Šiaulių apygardos teismo nutartis

2008-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-77-135-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-30
Bylos Nr.
1A-77-135-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Bronius Zalaga (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Boleslovas Kalainis
Nuteistasis
T. F., A. L., N. L., M. T., R. P.
Kategorijos
  • 14.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-77-135/2008

Teisėjas Alfredas Vilbikas Procesinio sprendimo kategorija 14.2.3.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. balandžio 30 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teisėjų Boleslovo Kalainio, Raimundo Jurgaičio,sekretoriaujant Vilmai Armalytei, Kristinai Balčiūnaitei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Keriui,

gynėjams adv. Virgilijui Kadauskui, Algirdui Milašauskui, Adolfui Račkauskui, Romualdui Šeporaičiui, Algirdui Zakrasui,

nuteistiesiems T. F., A. L., N. L., M. T.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų N. L., A. L., M. T., R. P., T. F. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-11-09 nuosprendžio, kuriuo

N. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

LR BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio VW Transporter pagrobimo 2005-03-05) laisvės atėmimu 3 metams,

LR BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio VW Passat pagrobimo 2005-04-08) laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams,

LR BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio BMW 520 pagrobimo 2005-04-16) laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos su Šiaulių apygardos teismo 2007-06-22 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams 3 mėnesiams.

M. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

LR BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio VW Passat pagrobimo 2005-04-08) laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams,

LR BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio BMW 520 pagrobimo 2005-04-16) laisvės atėmimu 3 metams,

LR BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio VW Passat pagrobimo 2005-05-04) laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos su Šiaulių apygardos teismo 2007-06-22 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams 9 mėnesiams.

T. F. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

LR BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio VW Transporter pagrobimo 2005-03-05) laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams,

LR BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio VW Passat pagrobimo 2005-04-08) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams,

LR BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio BMW 520 pagrobimo 2005-04-16) laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams,

LR BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio VW Passat pagrobimo 2005-05-04) laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos su Šiaulių apygardos teismo 2007-06-22 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams 10 mėnesių.

R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

LR BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio VW Transporter pagrobimo 2005-03-05) laisvės atėmimu 3 metams,

LR BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio VW Passat pagrobimo 2005-04-08) laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos su Šiaulių apygardos teismo 2007-06-22 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams.

A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

LR BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio BMW 520 pagrobimo 2005-04-16) laisvės atėmimu 3 metams,

LR BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio VW Passat pagrobimo 2005-05-04) laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

N. L., T. F., R. P. nuteisti už tai, kad 2005-03-05 laikotarpiu nuo 16.40 val. iki 16.50 val. iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, Šiaulių m., pagrobė D. N. priklausantį automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame buvusiais daiktais, iš viso pagrobė D. N. priklausančio 10713 Lt vertės turto.

Be to, N. L., T. F., R. P., M. T. nuteisti už tai, kad 2005-04-08 laikotarpiu nuo 13.47 val. iki 13.55 val. iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė P. P. priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame buvusiais daiktais, iš viso pagrobė P. P. priklausančio 4853,56 Lt vertės turto bei automobilyje buvusio AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio 148,17 Lt vertės turto.

Be to, N. L., T. F., M. T., A. L. nuteisti už tai, kad 2005-04-16 laikotarpiu nuo 12.40 val. iki 13 val. iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė M. J. priklausantį automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame buvusiais daiktais, iš viso pagrobė M. J. priklausančio 6100 Lt vertės turto.

Be to, T. F., M. T., A. L. nuteisti už tai, kad 2005-05-04 apie 9 val. iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, Šiaulių m., pagrobė A. R. priklausantį 3500 Lt vertės automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Nuteistasis N. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-11-09 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, bylą nutraukti. Nurodo, kad yra nuteistas už nusikaltimus, kurių nepadarė. Apelianto nuomone, įrodymai, kuriais rėmėsi apylinkės teismas, visiškai neįrodo jo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Dėl D. N. automobilio VW Transporter pagrobimo, nuteistasis nurodo, kad bulvių maišas, kurį nukentėjusioji atpažino kaip jai priklausantį, buvo rastas ne jo sandėliuke, be to, gali būti daug vienodų tokių bulvių maišų. Byloje nebuvo atlikti jokie atpažinimai, eksperimentai ar ekspertizės. Toje mašinoje jokių jo daiktų nerasta, jo, kaip vogusio mašiną, niekas nematė ir neatpažino, todėl šis įrodymas, nuteistojo manymu, yra niekinis. Liudytojai N. P., R. B., H. P., M. Š. apie šią vagystę nieko konkretaus nenurodė, apie jį nieko neminėjo. Liudytojai R. E., T. K. nurodė jų pravardes, kurias neva sužinojo iš policijos informacinės sistemos, tačiau tai jų išgalvotos pravardės, jų parodymuose jos skiriasi. Liudytojai V. G., S. R. taipogi nurodė kažkokias pravardes, tačiau jų parodymai niekaip nesusiję su nusikaltimų padarymu. Nuteistojo nuomone, liudytojai davė parodymus paprašyti policijos pareigūnų, o pačių policijos pareigūnų parodymai vertintini labai kritiškai, nes jie priešiškai nusiteikę jo atžvilgiu. Apeliantas nurodo, kad dauguma fonoskopinės ekspertizės išvadų yra tik tikėtinos, tačiau teismas remiasi tokiomis abejonėmis kaip jo kaltės įrodymu. Pasak N. L., teismas pripažino jį kaltu ir dėl to, kad jis anksčiau buvo nuteistas Šiaulių apygardos teismo už automobilių vagystę, kur kaltę dalinai pripažino.

Dėl P. P. automobilio VW Passat, tai, apelianto teigimu, P. P. apie jį jokių parodymų nedavė, liudytojo Z. L. parodymai taip pat yra niekiniai, liudytojas apie jį nieko nekalbėjo. Jis neneigė, kad buvo prie garažų, kur policijos pareigūnas T. K. vaizdo kamera užfiksavo vogtą automobilį, tačiau tai nėra joks jo kaltės įrodymas, nes jis nežinojo, kad automobilis vogtas. Teismas įrodymu pripažino ir įvykio vietos apžiūros protokolą, kuris su juo neturi jokių sąsajų.

