Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2019-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-129-309/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-17
Bylos Nr.
1A-129-309/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
Advokatai
Lionė Musteikienė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-129-309/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49513-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.1.; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.2.3.; 2.4.6.4.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorui Virginijui Kulikauskui,nuteistojo gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Virginijaus Kulikausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinė bausmė A. B. paskirta laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant A. B. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įsidarbinti ir dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas A. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. spalio 14 d. 15.10 val. iki 2018 m. spalio 16 d. 11.33 val. (dvi paros).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. B. nuteistas už tai, kad 2018 m. spalio 13 d., apie 19.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu su sugyventine N. V., tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai N. V. į veidą, dėl to nukentėjusioji pargriuvo ant lovos, o jai nugriuvus, kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į veidą, po to parvertė nukentėjusiąją N. V. ant grindų, dėl to nukentėjusioji susižalojo dešinę pėdą, ir kumščiu sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį jai į krūtinę, tokiais veiksmais padarė sužalojimus: dešinės pėdos V padikaulio lūžį, poodines kraujosruvas veide, dešinėje pėdoje, kraujosruvą kairės akies obuolyje, nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės pėdos V padikaulio lūžio N. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimčiai dienų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Kulikauskas prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. vasario 4 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, ir jam paskirtą galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

2.1. Skunde prokuroras nurodo, kad, nors BK 75 straipsnio nuostatos formaliai nedraudžia taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo asmeniui, turinčiam teistumą (nusikaltimų recidyvas), tačiau sisteminis BK bendrosios dalies normų aiškinimas leidžia teigti, kad tokiam asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Sprendžiant, ar bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę. Taip pat svarbų vaidmenį vaidina kaltininko elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos padarymo metu ir po nusikalstamų veikų padarymo.

2.2. Apeliantas pažymi, kad A. B. anksčiau teistas du kartus (2016 m. kovo 29 d. ir 2017 m. birželio 8 d.), abu kartus jis pripažintas kaltu dėl analogiškų tyčinių smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų – nežymaus sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo (BK 140 straipsnio 2 dalis) tam pačiam šeimos nariui – N. V., abiem atvejais ankstesniais nuosprendžiais A. B. buvo paskirtos arešto bausmės (2016 m. kovo 29 d. teismo nuosprendžiu paskirti viešieji darbai buvo pakeisti arešto bausme), nagrinėjamoje byloje A. B. nuteistas už fizinio smurto naudojimą prieš tą patį šeimos narį padarant N. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, A. B. baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taigi, iš bylos matyti, kad A. B. trejų metų laikotarpiu sistemingai, net tris kartus smurtavo prieš tą patį šeimos narį – savo sugyventinę, paskutiniu atveju jai padarydamas jau sunkesnio pobūdžio sužalojimą – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl to visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų ir skirtų bausmių teigiamų išvadų nedaro, neįvertina savo veiksmų pavojingumo masto ir nusikaltimų pobūdžio, nekeičia savo elgesio, ankstesniais teismų nuosprendžiais kaltinamajam skirtos bausmės poveikio nepadarė – nesulaikė A. B. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

2.3. Skunde akcentuojama, kad bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, nesilaikant įstatyme nustatytų pagrindų ir sąlygų, sukuria realaus nebaudžiamumo atmosferą, skatina ir toliau asmenį nusikalsti, tikintis išvengti realios bausmės. Prokuroro vertinimu, šiuo atveju atidėjus A. B. paskirtos bausmės vykdymą, nebūtų įgyvendintas teisingumo principas, jam nebūtų atimta ir apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Akivaizdu, kad anksčiau A. B. paskirtomis bausmėmis nebuvo pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai ir jis nebuvo paveiktas taip, kad atlikęs bausmes laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Trečią kartą A. B. padarytas tyčinis smurtinio pobūdžio nusikaltimas rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir šis nusikaltimas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Mano, kad šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimo pateisinti galimai formuojama Lietuvos baudžiamąja politika, negalima.

2.4. Paminėtų aplinkybių visuma, apelianto manymu, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad bausmės vykdymo atidėjimas A. B. pritaikytas nesant pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to nuosprendžio dalis dėl bausmės vykdymo atidėjimo turėtų būti panaikinta.

3. Apygardos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėja prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Kulikausko apeliacinis skundas tenkinamas.

5. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

5.1. Pažymima, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-565-139/2016). Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

6. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo A. B., atsižvelgė į tai, kad pastarasis teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino kaltu ir gailėjosi nesunkiai sutrikdęs sugyventinei sveikatą, su ja susitaikė, teigė nebevartojantis alkoholio, padarė išvadą, jog bausmės tikslai A. B. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, spręsdamas BK 75 straipsnio taikymo klausimą, nepagrįstai neatsižvelgė į kitas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes, t. y. į tai, kad A. B. anksčiau abu kartus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra teistas už smurtavimą prieš sugyventinę N. V. (1 t., b. l. 152–154, 185–187, 188–190), naują nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, vėl įvykdė prieš tą patį asmenį – sugyventinę N. V., nusikalto neišnykus teistumui, jo daromi nusikaltimai sunkėja. Taigi, nors teismas skundžiamame nuosprendyje įvertinęs tai, kad A. B. yra teistas du kartus, nusikalto neišnykus teistumui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (ši aplinkybė pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe), yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 148–151), nedirba (1 t., b. l. 147), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 146), pagrįstai konstatavo, jog kaltinamasis iš ankstesnių teistumų ir skirtų bausmių (A. B. ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtos arešto bausmės) teigiamų išvadų nedaro, neįvertina savo veiksmų pavojingumo, nekeičia savo elgesio, ankstesniais teismų nuosprendžiais kaltinamajam skirtos bausmės poveikio pastarajam nepadarė – jis toliau daro nusikalstamas veikas, tačiau padarė nepagrįstas išvadas, kad yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju, kad bausmės tikslai A. B. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pastebėtina, kad nors įstatymas ir nedraudžia recidyvistui taikyti bausmės vykdymo atidėjimo, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeis nusikalstamus A. B. polinkius. Kaip teisingai pastebėta prokuroro skunde, ankstesniais nuosprendžiais A. B. buvo skirtos arešto bausmės (2016 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirti viešieji darbai buvo pakeisti arešto bausme), tačiau jos teigiamo poveikio pastarajam nepadarė – jis ir toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad A. B. savo veiksmų pavojingumo nesupranta, kritiškai savo elgesio nevertina, todėl bausmės vykdymo atidėjimas, net ir paskyrus nuteistajam BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas, prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Dėl to prokuroro skundas tenkinamas ir skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) – naikinama nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam A. B. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. vasario 4 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. vasario 4 d. nuosprendžio dalį, kuria A. B., vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant pastarąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įsidarbinti ir dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

A. B. paskirtą galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. B. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Zigmas KavaliauskasRaimundas JurgaitisVidmantas Mylė