Kauno apygardos teismo sprendimas

2010 m. sausio 27 d. priimtas atsakovo V. A. priešieškinys ieškovui, kuriuo prašoma 2008-01-25 laidavimo sutartis pripažinti negaliojanciomis. Atsakovas nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo V. A. 2008-01-25 buvo suda­rytos laidavimo sutartys Nr. LS/07-08-103 ir Nr. LS/07-08-104 bei tarp ieškovo ir T. V. 2008-01-25 buvo sudarytos laidavimo sutartys Nr. LS/07-08-101 ir Nr. LS/07-08-102. Pagal šiu laidavimo sutarciu 1.1 punkta V. A. ir T. V. neatlygintinai isipareigojo, kaip solidarus skolininkai atsakyti ieškovui visu jiems nuosavybes teise priklausanciu turtu. Nagrinejant byla teisme, paaiškejo, kad 2008-01-25 laidavimo sutartys Nr. LS/07-08-101 ir Nr. LS/07-08-102 tarp ieškovo UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ ir T. V. su­darytos nebuvo. Apie šiu sutarciu pasirašyma T. V. sužinojo iš UAB „Parex fakto­ringas ir lizingas“ 2009-01-14 gauto ispejimo Nr. 01-09-476, del sutarties nutraukimo. Kaip veliau paaiškejo, ant aukšciau minetu laidavimo sutarciu, pasirašytu tarp ieškovo ir T. V., už T. V. pasiraše R. J., kuris pagal 2008-04-01 Akciju pirkimo pardavimo sutarti iš jo isigijo, T. V. nuosavybes teise priklausancias 50 (penkiasdešimt) pilnai apmoketas paprastasias vardines vieno šimto litu nominalios vertes UAB TVN“ akcijas. Pagal T. V. pareiškima buvo pradetas ikiteis­minis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-06004-09. Kad yra suklastoti T. V. parašai, V. A. sužinojo tik teisme, nors prieš pasirašant laidavimo sutartis atvykus i banka, atsakovui buvo pateiktos tarp ieškovo ir T. V. 2008-01-25 pasirašytos laida­vimo sutartys Nr. LS/07-08-101 ir Nr. LS/07-08-102. Tokiu budu jis buvo suklaidintas ir galvoda­mas, kad tikrai T. V. sutiko laiduoti ir pasiraše laidavimo sutartyse, jis taip pat pasira­še. Be T. V. laidavimo atsakovas taip pat butu nelaidaves savo turtu ir nebutu pasirašes ant laidavimo sutarciu. Jis ant laidavimo sutarciu pasiraše tikedamas, kad už lizinguojamo turto perduoto naudotis UAB „TVN“ negražinima laidavo savo turtu ir T. V.. Šiuo atveju šaliu valia buvo išreikšta suklydimo del kitos šalies ir treciojo asmens R. J. apgaules itakoje (t. 1, b. l. 167-170).