Kaip nurodo nuteistasis, analogiška situacija ir dėl M. J. automobilio BMW 520 pagrobimo. Nukentėjusysis jo net nenurodė, liudytojo A. K. parodymai niekiniai, nes jie net nežinojo, kad mašina vogta, ir to A. K. neteigė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas rėmėsi jo kaltės nepagrindžiančiais duomenimis ir dėl A. R. automobilio VW Passat vagystės.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-11-09 nuosprendį ir jį išteisinti, neįrodžius jo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo. Nurodo, kad teismo išvada, jog užtenka įrodymų pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimus, yra neteisinga ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Dėl M. J. automobilio BMW 520 pagrobimo, tai, apelianto nuomone, nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų jo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kategoriškai neigė savo kaltę, parodė, kad nusikaltimo nepadarė ir nieko apie jį nežino. Iš kur tas automobilis, jis neklausinėjo ir nežinojo, T. F. patvirtino jo duotus parodymus, M. T. taip pat paaiškino, kad apie jokią vagystę nežinojo, nukentėjusysis paties vagystės fakto nematė, paskui važiavusiame automobilyje matytų asmenų atpažinti negalėjo. Liudytojo A. K. parodymai iš esmės patvirtino jo duotus parodymus, nes apie automobilio vagystę A. K. nieko nežinojo, nebuvo žinomas jam ir tas faktas, kas ir kada šį automobilį atvarė ir pastatė į jo nuomojamą garažą. A. K. parodymai visiškai sutampa su jo ir su T. F. parodymais ir jokių aplinkybių apie automobilio vagystę nei patvirtinti, nei paneigti negali. Pasak nuteistojo, atliekant slaptą objekto sekimą jis buvo užfiksuotas tik 2005-04-18, kuomet automobilis buvo išvaromas iš garažo, tai įvyko praėjus dviems paroms po vagystės, todėl jis niekaip negali būti susietas su automobilio vagyste. Teismas nepagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų parodymais dėl jo tariamos pravardės „Auris“, ši pravardė siejama su telefoninių pokalbių iššifravimo protokolu ir tuose pokalbiuose minimu asmeniu, vadinamu „Auris“. Tačiau objektyvių duomenų, kad minimas „Auris“ yra A. L., byloje nėra. Apelianto teigimu, nėra surinkta įrodymų, kad jis tikrai yra kalbėjęs telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), jis pats tikrai tokio numerio neprisimena, šis abonementas buvo registruotas T. F. vardu, juo galėjo naudotis bet kas iš pažįstamų ir draugų, tai patvirtino ir pats T. F.. Be to, bylos duomenimis nėra nustatyta, ar iš tikrųjų tuo metu, kuris nurodomas telefoninių pokalbių iššifravimo protokole, buvo kalbama, ar tikrai buvo pokalbiai tarp numerių, kurie nurodyti protokole, ir ar tikrai tokio turinio, kokio nurodyti protokole. Byloje yra tik policijos pareigūnų rašyti tarnybiniai pranešimai, protokolai, jų atlikta telefoninių pokalbių analizė, tačiau byloje nėra jokių duomenų iš telekomunikacines paslaugas šiems numeriams teikusių bendrovių, jokių laikmenų, kuriomis būtų galima patikrinti telefoninių pokalbių protokoluose užfiksuotus duomenis. Teismas padarė neginčijamą išvadą, kad jis buvo tas ketvirtas pokalbyje dalyvavęs asmuo, apie kurį kalbama fonoskopinės ekspertizės akte. Tačiau tai, jog nustatyta, kad kalbėjosi keturi asmenys, apelianto nuomone, dar nereiškia, kad tas ketvirtas buvo jis, tai tėra tik spėjimas, prielaida, jokių ekspertizės išvadų konkrečiai dėl jo nėra. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad jis naudojosi šiuo numeriu, kad būtent tą dieną, kai vyko pokalbiai, jis kalbėjo šiuo telefonu. Be to, kaip nurodo apeliantas, išklausius pokalbių įrašus teisme, akivaizdu, kad tuose pokalbiuose jokios vagystės aplinkybės neminimos. Nuteistojo teigimu, neaišku, ar technika, kuria buvo filmuojama ir daromi garso įrašai, atitinka keliamus reikalavimus, todėl neaišku ir tai, ar tokia technika užfiksuoti duomenys gali būti laikomi įrodymais baudžiamojoje byloje ir jais galima remtis.

