- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- e2A-1635-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32332-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- M. Š.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lietuvos paštas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos paštas“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 64,71 Eur turinės žalos ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad, naudodamasis atsakovės teikiamomis paslaugomis, 2018 gegužės 11 d. siuntė siuntą iš Kauno 43 pašto skyriaus į Didžiąją Britaniją. Siunta 2018 gegužės 15 d. pasiekė Didžiosios Britanijos logistikos centrą. Vėliau duomenų apie siuntą nebuvo. Šiuo metu post.lt sistema nerodo jokios su siunta susijusios informacijos. Ieškovas 2018 m. liepos mėnesį registravo pranešimą dėl prarastos siuntos, o 2018 rugpjūčio 21 d. papildomai kreipėsi į atsakovę. Atsakovė 2018 rugsėjo 5 d. informavo, jog pristatymas buvo nesėkmingas, todėl ieškovui atlyginama 47,32 Eur dydžio žala. Atsakovė 2018 rugsėjo 10 d. pervedė ieškovui 47,32 Eur. Ieškovas 2018 rugsėjo 17 d. prašė atsakovės kompensuoti visą patirtą žalą, tačiau atsakovė atsisakė, remdamasi Respublikos pašto įstatymo (toliau – Pašto įstatymas) 12 straipsnio 4 dalimi.
2. Siųstos prekės, motociklo pirštinių, vertė – 71,30 Didžiosios Britanijos svarų (96,53 Eur). Ieškovas siunčiamą daiktą buvo atsinešęs į pašto skyrių. Ten įsigijo pakavimo priemones ir pasitaręs, kaip yra siunčiamas paketas į užsienio valstybę, supakavo, užregistravo siuntą, sumokėjo 5,85 Eur už pakavimo priemones bei siuntimo paslaugas ir išsiuntė pašto skyriuje, pridėjęs prekės sąskaitą. Pašto darbuotojai ieškovui paaiškino, jog siunta gavėją pasieks per 2 savaites, nors paprastai pasiekia greičiau. Siuntėjas už parduotą prekę sumokėjo 7,13 GBP (9,65 Eur) mokesčius internetinėje parduotuvėje. Sužinojęs, jog gavėjas negavo siunčiamos siuntos, ieškovas grąžino visus gautus pinigus. Todėl ieškovas patyrė 64,71 Eur turtinę žalą. Atsakovė nepagrįstai vilkino atsakymų ieškovui pateikimą, kėlė jam stresą. Siųsta prekė yra itin svarbi ieškovui, todėl dėl patirto didelio streso ir emocinio sukrėtimo ieškovas patyrė 100 Eur neturtinę žalą.
Šalies argumentai
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovė pagal Pašto įstatymo 12 straipsnio 4 dalį atlygino ieškovui žalą, sumokėdama 47,32 Eur kompensaciją. Pašto įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, jog patirti netiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos į žalos atlyginimo dydį neįskaitomi. Žala dėl universaliosios pašto paslaugos teikėjo prarastų, sugadintų tarptautinių pašto siuntų atlyginama vadovaujantis Pasaulinės pašto sąjungos Pasaulinės pašto konvencijos, Pašto korespondencijos reglamento ir Pašto siuntinių reglamento nuostatomis. Ieškovas siuntė tarptautinę registruotąją pašto siuntą, tai yra siunta nebuvo įvertintoji. Pagal Pasaulinės pašto sąjungos Pašto korespondencijos reglamento RE 701 straipsnio 4 dalį žalos atlyginimo suma už registruotosios siuntos praradimą, visišką išplėšimą ar visišką sugadinimą yra 30 SDR (angl. – Special Drawing Rights, liet. – Specialios skolinimosi teisės). SDR – tai piniginis vienetas, kurio vertė yra nustatyta Tarptautinio valiutos fondo. Pagal šias teisės aktų nuostatas ieškovui ir buvo apskaičiuota 47,32 Eur dydžio kompensacija.
