- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-04-07
- Bylos Nr.
- e2A-539-638/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06352-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Suinteresuotas asmuo
- D. V., E. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokatė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - D. V., E. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. J. (toliau – pareiškėjas) pareiškime prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. J. mirties ((duomenys neskelbtini)) jo palikimą kilnojamąjį turtą ir turtinę teisę į asmeninio ūkio žemę (palikėjo dalį) priėmė sūnus D. J. faktiškai valdydamas minėtą turtą.
2. Pareiškime nurodyta, kad V. J. mirė (duomenys neskelbtini), ištuokoje. Pareiškėjui tuo metu nebuvo suėję 18 metų, todėl paveldėjimo dokumentus turėjo tvarkyti nepilnamečio vardu pareiškėjo motina L. V., bet ji to nepadarė. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikai priklausančia žeme, kuri buvo išskirta naudotis šeimai, pareiškėjas ir mama L. V. naudojasi iki šiol, nors pareiškėjo tėvams nutraukus santuoką nebuvo išspręstas turtinės teisės dėl žemės naudojimosi klausimas. Pareiškėjas paaiškino, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Nacionalinė žemės tarnyba) atsiuntė raštą, kur nurodoma, kad reikia išspręsti naudojamos žemės, teisių į ją, paveldėjimo klausimą, siekiant žemę išpirkti.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateiktu atsiliepimu pareiškimo tenkinimo klausimą prašė spręsti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad apie pareiškėjo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą duomenų neturi ir tarnybai taip pat nėra žinomos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios pareiškėjo prašomą nustatyti juridinį faktą.
5. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimu prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą atmetė.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neįrodinėjo, jog priėmė palikimą valdydamas turtinę teisę į naudojimąsi valstybiniais žemės sklypais, nurodytais sprendimo 13-14 punktuose. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas taip pat minėjo vieną valstybinį žemės sklypą, kurio koordinatės nėra aiškios, o pagal 12 punkte aptartus duomenis plotas yra 1,56 ha. Pareiškėjo atstovas kalbėjo apie obuolių rinkimą ir tokiu būdu esą priimtą palikimą, tačiau pareiškėjo atstovas neidentifikavo, kokiame žemės sklype buvo renkami obuoliai, tai yra teismas negali spręsti, jog obuoliai buvo renkami ne sprendimo 13-14 punktuose nurodytuose žemės sklypuose, o ketvirtame sprendimo 12 punkte paminėtame žemės sklype.
8. Teismas nurodė, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris galėtų pagrįsti, kad pareiškėjas ar jo vardu jo įstatyminė atstovė (motina) L. V. būtų atlikusi kokį nors veiksmą (pradėję faktiškai valdyti kokį nors mirusiojo turtą, sudarantį mirusiojo palikimą) per tris mėnesius nuo V. J. mirties –(duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir liudytojai teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. J. jokių asmeninių daiktų neturėjo ir pareiškėjas neperėmė valdyti jokio mirusio tėvo kilnojamojo daikto. Į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad V. J. nekilnojamojo turto neturėjo. Nors liudytoja L. V. nurodė mokėjusi žemės nuomos mokestį, tačiau negalėjo įvardyti, kada tokį mokestį sumokėjusi, be to, iš liudytojos parodymų nėra aišku, už kokį žemės sklypą ji tokį mokestį mokėjo. Jokių rašytinių įrodymų apie mokesčių sumokėjimą už 12 punkte nurodytą žemės sklypą 2010 metais pareiškėjas nepateikė. Tokių duomenų nepateikė ir suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija bei Nacionalinė žemės tarnyba.
9. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė pradėjęs faktiškai pats ar per įstatyminį atstovą valdyti V. J. turtą per tris mėnesius nuo (duomenys neskelbtini) (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos pažymos, kad J. šeimai buvo suteikta asmeninio ūkio žemė l,56 ha valdyti. Iš kurios dalis žemės buvo pasodinta kaip sodai, o dalis liko ariama žemė. Taip pat buvo pateiktos pažymos, kad N. Ž. Tarnyba tikrino, ar šeimai suteikta žemė tinkamai valdoma, ar nėra pažeidimų. Teismas nenustatė, kad yra kitokie dokumentai, patvirtinantys netinkamą žemės valdymą. Teismui buvo pateikta pažyma, kurioje nurodyta, kad norint išpirkti žemę, yra reikalinga sutvarkyti paveldėjimo dokumentus, paveldėti teisę į žemės naudojimą. Teismui pateiktas dokumentas, kuriame nurodyta visa šeimai skirta žemė ir pateikti planai.