Dėl A. R. automobilio VW Passat vagystės, tai jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neprisipažino ir teisme parodė, kad šio nusikaltimo nėra padaręs, nieko apie vagystę nežino. Tą patvirtino ir kiti nuteistieji. A. R. jokių faktinių aplinkybių apie jo dalyvavimą šiame nusikaltime nenurodė. A. K. paaiškino, kad jis neaiškiomis aplinkybėmis savo daržinėje rado VW Passat, kurį sujungęs laidus pervarė į garažą. Nebuvo ištirtos automobilio atsiradimo aplinkybės, neaišku, kaip automobilis atsirado A. K. kieme. Tai, kad A. K. pats su niekuo nesitaręs pervarė automobilį į garažą, apelianto teigimu, patvirtina aplinkybę, kad A. K. turėjo raktus nuo garažų, galėjo garažu naudotis pats ir kiti asmenys. Buvo atlikta daug ekspertizių ir nei viena iš jų nenustatyta, kad automobilyje būtų rastas koks nors jo pėdsakas. Apeliantas dėsto jau aukščiau minėtus argumentus dėl telefoninių pokalbių iššifravimo protokolo, fonoskopinės ekspertizės ir su tuo susijusių teismo išvadų. Taigi apelianto nuomone, padarytos teismo išvados dėl jo kaltės yra neteisingos, nuosprendis grindžiamas spėjimais ir prielaidomis, nesant objektyvių ir neginčijamų jo kaltės įrodymų.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-11-09 nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismas nepagrįstai vienus duomenis pripažino įrodymais, o kitus atmetė, nekreipdamas dėmesio, kad byloje tarp asmenų parodymų ir dokumentų nepašalinti prieštaravimai, nebuvo pateikti išslaptinti dokumentai, ekspertiniam tyrimui buvo panaudoti balso pavyzdžiai iš kitos baudžiamosios bylos. Tokiu būdu teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Fonoskopinės ekspertizės išvadose dalis atsakymų yra tikėtini, tačiau teismas priėmė juos kaip objektyvius jo kaltės įrodymus, tuo pažeisdamas LR BPK 20 str. 5 d. Be to, kaip nurodo apeliantas, nei vienoje perklausytoje kalboje nėra minimas nusikaltimo darymas, pasakytos frazės verčia spėlioti dėl žodžių prasmės. P. P. teisiamojo posėdžio metu peržiūrint vaizdo medžiagą neatpažino ir negalėjo parodyti nei vieno asmens, teigė, jog tai ne ta filmuota medžiaga, kurią jis matė, iš viso apie šios vagystės aplinkybes nieko konkretaus nenurodė, o teismas jo parodymus vertino kaip įrodymus. Nors nukentėjusysis A. R. nurodė jį kaip asmenį, buvusį netoli jo automobilio, nurodė, kad atpažino jį iš ausų ir trumpų plaukų, tačiau nematė, kas nuvažiavo. Apelianto teigimu, jis pateikė nuotrauką, kokie jo plaukai buvo tuo momentu, tai neatitinka A. R. parodymų. Tačiau teismas jo parodymus atmetė, o A. R. parodymus pripažino tinkamais.

Nuteistasis R. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-11-09 nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, kad teismas nuosprendyje rėmėsi tik šalutiniais įrodymais, vadovavosi subjektyvia prokuroro nuomone.

Nuteistasis T. F. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-11-09 nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir nenuginčijamų jo kaltės įrodymų. Teismas nepagrįstai vienus duomenis pripažino įrodymais, o kitus duomenis atmetė, nekreipdamas dėmesio į tai, kad byloje tarp asmenų parodymų ir dokumentų nepašalinti prieštaravimai, kad į bylą nebuvo pateikti išslaptinti dokumentai – Šiaulių apygardos teismo nutartys dėl slaptos jo kontrolės. Pasak nuteistojo, fonoskopinei ekspertizei duomenys buvo gauti neteisėtai – teismas nepateikė jo balso pavyzdžių, o naudojo juos iš kitos bylos. Tokie teismo veiksmai ir sprendimas dėl duomenų pripažinimo tinkamais ir leistinais įrodymais yra teismo klaida. Teismas tokiu būdu pažeidė objektyvumą, įrodymų leistinumo ir tinkamumo pripažinimo, vertinimo taisykles, reglamentuotas LR BPK 20 str. 1 d., 4 d. Nors ekspertizės išvadose dalis atsakymų yra tikėtini, tačiau teismas priėmė juos kaip objektyvius jo kaltės įrodymus, pažeisdamas LR BPK 20 str. 5 d. nuostatas. Nei vienoje perklausytoje kalboje nėra minimas nusikaltimo darymas, pasakytos frazės verčia spėlioti dėl žodžių prasmės. Apeliantas nurodo, kad D. N. parodymai apie jo kepurės atsiradimo jos mašinoje aplinkybes ir rašytiniai bylos dokumentai sukėlė esminius prieštaravimus ir abejones dėl daikto suradimo momento ir vietos, dėl kvapų suradimo aplinkybių objektyvumo. Esant abejonėms dėl kvapų paėmimo, teismas negalėjo remtis odorologinės ekspertizės išvadomis, jos neįrodo jo dalyvavimo automobilių grobime. D. N. atpažino jai priklausančius bulvių maišus, tačiau tai niekuo neparemta ir nepatikrinta, o teismas priėmė tai kaip jo kaltės įrodymą. Teismas išvadą dėl mikropluoštelių grupinės priklausomybės nustatymo nepagrįstai priskyrė jo kaltės įrodymams, nes analogiškus rūbus gali nešioti ir kiti žmonės. Nuteistojo teigimu, teismas nuosprendyje nemotyvavo, kodėl nekreipė dėmesio į šiuos nepašalintus esminius prieštaravimus, tai verčia abejoti nuosprendžio objektyvumu ir pagrįstumu, toks nuosprendis neatitinka LR BPK nuosprendžio surašymą reglamentuojančių nuostatų. Teismo nuosprendžiu yra pateisinti policijos pareigūnų veiksmai, kuomet jie slapta sekė bei filmavo asmenis ir veiksmus prie mašinų garažų (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, jog šiuo atveju pareigūnas nesekė asmenų ir nerinko apie juos duomenų, o stebėjo garažą, tokiam stebėjimui nereikia teismo sankcijos, todėl, T. F. nuomone, gauti duomenys nepagrįstai teismo pripažinti leistinais ir tinkamais įrodymais. Kaip nurodo apeliantas, pareigūnas filmavo ne garažą, o asmenis ir veiksmus, rinko apie juos duomenis nesant teismo nutarties. Tokiems veiksmams, priešingai nei nurodė teismas, buvo reikalinga teismo nutartis (LR BPK 160 str. 1 d.). Pasak nuteistojo, jo buvimas prie garažų (duomenys neskelbtini) yra nesusijęs su automobilių vagystėmis, užfiksuoti duomenys neįrodo jo dalyvavimo vagystėje. Teismas suteikė privilegijas policijos pareigūnų ir nukentėjusiųjų parodymams, nors šie jų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, tuo pažeidė LR BPK 6 str. 3 d. nuostatas. Pasak nuteistojo, teismas padarė neteisingą išvadą, kad jis pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai – tai tik policijos pareigūno vertinimas, o ne objektyviai pateikta jo asmens charakteristika. Nuteistasis taipogi nurodo, kad teismas skyrė jam aiškiai per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Jo nuomone, teismas pažeidė LR BPK 1 str. 1 d., 6 str. 3 d., 20 str. 1 d., 3 d., 4 d., 5 d., 22 str. 3 d., 301 str. 1 d. reikalavimus, subjektyviai vertindamas įrodymus, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Šie pažeidimai iš esmės suvaržė jo teisę į gynybą, sukliudė teismui objektyviai, išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai bei motyvuotai N. L., A. L., M. T., R. P., T. F. pripažino kaltais jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymu. Nors nuteistieji neigia padarę jiems inkriminuotus nusikaltimus, jų kaltę patvirtina byloje surinkti ir teismo ištirti bei nuosprendyje aptarti įrodymai. Visi šie įrodymai patvirtina, papildo vieni kitus, sudarydami vieningą įrodomąją medžiagą ir atskleisdami išsamų nusikalstamų veikų vaizdą.