4. Nėra teisinio pagrindo ieškovui priteisti jo nurodomą papildomą kompensacijos sumą, viršijančią teisės aktų nustatyto dydžio ribą, net tuo atveju, jei ieškovas ją pagrįstų tinkamais įrodymais. Taip pat nepagrįstas ieškovo reikalavimas dėl 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios atsakomybės sąlygos. Ieškovas nenurodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio, taip pat neįrodė žalos patyrimo fakto, o tik abstrakčiai teigia, jog patyrė stresą bei jaudulį. Ieškovas, naudodamasis pašto paslaugomis nebe pirmą kartą, turėjo galimybę pasidomėti kitokiu siuntos pristatymo būdų ar ją aprausti. Kadangi buvo pasirinktas toks siuntos būdas, tai ieškovui žala buvo atlyginta vadovaujantis teisės aktais ir atsižvelgiant į jo siuntos pasirinkimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, jog ieškovas siuntė tarptautinę registruotąją pašto siuntą, o ne įvertintąją pašto siuntą. Pasaulinės pašto sąjungos Pašto korespondencijos reglamento RE 701 straipsnio 4 dalis numato, kad žalos atlyginimo suma už registruotosios siuntos praradimą, visišką išplėšimą ar visišką sugadinimą yra 30 SDR. Ieškovui buvo atlyginta teisės aktų numatyta suma už tarptautinę registruotąją pašto siuntą, kurią sudaro 30 SDR bei išsiuntimo išlaidos. Ieškovui, vadovaujantis aukščiau aptarta tvarka ir teisės normomis, buvo apskaičiuota 47,32 Eur dydžio kompensacija. Nagrinėjamoje byloje ieškovo patirtos žalos atlyginimo klausimą reglamentuoja specialūs teisės aktai: Pašto įstatymas, Pasaulinės pašto sąjungos Pasaulinės pašto konvencija, Pašto korespondencija ir Pašto siuntinių reglamentas.
7. Pagal CK 6.719 straipsnio 2 dalį, jeigu teikiamos paslaugos yra viešos arba jų teikimas yra paslaugų teikėjo verslas, su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti sudarytos sąlygos viešai susipažinti paslaugų teikėjo buveinėje ar kitoje kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje. AB „Lietuvos paštas“ tiek savo internetinėje svetainėje, tiek pašto skyriuje klientui laisvai prieinamoje vietoje pateikia informaciją apie siuntų rūšis ir klientas susipažinęs su pateikiama informacija gali savarankiškai nuspręsti kokį siuntos būdą renkasi. Vadinasi, pašto skyriaus darbuotoja nėra įpareigota kiekvienam klientui be paklausimo teikti tokią informaciją, juo labiau tikrinti siuntos turinį ir supažindinti su galimomis pasekmėmis praradus siuntą. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovės paslaugomis naudojasi nebe pirmą kartą, tiek pats yra siuntęs prekes, tieks jas gavęs. Todėl, būdamas pakankamai apdairus, galėjo pats įvertinti, kokį siuntos būdą pasirinkti, o abejodamas savo pasirinkimu – pasikonsultuoti pašto skyriuje su siuntą registravusia darbuotoja.