2010 m. rugpjucio 23 d. priimtas ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ atskiras ieškinys, kuriuo ieškovas praše iš atsakovu UAB „TVN“, V. A. ir T. V. priteisti: 15039,65 Lt pradelstas imokas ir kompensacines paslaugas už turto draudima nuo 2009-02-05; 19456,83 delspinigius nuo 2010-02-17 iki 2010-08-16 skaiciuojamu nuo 54046,76 Lt nesumoketu imoku; 5165,6 Lt atsiimto turto saugojimo išlaidas iki 2009-08-31; 9815,52 Lt saugojimo išlaidas nuo 2009-09-01; 1357,68 Lt atsiimto turto transportavimo išlaidu; 1400 Lt atsiimto turto remonto išlaidu; 308 Lt atsiimto turto draudimo išlaidu; 833 Lt atsiimto turto vertinimo išlaidu iki 2009-08-31; 1270,5 Lt atsiimto turto vertinimo išlaidu nuo 2009-09-01; bylinejimosi išlaidas ir metines palukanas (t. 2, b. l. 2-8). Ieškinyje ieškovas nurodo, kad atsakovams nuolat pažeidinejant esmine lizingo sutarciu salyga (tinkamai ir laiku moketi lizingo imokas), ieškovas 2009 m. sausio 12 d. su pareiškimu del teismo isakymo išdavimo kreipesi i Vilniaus miesto 2 apylinkes teisma, o gaves atsakovu prieštaravimus 2009 m. vasario 25 d. pateike ieškini. Kadangi atsakovai ir toliau velavo moketi lizingo imokas, ieškovas, nuo imokos mokejimo termino praejus daugiau nei 30 dienu, remdamasis Lizingo sutarciu 12.2.3. punktu, vienašališkai nutrauke lizingo sutartis, bei pareikalavo atsakovus sumoketi menesines lizingo imokas, delspinigius už velavima bei gražinti lizinguojama turta. 2009 m. kovo 12 d. del atsakovu kaltes nutraukus lizingo sutartis, atsakovai lizinguoto turto negražino, paaiškindami, kad jis yra saugomose aikštelese ir kad ji galima paimti. Nuvykus i minetas aikšteles, ieškovui buvo paaiškinta, kad atsakovai yra skolingi už lizinguoto turto saugojima. Aikšteliu atstovai nurode, kad negražins turto, kol nebus sumoketa skola už turto saugojima. Del šios priežasties ieškovas iki turto susigražinimo draude turta. Siekiant ji atsiimti, sumažinti galimus nuostolius, kuo greiciau pradeti turto pardavimus, ieškovas sumokejo už automobiliu saugojima. Be to, atsakovai taip pat negražino lizingo sutartimi Nr. 10801103 lizinguoto turto užvedimo rakteliu. Šiu rakteliu pagaminimui bei turto užvedimui ieškovas patyre 1400 Lt išlaidu. UAB „Tamulionio transportas“ turta pargabeno i saugojimo-pardavimo aikštele priklausancia UAB „Skuba“, siekiant išvengti galimai ateityje kilsianciu gincu del lizinguoto turto kainos, už kuria ieškovas ji parduoda/parduos, buvo atliktas turto vertinimas (2 t. b. l. 2-8).

2010 m. rugsejo 16 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkes teismo nutartimi šios civilines bylos sujungtos (t. 2, b. l. 123-124). 2010-11-09 ieškovas teismui pateike pareiškima, kuriuo atsisake visu ieškinio reikalavimu atsakovui T. V. (t. 2, b. l. 52-53). 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-asis apylinkes teismas prieme ieškovo atsisakyma nuo visu reikalavimu T. V. ir šioje dalyje byla nutrauke, ieškovui gražino puse jo sumoketo žyminio mokescio – 1 490 Lt, civiline byla sustabde ir perdave Kauno apygardos teismui (t. 2, b. l. 64-66).

Atsakovo BUAB „TVN“ administratoriaus atstovas i teismo posedi neatvyko, praše tenkinti ieškini, apie posedi pranešta tinkamai.

Šalys turi irodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybemis, kuriu šio Kodekso tvarka nereikia irodineti (CPK 178 straipsnis). Irodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Teismas turi teise rinkti irodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitu istatymu nustatytais atvejais (CPK 179 straipsnis).