Dėl 2005-03-05 D. N. priklausančio automobilio VW Transporter pagrobimo, nors N. L., T. F. ir R. P. neigia jame dalyvavę, jų kaltė įrodyta nukentėjusiosios D. N., liudytojų N. P., R. B., H. P., M. Š., R. E., T. K., V. G., S. R. parodymais, teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais – įvykio vietos, kratų, asmens parodymo atpažinti, daiktų apžiūros protokolais, specialistų išvadomis, iššifruotais telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės metu gautais duomenimis, fonoskopinės ekspertizės aktu (11 t., b. l. 80-86). Protokole apie techninėmis priemonėmis, atliekant operatyvinius veiksmus, surinktus dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nurodyta, jog buvo vykdyta abonentų, kuriais naudojosi T. F., telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, užfiksuoti T. F. telefoniniai pokalbiai, pateiktas 2005-03-05 16.41 val. bei 16.43 val. vykusių pokalbių iššifravimas, iš kurio matyti, kad pokalbiai vyksta tarp numerių, kuriais naudojosi N. L. ir T. F., pokalbių tematika, data ir laikas atitinka automobilio pagrobimo datą ir laiką. Fonoskopinės ekspertizės akte pateikta išvada, jog abiejuose pokalbiuose, tikėtina, yra T. F. balsas, antrame pokalbyje, tikėtina, yra N. L. balsas. Be to, 2005-03-07 ir 2005-03-08 pokalbių iššifravime užfiksuoti T. F. priklausančiu numeriu vykę pokalbiai, nurodyta, kad kalba T. F., kad N. L. kalba T. F. telefonu, iš pokalbių turinio matyti, kad siūloma, kaip nustatyta, pirkti moters pasą, ši aplinkybė sutampa su nusikaltimo aplinkybėmis, kad pagrobtame automobilyje buvo nukentėjusiosios pasas, o nurodomas moters amžius atitinka nukentėjusiosios D. N. amžių nusikaltimo padarymo metu, po to pokalbis vyksta automobilio transportavimo metu, liepiama sukti į kaimą, kalbama, kaip automobilis nuvažiavo nuo kelio į sniego pusnį, netoli kryžiaus, tai atitinka kitais faktiniais duomenimis nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Fonoskopinės ekspertizės aktu nustatyta, kad šiuose pokalbiuose yra būtent N. L. balsas, į jį kreipiamasi „Nerka“, „Neriuku“, taip pat yra tiek T. F., tiek R. P. balsai. Kratos L. bute metu buvo rasta ir paimta SIM kortelė, kurios numeris atitinka užfiksuotuose pokalbiuose nurodytą N. L. naudotą numerį. Dėl šio nusikaltimo padarymo liudytojas R. B. parodė, kad vienas iš dviejų vaikinų su juodos spalvos kepure įlipo į paliktą automobilį, kitas vaikinas nuėjo į tą pačią laiptinę, į kurią buvo įėjusi prieš tai automobiliu atvažiavusi moteris, nukentėjusioji D. N. parodė, jog negalėjo išsikviesti lifto, girdėjosi, kad apačioje lifto durys tai atsidaro, tai vėl užsidaro, iš apačios išgirdo vyrišką balsą „tuoj tuoj“, išėjusi į kiemą mašinos neberado, liudytoja N. P. parodė mačiusi, kad šiuo automobiliu išvažiavo vyriškis juodos spalvos kepure, asmens parodymo atpažinti metu kaip labai panašų iš veido bruožų į asmenį, įsėdusį ir nuvažiavusį paliktu automobiliu, R. B. nurodė T. F., teisiamojo posėdžio metu liudytojas taip pat nurodė atpažįstantis T. F., automobilio bei jame buvusių daiktų apžiūros metu rasta ir paimta juodos spalvos kepurė, kurios, kaip nustatyta, prieš vagystę automobilyje nebuvo, specialisto išvada konstatuota, jog ant kepurės yra T. F. DNR su 99,9999999 proc. tikimybe. Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota pagrobto automobilio VW Transporter, nuvažiavusio nuo kelio, radimo vieta, netoli įvykio vietos yra kaimas, užfiksuotas kryžius, kaip nurodė liudytojas H. P., automobilis buvo įvažiavęs į griovį, į sniego pusnį, netoli įvykio vietos buvo kryžius, matėsi, kad automobilio spynelės yra išlaužtos. Pateiktose specialistų išvadose konstatuota, kad kvapų pėdsake, paimtame nuo automobilio VW Transporter vairuotojo sėdynės, rasti T. F. ir R. P. kvapai, ant lipnių juostų su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio vairuotojo sėdynės, rasti pavieniai medvilnės pluoštai yra bendro grupinio priklausomumo su T. F. striukės audeklo pluoštais. Atliekant kratą R. P. priklausančiame sandėliuke, rasti bulvių maišai, kuriuos nukentėjusioji D. N. atpažino kaip jai priklausančius (automobilis buvo pagrobtas su jame buvusiais bulvių maišais), nurodė, pagal kokius požymius juos atpažino, tą nukentėjusioji patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Liudytojų R. E., T. K., V. G., S. R. parodymai dėl nuteistųjų pravardžių sutampa, jų parodymus patvirtina kita bylos medžiaga (ties išimtų SIM kortelių numeriais esantys abonentų įvardijimai, šių abonentų užfiksavimas pokalbiuose apie daromus nusikaltimus, vykdant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę), todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo, o tai be jokių abejonių leidžia pagal nurodytuose pokalbiuose minimas pravardes identifikuoti ir pačius nuteistuosius.