10.2. Be to, liudytojai ir pareiškėjas bei suinteresuotas asmuo L. V. (pareiškėjo mama) parodė, kad ji faktiškai viena naudojo visą šeimos žemę kartu su vaikais. Naudojo ir naudoja žemę nuolat nenutrūkstamai, nes jos buvęs sutuoktinis V. J. visiškai nesidomėjo žeme, jos nedirbo ir ją su vaikais paliko likimo valiai.
10.3. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, pasakydamas, kad nuo vaikystės nepertraukiamai sodo obuolių rinkimas (vaismedžių sodas) ir daržo laikymas, ką visa šeima daro iki šiol nepertraukiamai, neatitinka juridinio fakto, kad pareiškėjas po tėvo V. J. mirties, toliau naudojosi tėvui suteikta teise valdyti ir naudotis žeme. Suinteresuotas asmuo L. V. patvirtino, kad žeme ir jos vaisiais visa šeima naudojasi nuolat ir nepertraukiamai. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė esminius CPK pažeidimus, netinkamai ištirdamas žemės planus (nurodė, kad neaišku, kur yra žemė), netinkamai motyvavo tai, kad pareiškėjas po tėvo mirties per tris mėnesius nepriėmė teisės faktiškai valdyti žemės sklypo.
10.4. Be to, suinteresuotam asmeniui L. V. net nereikėjo priimti žemės valdymo teisės, nes ji palikėjo mirties momentu jau buvo išsituokusi ir jos teisė jai buvo likusi valdyti pusę skirto šeimai žemės sklypo. Pareiškėjas siekia įrodyti teisę į mirusio tėvo žemės valdymo teisę. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nesuprato, kad juridinis faktas prašomas nustatyti tik dėl pareiškėjo valdymo teisės paveldėjimo. Teismas išėjo už bylos ribų pasakydamas, kad suinteresuotas asmuo L. V. taip pat nevaldė ir nevaldo šeimai skirto žemės sklypo bei L. V. neįrodė, kad iki šiol valdo žemę.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 str.).
11.2. Jeigu byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.
11.3. Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai turi būti susiję ne su bylos išsprendimo teisingumu, bet su konkrečiais pirmosios instancijos teismo sprendimo defektais. Dėl apeliacinio skundo pagrįstumo teismas turėtų spręsti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei ištyrus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).
13. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymo ( CK 5. 51 straipsnis).
14. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovas yra V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. Ieškovas yra gimęs (duomenys neskelbtini), vadinasi, tėvo mirties metu jis buvo 17 metų amžiaus. Mirusysis V. J. testamento nepaliko. Jis buvo (duomenys neskelbtini) sudaręs santuoką su L. J. (dabartinė pavardė V.), santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). V. J. nepaliko jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Kaip 2025 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje aiškino pareiškėjas, jo tėvo gyvenimo būdas buvo klajokliškas, tėvas pasirodydavo namuose, paskui keliems metams dingdavo ir pan.
15. Taip pat byloje nustatyta, kad L. V. (buv. J.) ir V. J. šeimai Kauno apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 02-05- 12189 ,,Dėl asmeninio ūkio žemes suteikimo ir fizinio asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės ploto patvirtinimo“ buvo patvirtintas 1,56 ha asmeninio ūkio žemės plotas (duomenys neskelbtini) (įskaitant namų valdos žemės sklype esančias žemės ūkio naudmenas). Asmeninio ūkio žemė neprivatizuota, įmokos už ją nebuvo sumokėtos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vienintelis mirusiojo V. J. palikimas yra turtinė teisė į pusę 1,56 ha žemės sklypo, paskirto naudotis kaip asmeninio ūkio žeme 2004 metais, t. y. dar iki ištuokos, nes sklypas buvo paskirtas tuo metu sutuoktinei L. J. (V.).
