarimų, sudarytų stojančioms valstybėms iki įstojimo dienos tarp vienos ar keleto valstybių narių ir vienos ar keleto trečiųjų šalių. Pažymėtina, kad reglamento „Briuselis I“ nuostatos, sprendžiant Lietuvos teismo jurisdikciją nagrinėti ieškinį (duomenys neskelbtini) fiziniam asmeniui, netaikomos. Taigi jurisdikcijos klausimai spręstini taikant tarptautinę dvišalę sutartį ir joje nustatytas jurisdikcijos nustatymo taisykles.
Byloje ieškovė pareiškė ieškinį dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir nuostolių atlyginimo dėl darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimo, kai dėl atsakovo didelio neatsargumo ir nerūpestingumo, nepasirinkus saugaus greičio, neatsargiai važiuodamas ieškovo darbuotojas (atsakovas) darbdaviui padarė 561,98 Eur žalą. Akivaizdu, kad byla yra susijusi su darbo santykiais.
Dvišalės sutarties 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši sutartis nenumato kitaip. Jie kompetentingi nagrinėti ieškinius, pareikštus juridiniams asmenims, jeigu šios šalies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas.
Dvišalėje sutartyje dėl teisinės pagalbos nenustatyta specialiųjų jurisdikcijos nustatymo taisyklių ginčams, kilusiems iš darbo teisinių santykių. Nesant tarptautinėje sutartyje jokių išimčių šiuo klausimu, tarptautinė jurisdikcija turi būti nustatoma vertinant pagal asmeninės jurisdikcijos (lot. in personam – nukreipta į konkretų asmenį) taisykles.
Byloje sprendžiant ginčą dėl darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimo, susijusį su darbo santykiais, susitariančiosios valstybės teismų jurisdikciją lemia atsakovo fizinio asmens gyvenamoji vieta. Sprendžiančiam jurisdikcijos nustatymo klausimą teismui pakanka nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą teismo valstybėje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo (duomenys neskelbtini)piliečio K. Y. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.17 straipsnis).
Teismui nustačius, kad atsakovo K. Y. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadovaujantis Dvišalės sutarties 21 straipsnio 1 dalimi Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovės reikalavimo atsakovui (duomenys neskelbtini) piliečiui K. Y. dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir nuostolių atlyginimo.
Kai ieškinio reikalavimas neteismingas Lietuvos teismams, ieškinio pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju teismui konstatavus, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, ieškovės ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).
Ieškovei grąžintinas 2019 m. lapkričio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 48 sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Ieškovei išaiškintina, kad ieškinį atsakovui K. Y. dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir nuostolių atlyginimo turi teisę pareikšti atitinkamam (duomenys neskelbtini) teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 291-292, 782 straipsniais,
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Areisa“ ieškinį atsakovui K. Y. dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir nuostolių atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Areisa“, juridinio asmens kodas 302916450, 2019 m. lapkričio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 48 sumokėtą 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį.
Išaiškinti ieškovei, kad ieškinį atsakovui uždaroji akcinė bendrovė „Areisa“ dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir nuostolių atlyginimo turi teisę pareikšti atitinkamam (duomenys neskelbtini)teismui.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.