Nuteistasis T. F. apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai nurodo, kad D. N. parodymai apie jo kepurės atsiradimo jos mašinoje aplinkybes ir rašytiniai bylos dokumentai sukėlė esminius prieštaravimus ir abejones dėl daikto suradimo momento ir vietos, dėl kvapų suradimo aplinkybių objektyvumo, o esant abejonėms dėl kvapų paėmimo, teismas negalėjo remtis odorologinės ekspertizės išvadomis, jos neįrodo jo dalyvavimo automobilių grobime. Visas šias aplinkybes, atsakydamas į apelianto išreikštas abejones, apylinkės teismas išsamiai ir motyvuotai aptarė nuosprendyje (11 t., b. l. 102). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išdėstytais argumentais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, įvykio vietos, automobilio, daiktų apžiūra atlikta laikantis LR BPK 207 str. reikalavimų, paimti tyrimui daiktai, taipogi ir kvapai, suformuluotos užduotys atlikti kvapų, mikroelementų ir DNR tyrimą laikantis LR BPK 205 str. reikalavimų, tuo pagrindu pateiktos specialistų išvados (1 t., b. l. 29-38, 118-136). Specialistų išvados surašytos laikantis LR BPK 89 str., 90 str. reikalavimų, yra aiškios, konkrečios. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai jomis vadovavosi kaip jo kaltės įrodymais. Kolegija laiko, kad nėra jokio pagrindo abejoti atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų pagrįstumu ir teisėtumu, todėl jų pagrindu gauti duomenys pagrįstai ir teisėtai teismo pripažinti įrodymais. N. L. apeliacinio skundo teiginiai, kad liudytojai davė parodymus paprašyti policijos pareigūnų, kad jų nurodytos pravardės yra išgalvotos, policijos pareigūnų parodymai vertintini labai kritiškai, nes jie priešiškai nusiteikę jo atžvilgiu, teismas pripažino jį kaltu ir dėl to, kad jis anksčiau buvo nuteistas Šiaulių apygardos teismo už automobilių vagystę, nuteistojo R. P. teiginiai, jog teismas nuosprendyje rėmėsi tik šalutiniais įrodymais, vadovavosi subjektyvia prokuroro nuomone, yra tik deklaratyvaus pobūdžio pasvarstymai, samprotavimai, byloje nepateikta jokių tai pagrindžiančių duomenų. Taipogi nėra jokio pagrindo manyti, kad, kaip teigia T. F., teismas suteikė privilegijas policijos pareigūnų ir nukentėjusiųjų parodymams, tai niekuo nepagrįsta apelianto nuomonė. Priešingai nei teigia apeliantai, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai yra nuoseklūs, aiškūs, atitinka kitais byloje surinktais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl jais netikėti ir nesiremti teismui nebuvo jokio pagrindo. N. L. apeliaciniame skunde nurodo, jog tai, kad nukentėjusioji atpažino bulvių maišą, neįrodo jo kaltės dėl šio nusikaltimo padarymo, toje mašinoje jokių jo daiktų nebuvo rasta, jo, kaip vogusio mašiną, niekas nematė ir neatpažino, liudytojai apie šią vagystę nieko konkretaus nenurodė, apie jį nieko neminėjo. Šie apelianto argumentai tėra tik iš visos įrodomosios medžiagos išskirti fragmentai, apeliantas juos nurodo visiškai nepaisydamas bendro įrodomosios medžiagos konteksto, todėl jie negali paneigti aukščiau aptartais įrodymais nustatytų ir jį su nusikaltimo padarymu susiejančių bylos aplinkybių. Aptarti faktiniai bylos duomenys teismo įvertinti sistemiškai, atsižvelgiant į jų visumą, o tai ir patvirtina N. L., T. F. ir R. P. kaltę dėl D. N. priklausančio automobilio VW Transporter pagrobimo.