Šalies argumentai
8. Ieškovo prašomos priteisti žalos 64,71 Eur suma susidaro iš likusios prekės kainos ir PayPal sistemos 39,18 Eur mokesčių. Teismas pripažino, kad atsakovė tinkamai apskaičiavo ieškovui sumokėtos kompensacijos sumą ir, remiantis aukščiau nurodytais teisės aktais, atsakovė neprivalo atlyginti visos prekės kainos. PayPal 39,18 Eur mokesti pateiktas už visą mėnesį. Ieškovas nurodė, kad aktyviai naudojasi PayPal sistema, vadinasi mokestis yra apskaičiuotas už visą mėnesį, o ne konkrečiai už minėtą pirkinį. Todėl šis ieškovo reikalavimas netenkintinas. Ieškovas, įrodinėdamas patirtą 100 Eur neturtinę žalą, remiasi deklaratyviais ir bendro pobūdžio teiginiais, atskirai jų neįrodinėdamas. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis). Ieškovo nurodytų argumentų nepakanka padaryti išvadai, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas M. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pašto darbuotojas neturi pareigos suteikti informaciją. Ieškovui pateikus siunčiamą daiktą išsiuntimui bei pasiteiravus, kaip geriausia siųsti beveik 100 Eur vertės daiktą, pašto darbuotoja nusprendė siuntą siųsti tik registruotu paštu bei pardavė pakavimo medžiagas. Taigi ieškovui nebuvo paaiškinti kiti galimi išsiuntimo būdai. Informacijos apie galimus siuntimo būdus iš viso jokioje matomoje vietoje siunčiamose patalpose nebuvo pateikta, o gauta informacija iš pašto darbuotojo ieškovą įtikino, jog šis parinktas siuntimo būdas yra tinkamiausias ir saugiausias. Tačiau taip nebuvo realizuota ieškovo teisė pačiam apsispręsti dėl siuntimo būdo ir rizikos prisiėmimo. Teismas ieškovo parodymus ir faktines aplinkybes vertino formaliai, nenagrinėjo pašto darbuotojos neteisėtų veiksmų. Todėl pagal Pasaulinės pašto konvencijos 21 straipsnio 1 dalies 1.1 punktą bei Pašto korespondencijos reglamento RL 161 straipsnio 1 ir 5 dalis atsakomybę ir riziką turi prisiimti pašto administracija bei atlyginti ieškovui žalą.
9.2. Teismas nepagrįstai taikė Pašto įstatymo 12 straipsnio 4 dalį. Pagal Pasaulinės pašto sąjungos Pašto korespondencijos reglamento RE 701 straipsnio 4 dalį žalos atlyginimo suma už registruotosios siuntos praradimą, visišką išplėšimą ar visišką sugadinimą yra 30 SDR. Jokių įrodymų, jog pašto siunta buvo prarasta, nėra. Ieškovas ieškinyje yra pažymėjęs, jog nuo 2018 m. gegužės 15 d. jokių duomenų apie siųstą siuntą negavo. Tuo tarpu atsakovė, nepateikdama jokių įrodymų apie siuntos praradimą, sąmoningai pasinaudojo tokiu įstatymo reguliavimu ir pripažino, jog siunta yra prarasta, kad galėtų kompensuoti Reglamente numatytą 30 SDR žalos dydį. Pagal Konvencijos 21 straipsnio 2 dalį dalinio išplėšimo ar sugadinimo atveju numatyta kompensacija už realiai patirtą žalą. Todėl būtina nustatyti, ar siunta iš tikro buvo prarasta (kieno, kuriuo metu, kurioje vietoje ir pan.), ar ji buvo dalinai sugadinta. Situacija, kai informacijos apie siuntą nėra, negali būti traktuojama kaip visiškas praradimas ar sugadinimas, kadangi sudaroma galimybė manipuliuojant tokiais duomenimis, apriboti atsakovės atsakomybę dėl patirtos žalos dydžio kompensacijos.
9.3. Teismas neteisėtai, be jokio teisinio pagrindo, šališkai sutiko su atsakovės sumokėta kompensacija. Apskaičiuojant kompensaciją buvo pažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai, kadangi nustatyta suma niekaip neatspindi šalies ekonominio augimo, esamos ekonominės situacijos, bei nepagrįsta jokiais objektyviais pokyčiais. Nuo Reglamento priėmimo 2005 m. iki 2018 m. SDR pokytis yra neigiamas, tai yra sumažėjo 3,24 proc. Minėta kompensacija niekaip nekoreliuoja su Lietuvos ekonomikos pagrindiniais rodikliais, tai yra vidutiniu vartotojų kainų, minimalaus atlyginimo ar bendrojo vidaus produkto pokyčiu, kurie rodo vidutiniškai daugiau kaip 2 kartus išaugusius šalies rodiklius. Todėl nelogiška vadovautis vien tik SDR dydžiu, kadangi jis niekaip neatspindi dabartinės šalies ekonominės situacijos ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
9.4. Teismas netinkamai įvertino ieškovo nurodytą 64,71 Eur dydžio žalą bei nurodė, jog ši suma susideda iš likusios prekės kainos ir Paypal sistemos 2018 m. gegužės mėnesį mokesčių. Tačiau ši suma susideda iš komisinio mokesčio, kurį ieškovas sumokėjo pardavimų portalui „Ebay“ kuriame buvo talpinamas skelbimas (7,13 Eur), likusios nekompensuotos prekės kainos (49,21 Eur), už netinkamai suteiktas pašto paslaugas (5,85 Eur) bei Paypal sistemos komisinių mokesčių už elektroninės piniginės administravimą (2,62 Eur).