16. Iš byloje pateiktų žemės sklypo formavimo ir numeravimo dokumentų matyti, kad L. J. suteiktas 1,56 ha žemės sklypas 2015 m. spalio 30 d. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimu buvo suskirstytas į tris sklypus, kuriems suteikti numeriai 1128-1 ( 748 kv.m. ploto), 1128-2 ( 727 kv.m.) ir 1128-3 (14245 kv.m.).
17. Pirmosios instancijos teismas sprendime rašo, kad iš minėtų dokumentų negali identifikuoti L. J. ir(ar) V. J. nuomos teise naudojamo žemės sklypo. Iš dalies sutiktina, kad nėra tiesioginės sąsajos tarp trijų 2015 m. spalio 30 d. sprendimu suformuotų sklypų ir 2004 m. gruodžio 27 d. Įsakymo paskirti L. J. 1,56 ha žemės sklypą, tačiau netiesioginė sąsaja yra teismo sprendime analizuotas 2014 m. birželio 18 d. žemės sklypo Nr. 1128-2, esančio (duomenys neskelbtini) žemės ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuriame L. V. pasirašė kaip šio sklypo (vieno iš trijų, sudarančių visą 1,56 ha kiekį) naudotoja (el. b. l. 84-85). Visi trys sklypai, nustatyti jau minėtu 2015 m. spalio 30 d. sprendimu, yra įtraukti į vieną sprendimo punktą ir sudaro bendrą 1,56 ha kiekį, sutampantį su L. J. 2004 m. skirtu sklypu.
18. Teismo posėdyje 2025 m. lapkričio 12 d. ir pareiškėjas, ir suinteresuotas asmuo L. V., ir liudytoju apklaustas N. M. patvirtino, kad asmeninio ūkio žemė susideda iš trijų sklypų, dalyje įveistas sodas, dalis naudojama kaip ariama žemė, visus tris sklypus nuo pat skyrimo momento nepertraukiamai naudoja L. V. kartu su sūnumi pareiškėju D. J., vienas iš naudojimo būdų - obuolių rinkimas viename iš sklypų, kur užveistas sodas, kituose augino bulves.
19. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
20. Pareiškėjo, liudytojo paaiškinimų, kad vienas iš sklypų buvo nuolat naudojamas kaip sodas, kitame auginamos bulvės, niekas nenuginčijo, todėl nėra pagrindo jais netikėti. Vadinasi, pasinaudojęs vienu iš sklypų kaip sodu, kitame auginęs bulves kartu su mama, pareiškėjas tuo pačiu priėmė ir visą mirusiojo V. J. palikimą, t.y. turtinę teisę toliau naudoti asmeninio ūkio žemę. Aplinkybė, kad L. V. nepateikė mokesčių mokėjimo kvitų ar neprisiminė, už kokį sklypą mokėjo, kiek mokėjo, neturi reikšmės pareiškėjo atliktiems palikimo priėmimo veiksmams CK 5.50 straipsnio 1 dalies prasme, nes pareiškėjas, viena vertus, buvo nepilnametis tėvo mirties momentu, todėl mokesčių mokėti ir negalėjo, kita vertus, pagrindinė naudotoja (nuomininkė) ir tuo pačiu mokesčių mokėtoja buvo L. J., o ne mirusysis V. J..
21. Darytina išvada, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, pernelyg aukštai pakėlė įrodinėjimo standartą nustatinėdamas sklypų paskyrimo aplinkybes, tuo pažeidė CPK 185 straipsnio taisykles, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą faktiniu valdymu (CK 5.51 straipsnis), todėl priimtas sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį patenkinti – nustatyti pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.
22. Bylinėjimosi išlaidos neskirstomos, nes byla išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka, tarp šalių iš esmės nebuvo ginčo dėl prašomo nustatyti fakto, todėl atlyginti vienas kito išlaidas nebūtų proporcinga ir pagrįsta ( CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. J., a.k. (duomenys neskelbtini), priėmė V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio(duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paliktą turtą.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.