Ieškovo atstovas teismo posedyje patikslino ieškini ir nurode, kad prašo priteisti solidariai iš atsakovu V. A. ir UAB „TVN“ 52216,56 Lt nesumoketu imoku su palukanomis už laikotarpi nuo 2008-08-05 iki 2009-03-12 pagal sutarties 3.4 punkta, 1830,20 Lt kompensaciniu paslaugu už laikotarpi nuo 2009-03-12 iki 2009-06-30; prašo priteisti delspinigius po 0,2 procentus už kiekviena diena - 5697,4 už laikotarpi nuo 2008-02-27 iki 2009-01-12 nuo 39007,11 Lt sumos ir atskirai 19456,83 Lt už laikotarpi nuo 2010-02-17 iki 2010-08-16 nuo 54046,76 Lt nesumoketu imoku (t. 2, b. l. 48-51). Ieškovo atstovas nurode, kad delspinigiams neturi buti taikomas senaties terminas, nes ieškovas i teisma kreipesi skirtingais ieškiniais, todel senaties termino nepraleido. Ieškovas praše priteisti 5165,6 Lt atsiimto turto saugojimo išlaidas iki 2009-08-31, priteisti 9815,52 Lt saugojimo išlaidas nuo 2009-09-01. Ieškovo atstovas taip pat nurode, kad turto saugojimo išlaidas ir vertinimo išlaidas nurode atskirai del skirtingai taikomo PVM mokescio. 9815,52 Lt saugojimo išlaidas prašo priteisti už laikotarpi nuo 2009-09-01 iki 2010-06-30. Prašo priteisti solidariai iš atsakovu 1357,68 Lt atsiimto turto transportavimo išlaidu, 1400 Lt atsiimto turto remonto išlaidu, 308 Lt atsiimto turto draudimo išlaidu, 833 Lt atsiimto turto vertinimo išlaidu iki 2009-08-31, 1270,5 Lt atsiimto turto vertinimo išlaidu nuo 2009-09-01. Nurodo, kad šios išlaidos sudaro ieškovo nuostolius pagal sutarciu 6.1.12 p. ir CK 6.574 straipsni. Ieškovas taip pat prašo priteisti 1490 Lt žyminio mokescio, 5 procentus metiniu palukanu už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo tik iš atsakovo V. A..

Atsakovas V. A. teismui paaiškino, kad kartu su T. V. buvo UAB „TVN“ akcininkai, abu turejo po 50 procentu akciju, jis taip pat buvo imones direktoriumi. Akcininku buvo iki 2008 m. rugpjucio 14 d., paskui akcijas perleido Rastauskienei, kurios nepažinojo. Laidavimo sutarti pasiraše tik del to, kad to reikalavo bankas ir sutiko pasirašyti, jei tai padarys kitas akcininkas T. V.. Banke jam pasake, kad kitas akcininkas laidavimo sutarti pasiraše. Laidavimo sutarties pasirašymo reikalavo bankas. Imones verslas žlugo 2008 m. del ekonomines krizes. Automobiliais, gautais pagal lizingo sutarti naudotis negalejo, nes neturejo pinigu sumoketi už automobiliu saugojima. 2009-03-12 bankas nutrauke lizingo sutartis ir sumokejes už automobiliu saugojima, automobilius pasieme iš saugojimo aikšteles.

Del priešieškinio reikalavimu.

Sandoriai – tai samoningi, laisva valia atliekami asmenu veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dali sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys isipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji igyja reikalavimo teise. Šiuolaikineje civilineje teiseje pripažistama, kad civiliniu santykiu dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygus ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teise savo nuožiura nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sandoriu negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose butu užtikrintas teisetumas. Istatymo nustatyti sandoriu negaliojimo pagrindai suponuoja, kad sandoriai ir ju pagrindu susikloste civiliniai teisiniai santykiai butu stabilus, butu apgintos civiliniu teisiniu santykiu subjektu teises, igytos šiu sandoriu pagrindu. Taigi kita sandoriu negaliojimo instituto paskirtis saistoma civiliniu teisiniu santykiu stabilumo, igytu teisiu ilgaamžiškumo ir ju gerbimo.