Pirmosios instancijos teismas taipogi pagrįstai N. L., T. F., R. P., M. T. pripažino kaltais dėl P. P. priklausančio automobilio VW Passat pagrobimo. Jų kaltė pilnai įrodyta nuosprendyje aptartais ir išanalizuotais įrodymais: nukentėjusiojo P. P., liudytojų Z. L., T. K., R. E., T. K., V. G., S. R., M. K., E. D. parodymais, kompaktinės plokštelės, paimtos iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, apžiūros protokolu, slapto sekimo protokolu, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, iššifruotais telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės metu gautais duomenimis, fonoskopinės ekspertizės aktu (11 t., b. l. 88-92). Iššifruoti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės metu gauti duomenys rodo telefono abonento, kuriuo naudojosi T. F., pokalbius su telefonų abonentais, kuriais naudojosi N. L., M. T. ir R. P., fonoskopinės ekspertizės akte pateikta išvada, jog pokalbiuose yra T. F., M. T., N. L. ir, tikėtina, R. P. balsas, pokalbiai atitinka nusikaltimo padarymo laiką, aplinkybes, kalbama apie stebimą parduotuvėje vaikštantį žmogų, minimi „Nerka“, „Marėnas“, „Ryčka“, nukentėjusysis P. P. teisme atpažino ir nurodė M. T. bei R. P., teigė, kad juos, kaip jį sekiojusius, iš karto po automobilio vagystės matė prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos monitoriuje, liudytojas Z. L. patvirtino, jog P. P. monitoriuje atpažino abu šiuos nuteistuosius, po to kalbama apie išvažiavimą iš aikštelės ir važiavimą toliau, laikas sutampa su prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame vaizdo įraše užfiksuotu automobilio išvarymo iš aikštelės laiku, kalbama apie atvykimą į pagrobto automobilio palikimo vietą. Kompaktinės plokštelės, paimtos iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, vaizdo įraše užfiksuoti asmenys įvardinti N. L., M. T. bei T. F.. Slapto sekimo protokolu užfiksuotas vaizdas prie stebimo objekto – garažo, esančio (duomenys neskelbtini), iš jo matyti, kaip atvykę trys asmenys – R. P., N. L. ir T. F. - iš garažo išvaro pagrobtą automobilį, liudytoju apklaustas T. K. patvirtino filmuodamas stebimą garažą užfiksavęs, kad prie garažo atvyko R. P., N. L. ir T. F. ir iš garažo išvarė pagrobtą automobilį VW Passat, jis juos pažino. Nuteistojo T. F. argumentai, kad duomenys, gauti vykdant slaptą sekimą, nepagrįstai teismo pripažinti leistinais ir tinkamais įrodymais, nes policijos pareigūnas filmavo ne garažą, o asmenis ir veiksmus, rinko apie juos duomenis nesant teismo nutarties, paneigiami bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad slaptas sekimas buvo vykdomas, laikantis LR BPK 160 str. įtvirtintų reikalavimų. Pagal slapto sekimo vykdymo metu galiojusią LR BPK 160 str. redakciją objekto sekimas, nesusijęs su informacijos apie konkrečius asmenis rinkimu, buvo galimas be ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties. Liudytoju teisme apklaustas slaptą sekimą vykdęs pareigūnas T. K. parodė, kad atliko slaptą objekto - garažo, esančio (duomenys neskelbtini), sekimą, prieš tai jis buvo gavęs operatyvinės informacijos, kad tuose garažuose gali būti laikomi vogti automobiliai, siekdamas patikrinti šią informaciją, nuvyko prie minėtų garažų įrengti vaizdo fiksavimo įrangos, atlikdamas slaptą garažo sekimą, tikslių duomenų apie asmenis neturėjo, kai buvo nustatyti asmenys, buvo kreiptasi į teismą leidimo. Bylos medžiagoje esantys slapto sekimo protokolai surašyti laikantis LR BPK 201 str. nustatytų taisyklių (1 t., b. l. 189, 2 t., b. l. 50-71). Tik po to, gavus informaciją apie su automobilių pagrobimais galimai susijusius asmenis, prokuroras kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu paskirti slaptą asmenų – T. F. ir M. T. – sekimą, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-04-26 nutartimi buvo paskirtas minėtų asmenų slaptas sekimas ir leista daryti vaizdo ar garso įrašus (1 t., b. l. 190-197). Tiek T. K. parodymai, tiek kiti aptarti duomenys neduoda jokio pagrindo abejoti šios procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumu ir pagrįstumu. Taigi atliekant slaptą sekimą gauti duomenys pagrįstai teismo pripažinti įrodymais, nes jie gauti įstatymų nustatyta tvarka, kartu su kitais byloje suriktais faktiniais duomenimis patvirtina reikšmingas bylai aplinkybes. Šių teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visuma vienareikšmiškai patvirtina N. L., T. F., R. P., M. T. kaltę šio nusikaltimo padarymu. Nuteistojo N. L. teiginiai, kad P. P. apie jį jokių parodymų nedavė, liudytojo Z. L. parodymai taip pat yra niekiniai, nes liudytojas apie jį nieko nekalbėjo, tai, kad policijos pareigūnas T. K. vaizdo kamera užfiksavo vogtą automobilį, nėra joks jo kaltės įrodymas, nes jis nežinojo, kad automobilis vogtas, teismas įrodymu pripažino ir įvykio vietos apžiūros protokolą, kuris su juo neturi jokių sąsajų, nuteistojo M. T. argumentas, kad P. P., teisiamojo posėdžio metu peržiūrint vaizdo medžiagą, neatpažino ir negalėjo parodyti nei vieno asmens, teigė, jog tai ne ta filmuota medžiaga, kurią jis matė, iš viso apie šios vagystės aplinkybes nieko konkretaus nenurodė, o teismas jo parodymus vertino kaip įrodymus, taipogi vertintini kaip iš įrodomosios medžiagos išskirti fragmentai, neatsižvelgiant į jos visumą, jie negali paneigti byloje surinktų jų kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo pagrindžiančių įrodymų visumos.

