Kauno apygardos teismo sprendimas

2012-04-05 · Civilinė byla Nr. 2-173-173/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-05
Bylos Nr.
2-173-173/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Leonas Jachimavičius
Atsakovas
Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Ieškovas
A. V.
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-173-173/2011Procesinio sprendimo kategorija: 44.2;44.2.4.1;44.2.4.2; 44.5.1;63.2;99.1.1; 99.3;
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, sekretoriaujant Rasai Juronienei, dalyvaujant atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui D. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas A. V. prašo priteisti iš atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie vidaus reikalų ministerijos 805 300 Lt turtinei žalai ir 400 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. 2005m. liepos 29 d. laikraštyje „Alytaus naujienos“ buvo paskelbtas konkursas VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės direktoriaus pareigoms užimti. Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, viešą konkursą organizavo ir jo nuostatus tvirtino VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės steigėja Alytaus apskrities viršininko administracija. Viešo konkurso, įvykusio2005 m. rugpjūčio 16d., metu ieškovas A. V. pristatyta programa, medicinos žinios, gebėjimai, jų pritaikymo galimybės, siekiat užtikrinti teikiamų medicinos paslaugų tinkamą lygį, buvo įvertinti 70 balų. Kandidatas A. V. buvo įvertintas 48 balais.

Viešo konkurso nuostatų 23 punktu nustatyta, kad konkursą laimėjęs asmuo skiriamas į pareigas (sudaroma darbo sutartis) ne anksčiau kaip po trijų darbo dienų ir ne vėliau kaip po keturiolikos kalendorinių dienų po konkurso pabaigos. Ieškovas A. V. į pareigas paskirtas nebuvo, kadangi buvęs kandidatas A. V. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2005 m. rugpjūčio 16 d. įvykusio konkurso rezultatus. Alytaus rajono apylinkės teismo 2006m. sausio 25 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas.

Kauno apygardos teismas 2006 m. gegužės 3 d. sprendimu A. V. apeliacinį skundą patenkino. Panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2006m. sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė A. V. reikalavimą dėl konkurso rezultatų panaikinimo ir priėmė naują sprendimą, kuriuo panaikino 2005 m. rugpjūčio 16 d. įvykusio viešo konkurso VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės direktoriaus pareigoms užimti rezultatus.

Ieškovas A. V. 2006 m. gegužės 3 d. Kauno apygardos teismo sprendimą apskundė kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam teismui.

Alytaus apskrities viršininko administracija 2006 m. birželio 19 d., dar neišnagrinėjus bylos kasacine tvarka, organizavo naują konkursą. Konkurso komisija nugalėtoju, surinkusiu 65 balus, pripažino J. K., su kuriuo buvo pasirašyta terminuota penkerių metų sutartis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 16 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį, kuria teismas panaikino 2005 m. rugpjūčio 16 d. įvykusio viešo konkurso VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės direktoriaus pareigoms eiti rezultatus, ir paliko galioti 2006 m. sausio 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria vadovaujantis 2005 m. rugpjūčio 16 d. įvykusio konkurso rezultatai pripažinti galiojančiais, todėl konkurso nugalėtoju išliko ieškovas A. V.. Bet Alytaus apskrities viršininko administracija 2007 m. vasario 8 d. atsisakė sudaryti su ieškovu darbo sutartį, kadangi darbo sutartis buvo sudaryta su J. K..

Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Alytaus apskrities viršininko administracija nevykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006m. lapkričio 16 d. nutarties, motyvuodama tuo, kad konkurso, įvykusio 2006 m. birželio 29d., kurio nugalėtoju buvo pripažintas J. K., rezultatai teismui nebuvo apskųsti, todėl nėra galimybės įgyvendinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutarties.

2009 m. sausio 28 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu buvo panaikinti 2006 m. birželio 29 d. įvykusio viešo konkurso rezultatai, pripažinta negaliojančia darbo sutartis, sudaryta su trečiuoju asmeniu J. K.. Alytaus apskrities viršininko administracija buvo įgaliota nutraukti darbo sutartį, sudaryta su J. K., sudaryti darbo sutartį su ieškovu A. V., kaip teisėtu pirmojo viešo konkurso laimėtoju.