9.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog „AB „Lietuvos paštas“ internetinėje svetainėje ir pašto skyriuje klientui laisvai prieinamoje vietoje pateikia informaciją apie siuntų rūšis, o klientas, susipažinęs su pateikiama informacija, gali savarankiškai nuspręsti kokį siuntos būdą renkasi. Teismas nesiaiškino bei nenustatė, ar iš tikrųjų tokia galimybė ieškovui (siuntėjui) buvo suteikta. Teismas nesiaiškino, kokia forma yra pateikiama minėtoji informacija. Pašto įstatymo, Pasaulinės pašto sąjungos Pasaulinės pašto konvencijos, Pašto korespondencijos ir Pašto siuntinių reglamento tekstų pakabinimas neapšviestame „sovietinės“ statybos pastato koridoriuje nėra ir negali būti laikomas tinkamu klientų informavimu dėl pašto paslaugų, siunčiant siuntas.
Šalies argumentai
9.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas naudojasi pašto paslaugomis ne pirmą kartą, todėl yra puikiai susipažinęs su pašto teikiamomis paslaugomis. Toks teiginys nėra teisingas, kadangi į pašto paslaugas įeina ne tik siuntų siuntimas ar gavimas, bet ir periodinis leidinių užsakymas, finansinės paslaugos, filatelija. Teismas nepakankamai įsigilino, ar ieškovas iš esmės naudojosi pašto paslaugomis tik siųsdamas siuntas, ar yra siuntęs didelės vertės siuntą, ar yra siuntęs už Lietuvos Respublikos ribų, kaip dažnai yra siuntęs. Tai paneigia ir ieškovo paaiškinimai, jog siųsdamas siuntą, jis atėjo be pakavimo medžiagų ir teiravosi pašto darbuotojos dėl teikiamų paslaugų.
9.7. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas, įrodinėdamas savo neturtinę žalą, remiasi deklaratyviais ir bendro pobūdžio teiginiais, atskirai jų neįrodinėdamas. Ieškovas yra nurodęs, jog 2018 m. liepos mėnesį kreipėsi į atsakovę, tačiau negavo jokio atsakymo. Ieškovas 2018 m. rugpjūčio 21 d. pateikė papildomą užklausą. Gautas atsakymas, jog į užklausą bus atsakyta per dvi dienas, suteikė ieškovui naujus lūkesčius dėl siuntos. Tokie atsakovės neteisėti veiksmai ir ignoravimas sukėlę ieškovui ne tik finansinių nepatogumų, jis patyrė nerimą, didelį stresą ir jaudulį per visą laikotarpį nuo 2018 gegužės 27 d. iki dabar. Todėl teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai atmetė tokį ieškovo reikalavimą. Ieškovas taip pat prašė priteisti jam vykimo į teismo posėdį ir atgal išlaidas. Tačiau teismas šio ieškovo reikalavimo net nenagrinėjo.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į ieškovo M. Š. apeliacinį skundą atsakovė AB „Lietuvos paštas“ prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog jam, siuntėjui, buvo apribota galimybė pasirinkti saugiausią siuntimo būdą. Apie atsakovės teikiamas paslaugas, siunčiamų siuntų rūšis, žalos atlyginimą ir visa kita aktuali informacija yra skelbiama viešai atsakovės internetinėje svetainėje adresu www.post.lt, taip pat tam tikra informacija (teisės aktų nuostatos) yra iškabinta ir paslaugų teikimo vietoje informaciniuose stenduose. Teisės aktai nereglamentuoja, kokioje patalpos vietoje turi būti iškabinta ir kaip konkrečiai paskelbta informacija, todėl atsakovė nepažeidė jokių jai nustatytų pareigų. Jeigu siunčiama siunta ieškovui buvo ypatingai svarbi, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, jis turėjo galimybę ir galėjo pasidomėti bei išsirinkti jam priimtiniausią siuntimo būdą arba kreiptis į kitą pašto paslaugų teikėją (pvz., UAB „DHL Lietuva“, UAB „DPD Lietuva“ ar kt).