Prievoles turi buti vykdomos sažiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Prievoliu ivykdymas gali buti užtikrinamas pagal sutarti arba istatymus netesybomis, ikeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais budais. Su ikeitimu (hipoteka) susijusius santykius reglamentuoja šio kodekso ketvirtosios knygos normos (CK 6.70 straipsnio 1 dalis). Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginima ar neatlygintinai isipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kuri laiduojama, neivykdys visos ar dalies savo prievoles. Laidavimas yra papildoma (šalutine) prievole. Kai pasibaigia pagrindine prievole arba ji pripažistama negaliojancia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnis). Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutarti arba istatymu ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Laidavimo sutartis turi buti rašytine. Rašytines formos nesilaikymas laidavimo sutarti daro negaliojancia (CK 6.79 straipsnis). Laiduotojas turi teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptu išieškojima i konkretu pagrindinio skolininko turta, išskyrus atvejus, kai laiduotojas šios teises yra aiškiai atsisakes. Jeigu kreditorius nepasinaudojo laiduotojo nurodymu ir pirmiausia nenukreipe išieškojimo i nurodyta konkretu pagrindinio skolininko turta, tai kreditorius atsako už po to atsiradusi pagrindinio skolininko nemokuma tiek, kokia yra laiduotojo nurodyto turto verte. Šios taisykles netaikomos, jeigu pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomybe kreditoriui yra solidarioji (CK 6.80 straipsnio 2 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis). Kai prievole neivykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariaja prievole turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palukanu sumokejima, už nuostoliu atlyginima, už netesybu sumokejima), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Bendrai laidave asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnis). Jeigu kreditorius pareiškia ieškini laiduotojui, tai šis privalo patraukti skolininka dalyvauti byloje. Priešingu atveju skolininkas turi teise pareikšti atgrežtiniam laiduotojo reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos jis galejo reikšti kreditoriui (CK 6.82 straipsnio 1 dalis). Kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievole, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris menesius nuo tos dienos, kuria suejo laidavimo terminas ar prievoles ivykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Terminuotas laidavimas, kuriuo užtikrinta busima prievole, baigiasi suejus laidavimo terminui, jeigu prievole iki šio termino pabaigos neatsirado (CK 6.88 straipsnis). Kai buvo laiduota nenustatytam laikui, taip pat kai prievoles ivykdymo terminas nenurodytas arba apibudintas pareikalavimo momentu ir nera kitokio susitarimo, laidavimas baigiasi suejus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per ši termina nepareiškia ieškinio laiduotojui. Jeigu neterminuotu laidavimu užtikrinta busima prievole, tai laidavimas vienašaliu laiduotojo pareiškimu gali buti panaikintas praejus trejiems metams po jo atsiradimo, jeigu per šiuos trejus metus prievole neatsirado. Apie laidavimo panaikinima laiduotojas privalo nedelsdamas raštu pranešti skolininkui ir kreditoriui (CK 6.89 straipsnis).

Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dali iš esmes suklydus sudarytas sandoris gali buti teismo tvarka pripažintas negaliojanciu pagal klydusios šalies ieškini. Laikoma, kad suklydimas yra esminis, kai yra neteisingai suvokiamas pats sudaromas sandoris. Šiuo pagrindu sandoris gali buti pripažistamas negaliojanciu ir tada, kai asmuo, sudarantis sandori, neteisingai suvokia sudaromo sandorio aplinkybes ir padarinius del kitu asmenu veiklos. Suklydimo atveju iš esmes neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandori. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), t. y. šalies, teigiancios, kad ji suklydo, elgesi butina vertinti atsižvelgiant i apdairaus, atidaus žmogaus elgesi tokiomis paciomis aplinkybemis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenu lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rupintis savo teisemis ir interesais. Prieš atlikdamas bet koki veiksma, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis del savo atliekamo veiksmo teisines reikšmes ir jo galimu teisiniu padariniu, prieš atlikdamas ta veiksma, pasikonsultuotu su teisininku arba susilaikytu nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmu padarinius. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutarti negaliojancia nera teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Kadangi tokiu atveju suklystama del pacios šalies kaltes, tai sandorio pripažinimas negaliojanciu prieštarautu kitos sandorio šalies interesams, kuri pasikliove priešingos šalies ketinimais, pagristai tikedamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikraja šalies valia. Jeigu sandoris, atsižvelgiant i jo prigimti, yra rizikingas, tai sandorio šalis, prisiimdama galima rizika, kartu praranda ir teise veliau ta sandori gincyti remdamasi suklydimu. Del to teisiu ir pareigu, atsirandanciu sandorio pagrindu, klaidingas isivaizdavimas negali buti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas isivaizdavimas ivyko del pacios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerupestingumo. Šalies elgesys gali buti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybemis apdairus ir atidus žmogus butu sudares sandori tokiomis paciomis salygomis, kaip ir suklydusi šalis. Be to, vertinant, ar buvo suklysta, reikia atsižvelgti i sandorio šalies, teigiancios, kad ji suklydo, amžiu, išsimokslinima, sveikatos bukle, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimo fakta galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta del esminiu sandorio elementu, egzistavusiu sandorio sudarymo metu, o ne del aplinkybiu, atsiradusiu po jo sudarymo. Del to, ar asmuo suklydo, ar ne, turi buti vertinama pagal sandorio sudarymo metu egzistavusia faktine situacija, o ne pagal ta, kuri yra praejus tam tikram laikui po sandorio sudarymo.