Per visą priverstinės pravaikštos laiką ieškovas patyrė 805 300 Lt nuostolių (51 mėnuo priverstinės pravaikštos x 15 790 Lt/mėn.), kas yra ieškovo patirta turtinė žala.

Nurodo, kad jis (ieškovas) patyrė ir neturtinę 400 000 Lt neturtinę žalą. Tokios neturtinės žalos susidarymui turėjo tokios aplinkybės, kaip daugiau kaip ketveri metai bylinėjimosi teismuose, dėl ko patyrė nepatogumus pažeminimą, emocinę depresiją, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės. Bylinėjimasis teismuose neigiamai atsiliepė ir jo sutuoktinės sveikatai. Ją ištiko hemoraginis insultas, nustatytas neįgalumas (darbingumas tik 40 procentų), buvo atleista iš pareigų valstybės tarnyboje.

Atsakovas Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, kuris po apskričių panaikinimo perėmė Alytaus apskrities viršininko administracijos teises ir pareigas, su ieškiniu nesutinka. Palaiko teismui apteiktą Alytaus apskrities viršininko administracijos pateiktą atsiliepimą į ieškinį (b. l. 88-101, t.1).

Šalies argumentai

Ieškovas A. V. neteisingai nurodo, kad atsakovas neturėjo teisės 2006 m. birželio 29 d. organizuoti naujo viešo konkurso VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės direktoriaus pareigoms eiti. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 3 d. priėmė naują sprendimą, panaikindamas 2005 m. rugpjūčio 16 d. įvykusio viešo konkurso VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės direktoriaus pareigoms užimti rezultatus.

Ieškovas dalyvavo ir 2006 m. birželio 29 d. vykusiame konkurse, kas įrodo, jog ieškovas pripažino, kad šis konkursas surengtas teisėtai.

Alytaus apskrities viršininkas 2006 m. liepos 18 d. pasirašė įsakymą Nr. (2.3.) P-134 „Dėl J. K. priėmimo“, kuriuo J. K. nuo 2006 m. liepos 19 d. VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės direktoriaus pareigoms, sudarant terminuotą darbo sutartį penkeriems metams iki 2011m. liepos 19 d. Pažymėtina, kad 2007 m. birželio 26 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2007 m. liepos 1 d., pagal kurį viešųjų įstaigų vadovai, kurie viešo konkurso būdu buvo priimti dirbti ir dirba pagal terminuotas penkerių darbo sutartis, laikomi priimtais dirbti neterminuotai.

Dėl pakartotino konkurso teisėtumo nebuvo kreiptasi į tesimą, jo rezultatai nebuvo panaikinti, todėl laikytina, kad darbo sutartis su J. K. sudaryta teisėtai ir nebuvo jokio teisinio pagrindo atleisti J. K. iš užimamų pareigų ir į jas priimti ieškovą A. V..

Ieškovas A. V. neįrodė, kad atsakovo veiksmai buvo neteisėti, kad sąmoningai buvo siekiama padaryti žalos arba sąmoningai leidžiama jai atsirasti ir pasireiškė atsakovo kaltė. Priešingai, atsakovo veiksmai visą laiką buvo teisėti, nepažeidžiantis nei ieškovo nei kitų asmenų teisių. Nėra pagrindo teigti, jog ieškovui padaryta žala. Ieškovas visą laiką ėjo VšĮ poliklinikos direktoriaus pareigas, gavo pakankami didelį atlyginimą. Nesant neteisėtų veiksmų, priežastiniam ryšiui, kaltei ir žalai, negalima ir atsakomybė.Ta pati taisyklė taikoma sprendžiant tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimą, todėl ieškinys negali būti tenkintinas.

Ieškinį tenkinti dalinai.