10.2. Ieškovo nurodomas pašto darbuotojai (klientų aptarnavimo specialistei) užduotas klausimas – kaip geriausia siųsti siuntą – yra subjektyvus, todėl, tikėtina, kad pašto darbuotoja geranoriškai galėjo patarti ieškovui siuntą siųsti dažniausiai klientų pasirenkamu, populiariausiu siuntimo būdu, kurį subjektyviai vertina kaip geriausią, klientams priimtiniausią būdą. Siuntos draudimas (įvertintoji pašto siunta) yra papildomai teikiama paslauga, kainuojanti papildomai ir padidina siuntimo paslaugos kainą, todėl ją renkasi retas klientas. Atsakovės turimais statistiniais duomenimis per 2018 m. siuntimui buvo priimta 1 048 341 tarptautinė registruotoji korespondencijos siunta, iš kurių tik 3 149 buvo įvertintosios siuntos. Taigi pašto darbuotoja galimai, kaip geriausią siuntimo būdą, pasiūlė ieškovui ne pačią brangiausią teikiamą, o dažniausiai klientų pasirenkamą, optimaliausiai atitinkančią kainos ir kokybės santykį, paslaugą.
Šalies argumentai
10.3. Iki apeliacinio skundo pateikimo ieškovas neginčijo siuntos praradimo fakto, su šiomis aplinkybėmis susijusių argumentų bei įrodymų neteikė pirmos instancijos teismui. Atsakovė, vykdydama ieškovo tarptautinės registruotosios siuntos paiešką, vadovavosi Reglamentų RL 154 straipsnyje numatytais tyrimo procedūrai taikomais reikalavimais, todėl kreipėsi į gavimo šalies paskirtąjį pašto operatorių. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo procedūra gali užtrukti ne dėl ją iniciavusio paslaugos teikėjo kaltės, Reglamentų RL 163 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 3 mėnesių nuo prašymo dėl siuntos paieškos gavimo dienos kompensacijos už prarastą siuntą išmokėjimo terminas. Ieškovas dėl siuntos paieškos kreipėsi 2018 m. liepos 5 d. Atsakovė pirmojo lygio kreipimąsi Didžiosios Britanijos pašto tarnybai išsiuntė 2018 m. liepos 17 d., o antrojo lygio atsakymą gavo 2018 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovė neturi teisinio pagrindo ginčyti siuntos gavimo šalies paskirtojo operatoriaus atsakymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 64,71 Eur turtinę ir 100 Eur neturtinę žalą už prarastą siuntą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas 2018 gegužės 11 d. pateikė atsakovės darbuotojai į Didžiąją Britaniją išsiųsti 96,53 Eur vertės motociklo pirštines. Atsižvelgdamas į atsakovės darbuotojos patarimą, ieškovas pasirinko siųsti siuntinį registruotąja siunta. Ieškovo siunta 2018 gegužės 15 d. pasiekė Didžiosios Britanijos logistikos centrą, tačiau adresato nepasiekė ir buvo prarasta. Atsakovė ieškovui už prarastą siuntinį atlygino tik 47,32 Eur, paaiškindama, jog pagal Pašto įstatymo 12 straipsnio 4 dalį ir kitus pašto paslaugų teikimą reglamentuojančius teisės aktus atlygintinos žalos dydis už registruotosios siuntos praradimą yra 30 SDR. Ieškovas nesutiko su atlygintos žalos dydžiu ir ieškiniu reikalavo atlyginti visą likusią 64,71 Eur siuntos vertę ir 100 Eur neturtinės žalos.