Byloje nustatyta, kad 2008-01-25 UAB „TVN“ vardu direktorius V. A. pasiraše su ieškovu lizingo sutarti Nr. 10801103 ir lizingo sutarti Nr. 10801104 (t. 1, b. l. 15-19), taip pat šiu lizingo sutarciu bendrasias salygas (t. 1, b. l. 11-14). Ta pacia diena, t. y. 2008-01-25 ieškovas su atsakovu V. A. sudare laidavimo sutartis Nr. LS/07-08-103 ir LS/07-08-104, pagal kurias fizinis asmuo V. A. kaip solidarus skolininkas visu savo turtu isipareigojo atsakyti ieškovui jeigu UAB „TVN“, už kuri laiduojama, laiku ir tinkamai neivykdys visu ar dalies savo prievoliu pagal 2008-01-25 lizingo sutartis (t. 1, b. l. 20-21). Šiose laidavimo sutartyse jokiu išlygu del kitu fiziniu asmenu pareigu ivykdymo nera, sutartis pasiraše kreditoriaus ieškovo atstovas V. B. ir laiduotojas fizinis asmuo V. A.. Jokiu nuorodu i T. V. laidavimo sutartyse, T. V. sudarytas laidavimo sutartis nera.

Atsakovas nurode, kad galvojo, jog laidavimo sutartis pasirašys ir kitas akcininkas T. V., aiškina, kad jis nepasirašytu laidavimo sutarciu, jei žinotu, kad ju nepasiraše T. V., del to jo tikroji valia išreikšta nebuvo, jis suklydo, buvo apgautas.

Iš byloje esancios medžiagos ir atsakovo paaiškinimo darytina išvada, kad atsakovas suprato, jog ieškovas reikalauja pasirašyti laidavimo sutartis, taip pat suprato, koks yra šiu sutarciu turinys ir tikslas, pasekmes, laidavimo sutartis pasiraše laisva valia. Atsakovui niekas jokio spaudimo nedare, jis bendravo ir galejo susitikti su T. V., pasirašyti sutartis kartu, t. y. galejo isitikinti, kad laidavimo sutartis pasirašys ir kitas akcininkas, galejo reikalauti, kad laidavimo sutartyse butu nurodytas ir kitas laiduotojas, butu nurodyta salyga, kad laiduotojai turi buti abu akcininkai, taciau to nepadare. Atsakovas V. A. buvo atsakovo UAB „TVN“ vadovas, kuriam keliami didesni rupestingumo ir atidumo reikalavimai, todel ir kaip fizinis asmuo, verslininkas, V. A. turejo buti apdairus ir rupestingas, turejo atidžiai perskaityti sutarties teksta, svarstyti visas galimas laidavimo sutarciu salygas, pasirašymo pasekmes ir atsakomybe. Sutartyje nera neaiškiu ar sunkiai suprantamu savoku, kurios leistu neteisingai ar klaidingai ja interpretuoti.