Ieškinys buvo pareikštas atsakovui Alytaus apskrities viršininko administracijai. Panaikinus apskričių viršininkų administracijas, ligoninės steigėjo teises ir pareigas perėmė Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, kuris yra tinkamas atsakovas šioje byloje.

Dėl ieškininės senaties termino.

Atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas baigiamose kalbose paprašė, kad teismas taikytų DK 297 straipsnį, kadangi ieškovas praleido vieno mėnesio terminą ieškiniui paduoti. Toks atsakovo atstovo prašymas yra nepagrįstas. Atsakovas atsiliepime į ieškovo ieškinį, bylos nagrinėjimo metu atsakovas nebuvo pareiškęs reikalavimo taikyti vieno mėnesio ieškinio senaties terminą, todėl teismas nenagrinėja ieškininės senaties klausimo (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad DK 297 straipsnyje reglamentuojama viena iš labiausiai paplitusių individualių darbo ginčo kategorijų-ginčai dėl darbo sutarties. Iš esmės šis straipsnis apima ginčus, kylančius iš trijų, savo padariniais skirtingų ir savarankiškų darbo teisės institutų: 1) darbo sąlygų keitimo darbdavio iniciatyva; 2) darbuotojo nušalinimo nuo darbo; 3) atleidimo iš darbo. Ginčas tarp šalių dėl darbo sutarties sudarymo yra išspręstas kitose civilinėse bylose. Šioje nagrinėjamoje byloje nagrinėjamas ginčas dėl žalos (nuostolių), kurią ieškovas patyrė dėl to, kad atsakovas vengė sudaryti darbo sutartį su ieškovu, atlyginimo, o ne dėl darbo sutarties sudarymo.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Darbdavio materialinė atsakomybė darbuotojui laikytina deliktine civiline atsakomybe, todėl darbdavio padarytos darbuotojui žalos sąvoka aiškinama remiantis CK nuostatomis ir ji atlyginama vadovaujantis CK nustatytomis taisyklėmis.

CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tai reiškia, kad žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan.

Padaryti nuostoliai turi būti atlygintini visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009m. spalio 23 d. nutartyje konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2006 m. lapkričio 16 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-612/2006, pripažinus pirminio viešojo konkurso rezultatus teisėtais, atsakovas, vykdydamas šią nutartį (CPK 18, 362 straipsniai), turėjo sudaryti su kasatoriumi darbo sutartį, t. y. įgyvendinti kasatoriaus specialiąją teisę, atsiradusią iš pirminio viešojo konkurso rezultatų. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad įgyvendinti šią specialiąją teisę netrukdė nei antrojo viešojo konkurso rezultatai, nei su trečiuoju asmeniu sudaryta darbo sutartis, nes ginčo darbo sutartis galėjo būti nutraukta atsakovo iniciatyva nesant darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis). Atsakovui gera valia nevykdant galutinio ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, iš tokio nevykdymo galbūt kilsiančių neigiamų pasekmių riziką prisiėmė pats atsakovas (Civilinė byla Nr. 3K-3-447/2009). Kasacinio teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 362 straipsnio 1 dalis). Tiek 2006 m. sausio 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 16 d. yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

Ieškovas A. V. prašo priteisti iš atsakovo 805 300 Lt turtinės žalos. Šią sumą sudaro jam neišmokėtas darbo užmokestis, jeigu jis būtų dirbęs direktoriaus pareigose VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninėje.

2009 m. lapkričio 2 d. atsakovas su ieškovu sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu ieškovas nuo 2009m. gruodžio 1 d. pradėjo dirbti VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės direktoriumi. Ieškovas dėl atsakovo kaltės šiose pareigose negalėjo dirbti trejus metus ir dešimt darbo dienų.

Viešo konkurso metu ieškovas dirbo VšĮ Alytaus poliklinikoje direktoriaus pareigose. Jo gaunamas vidutinis mėnesinio atlyginimas buvo 8609, 80 Lt, iki mokesčių (b. l. 40, t.1). Šį atlyginimą teismas paskaičiavo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau-Aprašas). Aprašo 6.1 punktu nustatyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamas laikotarpis yra paskutiniai trys kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis atlyginimas.

VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės direktoriaus vidutinis mėnesinis darbo užmokestis- 11 890, 69 Lt (iki mokesčių), kuris apskaičiuotas vadovaujantis Aprašu (b. l. 113, t.1). Tarp VšĮ Alytaus poliklinikos ir VšĮ Alytaus apskrities S. K. direktorių gaunamų atlyginimų skirtumas yra 3 280, 89 Lt. Direktoriaus vienos darbo dienos ligoninėje atlyginimas yra 556,23 Lt (iki mokesčių).Ieškovas patyrė 123 674, 27 Lt (iki mokesčių) nuostolių.

Tai nuostoliai, kuriuos jis patyrė dėl to, kad atsakovas nevykdė Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 16 d. nutarties. Tai reiškia, kad yra visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos.

Byloje nustatyta, kad ieškovas A. V. 2005-2009m. dirbo ir VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centre, kur jam buvo mokamas darbo užmokestis (b. l. 193-194, 199, t.1). Ši aplinkybė neįtakoja ieškovui priteistinų nuostolių dydžio, kadangi ieškovo pagrindinė darbovietė buvo VšĮ Alytaus poliklinika, kurioje jis dirbo direktoriaus pareigose, tapęs konkurso laimėtoju turėjo pradėti dirbti VšĮ Alytaus apskrities ligoninėje.

Dėl neturtinės žalos.

DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimu (kompensacija), pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama.

Šioje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 400 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nustatė, kad dėl atsakovo kaltės darbo sutartis su ieškovu nebuvo sudaroma 36 mėnesius ir 10 darbo dienų.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasinai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nurodo, kad teisėtai tapęs viešo konkurso nugalėtoju turėjo daugiau kaip keturis metus bylinėtis teismuose dėl savo teisių įgyvendinimo, dėl ko patyrė nepatogumus, pažeminimą, emocinę depresiją, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės. Bylinėjimasis teismuose neigiamai atsiliepė ir jo sutuoktinės sveikatai. Ją ištiko hemoraginis insultas, dėl ilgai trukusio nedarbingumo buvo atleista iš pareigų valstybės tarnyboje, nustatytas neįgalumas.

Teismas sutinka su ieškovo argumentu, jog patyrė dvasinius išgyvenimus, kadangi dėl savo teisių įgyvendinimo bylinėjosi daugiau kaip keturis metus, todėl yra pagrindas priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą. Teismas sprendžia, jog 400 000 Lt yra pernelyg didelė. todėl, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, į padarytos turtinės žalos dydį, žalą padariusio asmens kaltę sprendžia, kad yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti CPK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą grindžia ir jo sutuoktinės sveikatos pablogėjimu. Teismas sprendžia, kad ieškovo sutuoktinės sveikatos pablogėjimas bylinėjosi dėl neturi įtakos neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumui ir dydžiui. Darbo kodeksu nustatyta, kad teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą turi asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, t.y. darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą (DK 250 straipsnis).

Iš atsakovo ieškovui priteistina 130 674, 27 Lt (123 674, 27 Lt turtinės ir 7000 Lt neturtinės žalos), 500 Lt ieškovo turėtų išlaidų, kurios priteistinos proporcingai ieškinio patenkintai sumai, advokato pagalbai apmokėti (CPK 88, 93 straipsniai).

Iš atsakovo valstybei priteistina 3 613,48 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, įmonės kodas 188784211, ieškovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 123 674, 27 Lt (vienas šimtas dvidešimt trys tūkstančiai šeši šimtai septyniasdešimt keturi litai ir 27 centai), iki mokesčių, žalai atlyginti, 7000 Lt (septyni tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti, 500 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti

Priteisti iš atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, įmonės kodas 188784211, valstybei ( biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) 3 613, 48 Lt (trys tūkstančiai šeši šimtai trylika litų ir 48 centai) žyminio mokesčio

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Leonas Jachimavičius