Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Labek“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT) ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2019 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pripažinti neteisėtu vienašalį 2002 m. lapkričio 19 d. su UAB „Labek“ sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2002 m. lapkričio 11 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta ne aukciono tvarka 99 metams išnuomoti ieškovei 8 100 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 13 726 kv. m. ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kaip lygiavertį paimtam visuomenės poreikiams ieškovės nuomotam 5 000 kv. m. valstybinės žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam tarp (duomenys neskelbtini). Taip pat šiuo įsakymu buvo nuspręsta ieškovei parduoti 5 626 kv. m. valstybinės žemės sklypo dalį, esančią minimame 13 726 kv. m. žemės sklype. 2002 m. lapkričio 19 d. tarp ieškovės ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA), kurios teisių perėmėja yra NŽT, pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, 2002 m. lapkričio 28 d. tarp ieškovės ir VAVA buvo sudaryta 5 626 kv. m. valstybinės žemės sklypo dalies, esančios minimame 13 726 kv. m. žemės sklype, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis. 2006 m. sausio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2006 pakeitė 2003 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 245-1082/2003 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-44/2005, kuriais buvo atmestas VAVA ieškinys dėl pripažinimo negaliojančiomis ir panaikinimo minėtas sutartis bei administracinius aktus, kurių pagrindu šios sutartys buvo sudarytos, ir žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartis buvo panaikinta, o nuomos sutartis palikta galioti. 2006 m. gegužės 15 d. ieškovė kreipėsi į VAVA, prašydama išduoti sutikimą leisti rengti komercinių pastatų statybos projektinę dokumentaciją, tačiau 2006 m. gegužės 31 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė buvo informuota, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra areštuotas, todėl galimybė priimti tokį sprendimą atsiras tik po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Po žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties panaikinimo, prasidėjo nuosavybės teisių atkūrimo į šią žemės sklypo dalį procesas, kuris tęsėsi iki 2010 m. kovo 4 d., todėl VAVA išaiškino ieškovei, kad visus sutikimų ir suderinimų klausimus dėl statybų nuomojamoje žemės sklypo dalyje bus galima spręsti tik tuomet, kai bus atkurtos nuosavybės teisės. Atsižvelgiant į tai, kad 13 726 kv. m. žemės sklypo, kurio 8 100 kv. m. buvo išnuomoti ieškovei, bendraturčiais tapo didelis skaičius asmenų, ieškovė su nuomojamos žemės sklypo dalies užstatymu susijusius klausimus derinti turėjo su visais bendraturčiais. 2013 m. dalis žemės sklypo bendraturčių kreipėsi į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, reikalaudami, kad ieškovei būtų paskirta naudotis ne išnuomota žemės sklypo dalis, o kita žemės sklypo dalis. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-796/2015 paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą, kuriuo bendraturčių reikalavimai buvo atmesti, konstatavus, kad ieškovei buvo išnuomota konkreti žemės sklypo dalis. 2018 m. kovo 24 d. ieškovė su UAB „Užupio architektai“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Užupio architektai“ įsipareigojo etapais atlikti prekybos paskirties pastato nuomojamoje žemės sklypo dalyje projektavimo, derinimo ir kitus reikalingus darbus. 2018 m. lapkričio 29 d. NŽT Vilniaus miesto skyrius raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę, kad išnuomota žemės sklypo dalis nėra naudojama pagal nuomos sutartyje nustatytą naudojimo būdą bei, kad, vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą, praėjus 2 mėnesiams nuo šio pranešimo įteikimo dienos, pagal CK 6.564 straipsnio 2 dalį ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalį. Gavusi šį pranešimą, ieškovė 2018 m. gruodžio 31 d. NŽT Vilniaus skyriui pateikė prašymą nenutraukti žemės sklypo dalies nuomos sutarties, nes žemės sklypo naudojimas buvo apribotas ne dėl ieškovės kaltės. 