Dėl pareigos atskleisti informaciją apie teikiamas paslaugas tinkamo įvykdymo
13. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, jog teismas netinkamai vertino ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, neanalizavo, ar atsakovės darbuotoja tinkamai atskleidė ieškovui visą informaciją, kad jis galėtų tinkamai pasirinkti jam geriausią siuntimo būdą, taip pat nesiaiškino, kokiais būdais ir forma atsakovė pateikia klientams informaciją apie visus galimus siutimo būdus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovo argumentais.
14. Ieškovo ir atsakovės susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja Pašto įstatymas, taip pat Pasaulinės pašto sąjungos Pasaulinė pašto konvencija, Pašto korespondencijos reglamentas ir Pašto siuntinių reglamento nuostatos. Pagal Pašto įstatymo 3 straipsnio 5 dalį įvertintoji pašto siunta – pašto siunta, kurią sugadinus ar kuriai dingus siuntėjui atlyginama jo nurodyta pašto siuntos vertė, o pagal šio straipsnio 17 dalį registruotoji pašto siunta – pašto siunta, už kurią sumokamas šiame įstatyme ar sutartyje su siuntėju nustatyto dydžio atlyginimas, jei ji dingsta, būna pavogta ar sugadinta dėl pašto paslaugos teikėjo kaltės. Siuntėjo prašymu pateikiami įrodymai, kad pašto siunta buvo pateikta asmeniškai pasirašytinai gavėjui. Ieškovas pasirinko registruotąją pašto siuntą, todėl dėl jos praradimo jam buvo atlyginta tik teisės aktuose numatyta žalos dalis, kuris yra mažesnė už siųstos prekės kainą.
15. Pagrindinis ieškovo argumentas, dėl kurio jis reikalauja iš atsakovės likusios prekės kainos ir neturtinės žalos atlyginimo, yra ieškovo nurodoma aplinkybė, jog atsakovės darbuotoja jo neinformavo apie galimybę rinktis įvertintąją siuntą, kurią pasirinkus, siuntos praradimo atveju jam būtų atlyginta visa žala. Taigi byloje turi būti nustatyta, ar atsakovės darbuotoja turėjo pareigą detaliai ieškovą informuoti apie visus galimus siuntimo būdus bei žalos atlyginimo galimybes. Pagal Pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą pašto paslaugos teikėjas privalo viešai skelbti pašto paslaugos teikimo sutarties sąlygas, pašto paslaugos teikėjo patvirtintą pašto paslaugos teikimo tvarkos aprašą ir kitokią informaciją, turinčią įtakos naudotojo apsisprendimui naudotis pašto paslauga. Pagal šio straipsnio 10 dalį pašto paslaugos teikimo sąlygos išsamiai apibrėžiamos Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintose pašto paslaugos teikimo taisyklėse.
16. Aptartas teisinis reguliavimas nustato pašto paslaugų teikėjui, taigi ir atsakovei, pareigą viešai skelbti pašto paslaugos teikimo sutarties sąlygas, pašto paslaugų teikimo aprašą bei kitą informaciją, kuri apima ir Pašto įstatyme apibrėžtas siuntos rūšis bei jų suteikiamas garantijas klientui dėl žalos atlyginimo dydžio. Tuo tarpu pašto paslaugų teikėjui įstatymuose nėra numatyta tiesioginė pareiga teikti klientams išsamias konsultacijas žodžiu, prieš priimant kliento pateikiamą siuntą. Atsakovės internetiniame tinklapyje www.post.lt yra patalpintos Pašto paslaugos teikimo taisyklės, kuriose yra apibrėžta ir įvertintoji pašto siunta, taip pat patalpintos ir Siuntimo žalos atlyginimo taisyklės, kuriose nurodyta, kokio dydžio žalos atlyginimas sumokamas siuntėjui už prarastą tarptautinę registruotąją pašto korespondencijos siuntą (ne daugiau nei 30 SDR) ir už tarptautinę įvertintąją siuntą (įvertinimo suma ir siuntimo išlaidos). Šiose taisyklėse paaiškinta, jog SDR (angl. Special drawing rights) – specialiosios skolinimosi teisės. Oficialų SDR ir euro santykį nustato ir viešai skelbia Tarptautinis valiutos fondas. Žalos atlyginimo atveju kompensacijos dydis nustatomas atsižvelgiant į pašto siuntos pateikimo siųsti dieną galiojusį SDR ir euro santykį.