Nuteistųjų N. L., T. F., M. T., A. L. kaltė dėl M. J. automobilio BMW 520 pagrobimo taipogi pilnai įrodyta nukentėjusiojo M. J., liudytojų A. K., R. E., T. K., V. G., S. R. parodymais, vykdant slaptą sekimą užfiksuotais duomenimis, asmens, automobilio, mobilaus ryšio telefonų ir SIM kortelių apžiūros protokolais, iššifruotais telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės metu gautais duomenimis, fonoskopinės ekspertizės aktu (11 t., b. l. 92-96). Vykdant slaptą objekto sekimą, vaizdo įraše užfiksuotas automobilio BMW 520 atvarymas į garažą, palikimas garaže, šio automobilio išvarymas iš garažo, automobilio atvaryme užfiksuoti dalyvavę N. L., M. T. bei T. F., automobilio išvaryme iš garažo užfiksuoti dalyvavę T. F., A. L.. Atliktų veiksmų laikas atitinka nusikaltimo padarymo laiką, kitais faktiniais duomenimis nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Liudytojas A. K. parodė garažus išnuomojęs A. L. prašymu, A. L. į garažus atvažiuodavo ne vienas, iš pateikto vaizdo įrašo atpažino N. L., M. T. bei T. F. kaip dalyvavusius įvarant pagrobtą automobilį į garažą, T. F. bei A. L. atpažino kaip dalyvavusius išvarant šį automobilį iš garažo, parodė, jog pas jį į namus buvo atvažiavę A. L. su T. F., A. L. prašė padėti užvesti automobilį BMW, jis iš garažo ištempė minėtą automobilį, tempiamą automobilį vairavo T. F.. Iš pateikto telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės metu gautų duomenų iššifravimo matyti, kad užfiksuoti T. F. priklausančio abonento pokalbiai su telefono abonentais, kuriais naudojosi A. L., N. L., iš pokalbių tematikos yra aišku, kad kalbama būtent apie M. J. automobilio BMW 520 vagystę, apie stebėjimą, automobilio varymą, pokalbio laikas sutampa su vagystės padarymo laiku. T. F. automobilio apžiūros metu buvo rasti ir paimti mobiliojo ryšio telefonai su SIM kortelėmis, kurių abonentiniai numeriai užfiksuoti vykdant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, rasti ir paimti mokėjimo kvitai už telefono paslaugas, mokėjimo kvite nurodyti T. F. priklausantys telefono abonentai, kurių numeriai užfiksuoti vykdant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę. Fonoskopinės ekspertizės aktu nustatyta, kad pokalbyje yra tiek T. F., tiek N. L. balsas, taip pat nurodyta, kad pokalbyje dalyvavo ne mažiau kaip 4 asmenys, telefonas ir SIM kortelė su minėtame pokalbyje užfiksuotu numeriu (duomenys neskelbtini) buvo rastas automobilyje BMW, kur tuo metu sėdėjo A. L., išimtų kitų nuteistųjų SIM kortelių apžiūrų metu nustatyta, kad ties minėtu numeriu (duomenys neskelbtini) įrašytas vardas „Auris“ arba pavardė „L.“. Kaip jau aukščiau buvo minėta, nėra jokio pagrindo netikėti liudytojų parodymais dėl nuteistųjų pravardžių, todėl pagrįstai pravardė „Auris“ siejama su A. L.. Visa tai teismui leido pagrįstai konstatuoti, kad būtent šiuo numeriu naudojosi nuteistasis A. L.. Iš to matyti, jog, priešingai nei nurodo nuteistasis A. L., teismas padarė išvadą, kad tarp pokalbyje dalyvavusiųjų buvo ir jis, atsižvelgdamas ir įvertindamas visumą aptartų įrodymų, o ne tik fonoskopinės ekspertizės akto išvadas. Tai paneigia apelianto argumentus, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad jis naudojosi šiuo numeriu, kad būtent tą dieną, kai vyko pokalbiai, jis kalbėjo šiuo telefonu. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis aptartų duomenų visuma, padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą dėl nuteistųjų kaltės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantų N. L. ir A. L. apeliacinių skundų argumentai, kad byloje nėra jų kaltę patvirtinančių įrodymų dėl M. J. automobilio BMW 520 pagrobimo, neatitinka tikrovės. Nuteistojo A. L. iškeltas abejones, kad yra neaišku, ar technika, kuria buvo filmuojama ir daromi garso įrašai, atitinka keliamus reikalavimus, todėl neaišku ir tai, ar tokia technika užfiksuoti duomenys gali būti laikomi įrodymais baudžiamojoje byloje ir jais galima remtis, apylinkės teismas aptarė ir pateikė motyvuotą paaiškinimą nuosprendyje (11 t., b. l. 101, 103), apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo paaiškinimu.

Nuteistųjų T. F., M. T., A. L. kaltę dėl A. R. priklausančio automobilio VW Passat pagrobimo pilnai įrodo nukentėjusiojo A. R., liudytojų A. K., R. E., T. K., V. G., S. R. parodymai, asmens parodymo atpažinti, įvykio vietos, automobilio apžiūros protokolai, iššifruoti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės metu gauti duomenys, fonoskopinės ekspertizės aktas (11 t., b. l. 97-99). Nukentėjusysis A. R. parodė, kad, išlipęs iš automobilio ir nueidamas nuo jo, pastebėjo ateinančius du jaunuolius, iš kurių vieną – M. T. - įsidėmėjo ir atpažino, patvirtino, jog jokių abejonių dėl to jam nekyla, pagrobus automobilį, kieme neliko ir tų jaunuolių, asmens parodymo atpažinti metu A. R. atpažino M. T. kaip asmenį, buvusį prie jo automobilio. Kaip matyti iš asmens parodymo atpažinti protokolų, A. R. nurodė atpažįstantis M. T. iš ausų, veido bruožų, ūgio, plaukai nebuvo vienintelis atpažinimo kriterijus, todėl nuteistojo M. T. argumentas, kad jis pateikė nuotrauką, kokie jo plaukai buvo tuo momentu, o tai neatitinka A. R. parodymų, atmestinas. Ši nuteistojo nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, nepaneigia surinktų jo kaltės įrodymų. Liudytojas A. K. parodė, kad 2005 m. gegužės mėnesį daržinėje rado įvarytą automobilį VW Passat, daržinės raktus turėjo tik A. L., A. L. jam skambino ir klausė, ar nepaliko garažo rakto, jis rado paliktą raktą, kurio A. L. nebepasiėmė, šį automobilį jis nuvarė į A. L. išnuomotus garažus. Apžiūrint garažus (duomenys neskelbtini), rastas pagrobtas A. R. priklausantis automobilis VW Passat. Iš pateikto telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės metu gautų duomenų iššifravimo matyti, kad užfiksuoti T. F. priklausančio abonento pokalbiai su telefono abonentais, kuriais naudojosi A. L. ir M. T., pokalbis atitinka automobilio pagrobimo laiką, pokalbio tematika taipogi susijusi su šio nusikaltimo padarymu. Fonoskopinės ekspertizės aktu nustatyta, kad šiame pokalbyje yra T. F. ir M. T. balsai, pokalbyje dalyvauja ne mažiau kaip 4 asmenys, o pokalbyje užfiksuotas ryšyje tuo metu buvęs telefono abonentas, kuriuo naudojosi A. L.. Aptartais bylos duomenimis paneigiami nuteistojo A. L. apeliacinio skundo argumentai, kad jis šio nusikaltimo nėra padaręs, nieko apie vagystę nežino, nenustatyta jokių faktinių aplinkybių apie jo dalyvavimą šiame nusikaltime. Nuteistasis N. L. taipogi nepagrįstai nurodo, kad teismas rėmėsi jo kaltės nepagrindžiančiais duomenimis ir dėl A. R. automobilio VW Passat vagystės. Iš bylos medžiagos matyti, kad N. L. tuo kaltinamas ir už tai nuteistas nebuvo.