2019 m. sausio 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) NŽT Vilniaus miesto skyrius pranešė ieškovei, kad sustabdė nuomos sutarties nutraukimo procedūrą bei įpareigojo ieškovę informuoti skyrių apie atliktus veiksmus vykdant sutartį. Ieškovė, vykdydama nurodytus, 2019 m. gegužės 7 d. informavo NŽT Vilniaus skyrių, kad 2019 m. kovo 29 d. sklypo bendraturtė V. M. vėl kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl mainų sandorio tarp ieškovės ir vieno iš bendraturčių – B. R., pripažinimo negaliojančiu. Taip pat paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad bendraturčiai trukdo ieškovei veiklą išsinuomotame žemės sklype, bei siekdami apsisaugoti nuo bendraturčių nesąžiningų veiksmų planuoja rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas atidalinti iš žemės sklypo nuomojamą dalį, kad būtų sudaryta galimybė racionaliai naudoti nuomojamą žemės sklypą pagal paskirtį bei paprašė pateikti sutikimą-neprieštaravimą rengti nuomojamos žemės sklypo dalies formavimo ir pertvarkymo projektą. 2019 m. birželio 21 d. sudarė Projektavimo darbų sutartį su R. M. IĮ „Mažasis atriumas“ dėl išnuomotos žemės sklypo dalies suformavimo ir atidalinimo projekto parengimo ir buvo informuota, kad 2019 m. liepos 8 d. dokumentai dėl atidalinimo projekto rengimo buvo pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai per ŽPDRIS sistemą. Pažymėjo, kad ginčijamą 2019 m. sausio 31 d. mainų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė, kad būtų sudarytos kuo geresnės prielaidos valdyti nuomojamo žemės sklypo dalį pagal paskirtį. Nepaisant to, kad NŽT skyrius pripažino, kad ieškovė negalėjo vykdyti nuomos sutarties sąlygų dėl objektyvių priežasčių, 2019 m. liepos 18 d. ieškovei buvo įteiktas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovė informuojama, kad nuomos sutarties vienašališkai prieš terminą nutraukiama. Atkreipė dėmesį, kad įsakyme neatskleistos nuomos sutarties nutraukimo priežastys, tik formaliai nurodyta, kad įsakymas priimtas vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 punktu ir 21 straipsnio 1 punktą, Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, taip pat atsižvelgiant į NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo“ bei 2019 m. balandžio 25 d. NŽT direktoriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl žemės sklypo, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“.

3. Nurodė, kad ieškovė 2019 m. liepos 22 d. raštu bei 2019 m. rugpjūčio 9 d. pakartotiniu raštu kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti įsakyme minimą sprendimą, tačiau atsakovė sprendimą, kuris buvo nurodytas kaip nuomos sutarties nutraukimo pagrindas, atsisakė pateikti. Ieškovės manymu, atsakovė neturėjo teisės nutraukti nuomos sutarties vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nes ši nuostata numato teisę nutraukti valstybės žemės nuomojamos sutartį, jei nuomojama žemė priskirtina prie valstybės išperkamos žemės. Tuo tarpu įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad ieškovei išnuomota žemės sklypo dalis yra priskirta valstybės išperkamai ir nėra laisva.

4. Atsakovė NŽT su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad po 2002 m. lapkričio 19 d. nuomos sutarties sudarymo pati nuomotoja kreipėsi į teismą dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl iki 2006 m. pradžios tęsėsi bylinėjimosi procesai dėl sutarties teisėtumo. Vėliau, iki 2010 m. tęsėsi neišnuomotos žemės sklypo dalies nuosavybės teisių atkūrimo procesas, o dar vėliau bylinėjimasis su nuosavybę įgijusiais bendraturčiais dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Atsakovės manymu, pati ieškovė sukūrė situaciją, kad buvo apribota teisė naudoti žemės sklypą. Atsakovės teigimu, žemės sklypas nebuvo naudojamas pagal paskirtį, kadangi ieškovė nepastatė nei vieno statinio, o šią aplinkybę bando pateisinti buvusiais teisminiais procesais, ginčais su žemės sklypo bendrasavininkais, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros trukme, tačiau, atsakovės nuomone, 16 metų laikotarpis negali būti pateisinamas, nes ieškovė nepateikė informacijos, kuri įrodytų, kad kilę teisiniai ginčai tęsėsi visą 16 metų laikotarpį. Tik atsakovei pradėjus tikrinti ar ginčo nuomos sutartis yra vykdoma, ieškovė iniciavo pirminius teritorijos urbanizavimo planus. Atsakovės nuomone nuomos teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl jeigu 2006 m. nebuvo pagrindo panaikinti nuomos sutarties, dar nereiškia, kad toks pagrindas negali atsirasti po 13 metų, t. y. teismas negali konstatuoti aplinkybės, kad ateityje susiklostantys nuomos santykiai bus teisėti. Imtis aktyvių veiksmų dėl bendraturčių sutikimų ar potencialių statybų vystymo turėjo ne atsakovė, o ieškovė.