17. Bylos nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde ieškovas neginčijo aplinkybės, jog atsakovės naudojamose siuntos perdavimo patalpose buvo pakabinti Pašto įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių siuntimo taisykles, tekstai. Todėl pripažintina, jog atsakovė tinkamai įvykdė savo pareigą informuoti klientus apie teikiamas paslaugas bei atsakomybę už prarastas siuntas. Pažymėtina, jog ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, jog naudojasi internetine prekyba. Todėl pripažintina, jog ir visa informacija patalpinta atsakovės internetiniame tinklapyje jam turėjo būti prieinama ir suprantama. Taigi nėra nustatyta atsakovės neteisėtų veiksmų ar kaltės dėl aplinkybės, jog ieškovas nežinojo apie galimybę pasirinkti įvertintąją siuntą.
Dėl atlygintinos žalos dydžio
18. Ieškovas apeliaciniame skunde netinkamai aiškina Pasaulinėje pašto konvencijoje numatytus žalos atlyginimo būdus už visišką siuntos praradimą ir dalinį išplėšimą ar sugadinimą. Pagal Pasaulinės pašto konvencijos 23 straipsnio 2 dalies.2.1. punktą registruotosios siuntos praradimo, visiško išplėšimo ar visiško sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į Pašto korespondencijos reglamente nustatyto dydžio kompensaciją. Pagal šio straipsnio 2 dalies 2.2 punktą registruotosios siuntos dalinio išplėšimo ar dalinio sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į kompensaciją, kuri iš esmės lygi realiam žalos, padarytos dėl išplėšimo ar sugadinimo, dydžiui. Taigi realią žalą dėl dalinio sugadinimo ar išplėšimo galima atlyginti tik tada, kada ją galimą nustatyti, tai yra realiai randama siunta, kurios sugadinimą galima įvertinti. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovo siunta yra visiškai prarasta, o ne sugadinta iš dalies. Aplinkybė, jog informacijos apie siuntą nėra, nepatvirtina, kad siunta buvo tik dalinai sugadinta, todėl pripažintina, jog tokia situacija teisėtai atsakovės buvo prilyginti visiškam siuntos praradimui.
19. Ieškovas apeliaciniu skundu teigia, jog viešai skelbiami duomenys apie SDR dydžius, pagal kuriuos jam buvo apskaičiuota 47,32 Eur dydžio žala, neatitinka pagrindinių Lietuvos ekonomikos rodiklių. Tačiau aptartais teisės aktais reglamentuojamo žalos atlyginimo dydžio nustatymas nėra susietas su konkrečios šalies ekonominiais rodikliais, todėl šis ieškovo argumentas nėra pagrįstas. Kitokių duomenų, galinčių patvirtinti atsakovės apskaičiuoto ir sumokėto žalos dydžio nepagrįstumą, ieškovas nepateikė.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
20. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ieškovas 100 Eur neturtinę žalą grindžia tuo, kad atsakovė vilkino jam atsakymų dėl dingusios siuntos pateikimą, todėl sukėlė stresą.
21. Pagal Pašto įstatymo 12 straipsnio 8 dalį pašto paslaugos teikėjas, gavęs per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateiktą pagrįstą pretenziją, žalą atlygina:1) už pašto siuntą, siųstą Lietuvos Respublikoje, – per 30 kalendorinių dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos; 2) už tarptautinę pašto siuntą – per 90 kalendorinių dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovas dėl prarastos siuntos į atsakovę kreipėsi 2018 m. liepos mėnesį ir papildomai 2018 m. rugpjūčio 21 d. Tuo tarpu atsakovė 2018 m. rugsėjo 5 d. informavo ieškovą apie nustatytą žalos dydį, o 2018 m. rugsėjo 10 d. sumokėjo jam 47,32 Eur dydžio atlyginimą. Taigi atsakovė nepažeidė Pašto įstatyme numatytų terminų dėl žalos už prarastą tarptautinę siuntą atlyginimo terminų. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.
22. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.