- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-28
- Bylos Nr.
- 1A-139-134-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-306-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- N. Š., N., R. T.
- Advokatai
- Alfonsas Mašalas
- Kategorijos
Teisėja Gražina Kazilionienė Teisminio proceso Nr.1-50-1-306-2010-9
2011 m. kovo 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo N. Š. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams.
Priteista solidariai iš N. Š. ir R. T. O. V. 90 Lt turtinei žalai atlyginti ir 81,9 Lt Valstybinei ligonių kasai.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas R. T. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. Š. nuteistas už tai, kad 2010-07-12, apie 01.55 val., aikštėje, P, veikdamas bendrininkų grupėje su R. T., panaudodami fizinį smurtą prieš O. V., tai yra bendrais veiksmais suduodami rankomis ir kojomis ne mažiau vienuolika smūgių į galvą, veidą, kaklą, dešinę ranką, kojas, tuo padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė O. V. priklausantį turtą bendros 931 Lt vertės: mobilųjį telefoną „Nokia X3“ 841 Lt vertės su TELE2 Pildyk SIM kortele 20 Lt vertės ir 2GB atminties kortele 70 Lt vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis N. Š. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį : jį išteisinti arba sušvelninti bausmę.
Apeliantas skunde teigia nepadaręs plėšimo, nes tik sumušęs nukentėjusįjį, tačiau nepagrobęs jo mobiliojo ryšio telefono. Norėdamas apiplėšti nukentėjusįjį, būtų paėmęs visus jo turėtus daiktus, o ne tik telefoną. Iš pagrobtą telefoną nusipirkusio D. V. jis sužinojo, kad telefoną pagrobė ir pardavė R. T.. Prašo atsižvelgti į tai, kad su sugyventine augina jos du vaikus, padeda neįgaliems tėvams.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas teisingai įvertino bylos įrodymus ir apeliantą pagrįstai pripažino kaltu dėl nukentėjusiojo O. V. turto plėšimo, pagrobiant jo mobiliojo ryšio telefoną. Nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad apeliantas kartu su bendrininku jį pakvietė susitikti ir susitikimo vietoje sumušė iki sąmonės netekimo, o atsigavęs ligoninėje jis pasigedo savo mobiliojo ryšio telefono ,,Nokia X3“, kuris buvo gilioje kelnių kišenėje, prispaustas prie šono ir negalėjo pats iškristi. Liudytojo D. V. parodymais ir asmens parodymo atpažinti protokolo duomenimis nustatyta, kad apeliantas tą pačią dieną šį telefoną pardavė šiam liudytojui. Pats apeliantas ir kitas nuteistasis tvirtino mušę nukentėjusįjį, tačiau jo telefono neėmę. Tačiau paties apelianto parodymai apie nukentėjusiojo telefono patekimo pas jį aplinkybes proceso metu buvo nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė nieko apie nukentėjusiojo telefoną nežinantis (1 t., 115-116 b.l.), tačiau nustačius, kas jis šį telefoną pardavė D. V., apeliantas teisminio nagrinėjimo metu ėmė tvirtinti radęs šį telefoną nukentėjusiojo sumušimo vietoje, ieškodamas pamestų raktų. Apeliaciniame skunde N. Š. daro prielaidą, kad šį telefoną paėmė kitas nuteistasis. Įvertinus nukentėjusiojo parodymus, iš kurių matyti, kad telefono pamesti jis negalėjo, apelianto parodymų nenuoseklumą, daroma vienareikšmiška išvada, kad nuteistieji šį telefoną pasisavino, mušdami nukentėjusįjį. Abiejų nuteistųjų išankstinis susitarimas sumušti nukentėjusįjį smurtavimo metu konkliudentiniais veiksmais peraugo į susitarimą pagrobti nukentėjusiojo telefoną. Kadangi apeliantas ir kitas nuteistasis plėšimą įvykdė bendrininkaudami, neturi reikšmės, kuris iš jų įvykio vietoje paėmė telefoną, nes darant bendrą nusikaltimą atsiradusios pasekmės yra bendros visiems bendrininkams.
Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, teisingai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias BK 54 str. 2 d., 61 str. 1-3 d. nuostatas. Laisvės atėmimo bausmės parinkimą teismas motyvavo tuo, apeliantas nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė, turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau įvykdytą tyčinį nusikaltimą. Nustatydamas bausmės trukmę, teismas įvertino kiekvienos iš BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių reikšmę bausmės dydžio parinkimui – apeliantas padarė tyčinį apysunkį, savanaudišką nusikaltimą, byloje nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios ir nėra lengvinančių aplinkybių, jis charakterizuojamas neigiamai : anksčiau septynis kartus teistas už turtinius nusikaltimus, tarp jų ir plėšimus, nusikaltimo metu baustas administracine tvarka. Skunde nurodomas apelianto argumentas, kad jo tėvai ir sugyventinė, jam atliekant bausmę, neišsivers be jo pagalbos, yra nepagrįstas, nes iš bylos medžiagos matyti, kad N. Š. nusikaltimo padarymo metu pragyvenimui neužsidirbdavo, anksčiau nuolat atlikinėdavo laisvės atėmimo bausmes, todėl akivaizdu, kad jokios realios pagalbos savo artimiesiems negalėjo suteikti. Įvertinus nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, apeliantui paskirta bausmė, artima BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, nėra aiškiai per griežta, todėl tenkinti apelianto skundą ir jame išdėstytais argumentais švelninti jam paskirtą bausmę nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo N. Š. apeliacinį skundą atmesti.