Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S., gimęs (duomenys neskelbtini) , gyvenantis (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajone, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau – Institucija) 2011-05-20 nutarimu pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 3 dalyje, už kurį jam paskirta 200 Lt. bauda, nes jis 2011m. balandžio 5 d. 8:58 val., kelyje Klaipėda – Liepoja vairavo transporto priemonę ,,BMW 730“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) leistiną greitį viršydamas 23 km/h, ką 24 km 51 m užfiksavo greičio matavimo prietaisas.

Nesutikdamas su minėtu institucijos nutarimu, V. S. jį apskundė Jurbarko rajono apylinkės teismui nurodydamas, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi automobilį ,,BMW 730“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį jo tėvui V. S., pažeidimo padarymo metu vairavo jo brolis E. S.. Taip pat, priimant minėtą nutarimą, buvo pažeistos V. S. teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje, dėl ko Jurbarko rajono apylinkės teismo prašė Institucijos priimtą nutarimą panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

ATPK 124 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt. iki 300 Lt. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikęs teisės normas, padarė pagrįstą išvadą, kad įrodyta, jog apeliantas padarė administracinį teisės pažeidimą, kad jo veika kvalifikuota tinkamai.

Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumo klausimas ir nurodoma, kad byloje nėra duomenų, jog pažeidimą padarė V. S., o teismas taip nusprendė tik vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu bei peržiūrėjęs byloje esančias fotonuotraukas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš to seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, su apelianto dėstomais teiginiais nesutinka ir pripažįsta, kad V. S. kaltė padarius ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą buvo visiškai įrodyta bylos duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, jog nepaisant to, kad faktą, jog nusižengimą padarė ne V. S., o E. S., nors ir patvirtino V. S. (kuriam priklauso automobilis ir kuris teigė, kad automobiliu tą dieną naudojosi E. S.), E. S. (kuris nurodė vairavęs tėvo automobilį ir galimai viršijęs greitį), K. L. (kuris parodė, jog nusižengimo padarymo metu su V. S. kartu dirbo, niekur išvažiavę nebuvo) ir pats V. S. (kuris teigė, kad automobiliu tą dieną nesinaudojo, jį vairavo brolis E. S.), teismas laiko tik gynybine taktika, sukurta siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pritariama pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog palyginus greičio matavimo rezultatų protokole užfiksuoto asmens nuotrauką su V. S. ir E. S. nuotraukomis matyti, kad 2011-04-05 greičio matavimo rezultatų protokole esanti nuotrauka sutampa su V. S. nuotrauka. Be to, V. S. kaltę įrodo, bei versiją, kad nusižengimą padarė E. S. paneigia aplinkybė, jog E. S. iš užsienio grįžo tik 2011-04-17 (b. l. 12), o pažeidimas padarytas 2011-04-05. Apelianto teiginiai, kad jo bylą nagrinėjęs pareigūnas pažeidė ATPK 260, 260¹, 260² straipsnius, niekuo nepagrįsti, kadangi apeliantas jokių konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas nemano, kad V. S. atsakomybę kaip nors šalina jo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog pareigūnai neapklausė jo prašomų liudytojų, nes visi liudytojai buvo apklausti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes ir įvertindamas byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn asmuo patrauktas teisingai ir teisėtai, kad jam skirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutarė:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą, V. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.