Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-06-04 · Byla Nr. N-63-3630-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-04
Bylos Nr.
N-63-3630-10
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63-3630/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutarimo P. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2009 m. spalio 17 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. S. dėl to, kad jis tą pačią dieną vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 1,65 promilių neblaivumas), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį.

II.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutarimu P. S. už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 2 700 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus duomenis konstatavo, kad P. S. kaltė dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam yra visiškai įrodyta. Teismas P. S. parodymus, jog jo neblaivumą sąlygojo netrukus prieš įvykį išgertas vaistų kiekis, vertino kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo policijos pareigūnų buvo sustabdytas vairuojantis automobilį ne nuo vaistinės, kurioje jis teigė pirkęs vaistus, bet link jos. Pažymėjo, kad vairuotojas policijos pareigūnui ir rašydamas paaiškinimą pripažino iš vakaro vartojęs alkoholį, apie vaistų vartojimą policijos pareigūnams nieko nenurodė. Pabrėžė, kad pateiktas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas tik patvirtina tai, kad išgėrus du arbatinius šaukštelius vaisto nuo kosulio „Pertusinas N“ ar pasipurškus vaistų nuo kosulio „Tantum verde“ (neaišku praėjus kuriam laiko tarpui) vairuoti transporto priemones yra draudžiama, nes alkoholio kiekis organizme gali viršyti teisės normomis leistiną kiekį.

III.

Apeliaciniu skundu P. S. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir šališkai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą. Teigia, kad iš vakaro buvo išgėręs pusę stiklinės degtinės, o prieš sustabdant policijos pareigūnams buvo gėręs vaistų. Tvirtina, kad neblaivumas buvo nustatytas dėl gertų vaistų „Pertusin“, policijos pareigūnams nenurodė vartojęs vaistų, nes nemanė, kad tai gali turėti įtakos neblaivumo laipsniui. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. N62-3686/2008, kurioje teisėjų kolegijai iškilo pagrįstų abejonių, ar alkoholio matuoklio parodymai nebuvo iškreipti dėl galimai pažeistų pagrindinių matavimo prietaiso naudojimo reikalavimų, todėl byla buvo nutraukta.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras nesutinka su apeliaciniame skunde P. S. nurodytais argumentais ir nurodo, kas asmens teiginiai, jog jis prieš neblaivumo patikrinimą buvo vartojęs vaistų, yra jo siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliantas P. S. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu pripažintas kaltu dėl ATPK 126 starispnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis – 1,65 promilių neblaivumas.

Apeliantas neigia padaręs inkriminuotą pažeidimą, iš esmės nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai).

Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui visapusiškai ir objektyviai įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus. Jokių duomenų, leidžiančių abejoti pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio šią bylą, objektyvumu ir nešališkumu, nagrinėjamu atveju nėra. Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnams alkoholio matuokliu patikrinus P. S. neblaivumą, asmuo su nustatytu 1,65 promilių neblaivumu sutiko ir prisipažino iš vakaro vartojęs alkoholio (b. l. 1, 3). Šias aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei pareigūno V. Lesiuk parodymai pirmosios instancijos teisme (b. l. 6, 7, 39).

Apeliantas tik pirmosios instancijos teisme iškėlė versiją, jog prieš policijos pareigūnams sustabdant jo vairuotą automobilį, jis buvo išgėręs vaistų, dėl ko, pasak apelianto, jam buvo nustatytas neblaivumas. Pastebėtina, kad apelianto paaiškinimai nenuoseklūs ir prieštaringi – pirmosios instancijos teisme asmuo teigė, jog policijos pareigūnams nurodė vartojęs vaistus ir norėjo pasitikrinti neblaivumą sveikatos priežiūros įstaigoje (b. l. 38). Tačiau policijos pareigūnui Viktorui Lesiuk teisme paneigus šią aplinkybę ir kategoriškai nurodžius, kad P. S. apie vaistų vartojimą nieko neminėjo, apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jau tvirtina nesakęs policijos pareigūnams apie vartotus vaistus, nes nemanė, jog tai gali turėti įtakos jo neblaivumui. Be to, kaip minėta, su nustatytu neblaivumu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutiko ir tiek policijos pareigūnams, tiek ir rašydamas paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo protokole pripažino iš vakaro vartojęs alkoholį. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad P. S. policijos pareigūnų buvo sustabdytas važiuojantis link vaistinės, kas paneigia apelianto teiginius, jog jis pareigūnų buvo sustabdytas važiuojantis iš vaistinės, kur pirko vaistus nuo peršalimo. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto paaiškinimus, kad prieš neblaivumo patikrinimą alkoholio matuokliu jis vartojo vaistus, ir šiuos paaiškinimus atmeta.

Policijos pareigūnų naudotam alkoholio matuokliui teisės aktų nustatyta tvarka buvo atlikta metrologinė patikra (b. l. 22), teisėjų kolegija nenustatė, kad tikrinant apelianto neblaivumą, būtų pažeisti alkoholio matuoklio Lion alcolmeter 500 naudojimo instrukcijos reikalavimai. Pagrindo abejoti policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo alkoholio matuokliu rezultatais nėra.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje neabejotinai įrodyta P. S. kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,65 promilių neblaivumas (ATPK 126 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas, pagrįstas ir atitinka ATPK 286 straipsnyje nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje turiniui keliamus reikalavimus, todėl paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

P. S. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Roma Sabina Alimienė Ričardas Piličiauskas