Apeliantų argumentai, kad dauguma fonoskopinės ekspertizės išvadų yra tik tikėtinos, tačiau teismas remiasi tokiomis abejonėmis kaip jų kaltės įrodymu, nepagrįsti, neatitinka tikrovės. Kaip matyti iš fonoskopinės ekspertizės akto išvadų, tik dalyje atsakymų į kai kuriuos pateiktus klausimus nurodyta, kad kategoriškai tvirtinti negalima, pateikiamos išvados yra tikėtinos. Dalis atsakymų yra kategoriški, jais pateiktos aiškios kategoriškos išvados, kad pateiktuose tyrimui garso įrašuose yra užfiksuoti nuteistųjų balsai. Teismas, spręsdamas kaltės klausimą, nesivadovavo vien tikėtinomis išvadomis, o atsižvelgė į visumą byloje surinktų įrodymų, į bendrą įrodomosios medžiagos kontekstą ir būtent tai leido teismui padaryti vienareikšmišką išvadą dėl nuteistųjų kaltės jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymu. Nuteistieji taipogi ginčija fonoskopinės ekspertizės teisėtumą, nurodo, kad fonoskopinei ekspertizei duomenys buvo gauti neteisėtai, teismas nepateikė jų balso pavyzdžių, o naudojo juos iš kitos baudžiamosios bylos. Pažymėtina, kad LR BPK tokio draudimo nenumato, LR BPK 162 str. įvirtina nuostatą, jog vienoje baudžiamojoje byloje taikant procesinės prievartos priemones surinkta informacija gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje, tik šiuo atveju būtinas teismo sutikimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji atsisakė duoti balsų pavyzdžius lyginamajam tyrimui (10 t., b. l. 126-130), todėl prokuroras kreipėsi į bylą nagrinėjantį teismą, nurodydamas, kad kitoje baudžiamojoje byloje nuteistieji yra davę savo balsų lyginamuosius pavyzdžius fonoskopinės ekspertizės atlikimui (10 t., b. l. 125). Teismas išreiškė sutikimą atlikti fonoskopinę ekspertizę, naudojantis kitoje byloje duotais balsų lyginamaisiais pavydžiais (10 t., b. l. 139). Tuo jokios procesinės normos nebuvo pažeistos, todėl jų argumentai dėl fonoskopinės ekspertizės atlikimo teisėtumo atmestini kaip nepagrįsti.

Nuteistieji T. F. ir M. T. teigia, kad į bylą nebuvo pateikti išslaptinti dokumentai – Šiaulių apygardos teismo nutartys. Tačiau byloje esančiuose raštuose nurodoma, kad nėra galimybės pateikti Šiaulių apygardos teismo 2005-02-28 ir 2005-04-04 nutarčių, kuriomis buvo sankcionuota telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, nes šie dokumentai yra įslaptinti, išslaptinti jų nėra galimybės, patvirtinama, kad tam tikru laikotarpiu buvo leista vykdyti slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę bei jos fiksavimą telefono abonentais, kuriais naudojosi T. F. (10 t., b. l. 69; 11 t., b. l. 181).

Nors T. F. nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka LR BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Skirdamas T. F. bausmes už padarytus nusikaltimus, apylinkės teismas laikėsi LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, kad T. F. padarė keturis baigtus tyčinius apysunkius nusikaltimus nuosavybei, įvertino T. F. asmenybę, tai, kad jis nusikalto būdamas neteistas, bet šiuo metu jau yra teistas už automobilių vagystę, turi galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojamas neigiamai, nedirba, nors ir mokosi, pamokas lanko blogai, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (11 t., b. l. 104). Nuteistojo teiginys, kad teismas padarė neteisingą išvadą, kad jis pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai – tai tik policijos pareigūno vertinimas, o ne objektyviai pateikta jo asmens charakteristika, neturi jokios įtakos paskirtai bausmei. Iš pateiktų duomenų matyti, kad T. F. linkęs nusikalsti, daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus, tokiais objektyviais duomenimis pagrįsta ir jo charakteristika. Pažymėtina, kad teismas išanalizavo ir įvertino visumą bausmės skyrimui reikšmingų tiek su padarytais nusikaltimais, tiek su T. F. asmenybe susijusių duomenų ir skyrė jam artimas straipsnio sankcijoje už padarytus nusikaltimus numatytos bausmės vidurkiui laisvės atėmimo bausmes, po to, pritaikęs LR BK 63 str. įtvirtintas bausmių bendrinimo taisykles, teismas nuteistajam paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai ir nuteistajam T. F. paskyrė teisingą bausmę.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad N. L., A. L., M. T., R. P., T. F. kaltė įvykdžius jiems inkriminuotus nusikaltimus visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais, patikrintais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nustatytų jų vertinimo taisyklių. Teismas nuosprendyje motyvavo, kuo remdamasis nustatė, kad duomenys gauti teisėtais būdais ir laikytini įrodymais, juos išdėstė nuosekliai, nurodė, kokias aplinkybes jie patvirtina ar paneigia, atskleidė jų tarpusavio ryšį, iš jų visumos analizės nuosprendyje logiškai išplaukia nuteistųjų kaltę patvirtinančios išvados. Kolegija laiko, kad teismas padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistųjų N. L., A. L., M. T., R. P., T. F. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Bronius ZalagaTeisėjai Boleslovas KalainisRaimundas Jurgaitis