Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus G. J. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. H2-15002-285/2009 pagal pareiškėjo G. J. prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko R. L..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2007 m. gegužės 11 d. hipotekos lakštu (identifikavimo kodas 02120070007087) R. L. ir D. L., užtikrindami 136 000 Lt paskolos, suteiktos R. L. pagal 2007 m. gegužės 9 d. paskolos sutartį, notarinio registro Nr. 5988, grąžinimą kreditoriui G. J., įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą - 0,06 ha ploto žemės sklypą bei jame esančius pastatus/statinius adresu Strazdo g. 45, Kaunas.

Skolininkui R. L. laiku neįvykdžius prievolių pagal minėtą paskolos sutartį, kreditorius G. J. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių su prašymu areštuoti įkeistą R. L. ir D. L. turtą.

Nutartyje konstatuota, kad 2007-05-09 paskolos sutartimi, notarinio reg. Nr.5988, nustatytos netesybos - 0,5 proc. dydžio delspinigiai yra neprotingai didelės, dėl ko delspinigiai sumažinti iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną ir kreditoriui priteista 1341,37 Lt delspinigių. Kreditoriaus prašomos priteisti 5 proc. dydžio palūkanos už laikotarpį 2008-11-06 iki 2009-05-11 nepriteistos, motyvuojant tuo, kad paskolos sutartimi buvo susitarta, jog už piniginės prievolės įvykdymo termino pažeidimą yra skaičiuojamos netesybos, t.y. šalys susitarė dėl kitokios sutartinės atsakomybės formos (LR CK 6.874 str. 1 d.).

Nesutikdamas su teismo išvada, jog 2007-05-09 paskolos sutartimi nustatytos netesybos – 0,5 proc. delspinigiai yra neproporcingai didelės, kreditorius teigia, kad jokio pagrindo mažinti sutartines netesybas nebuvo, nes abi Paskolos sutarties šalys kompetentingai įvertino prievolės grąžinti paskolos sumą, nevykdymo atveju taikytinų netesybų dydį, kurį pasiūlė pats skolininkas, atsižvelgė į tai, jog fiziniam asmeniui Paskolos sutartyje įvardinta paskolos suma yra ypatingai didelė, dėl ko nesavalaikis jos grąžinimas neabejotinai sukeltų paskolos davėjui nuostolių. Teismas neteisingai interpretavo LR CK 6.874 str. 1 d. nuostatas, kurios jokiu būdu neleidžia daryti išvados, jog paskolos sutarties šalims susitarus dėl netesybų taikymo, palūkanų, numatytų atitinkamoje įstatymo nuostatoje, už laikotarpį, už kurį netesybos nepriskaičiuotos, kreditorius netenka teisės reikalauti. Atsižvelgiant į CK 1.125 str. 5 dalyje reikalavimams dėl netesybų reikšti nustatytą senaties terminą, G. J. prašė teismo priteisti netesybas už 6 mėnesių laikotarpį, ir palūkanas už laikotarpį, už kurį netesybos nebuvo skaičiuotos, taigi, teismas privalėjo priteisti kreditoriaus naudai palūkanas už laikotarpį nuo paskolos grąžinimo termino pabaigos iki kreipimosi į teismą dienos, atėmus iš šio laikotarpio aukščiau nurodytuosius šešis mėnesius. Buvo pažeisti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai, nes teismas ne tik apskritai nepriteisė palūkanų už laikotarpį, už kurį kreditorius nebuvo skaičiavęs netesybų, bet ir pačias netesybas sumažino tiek, kad jos tapo mažesnės nei įstatyme nustatytos palūkanos, kurias vėluojantis grąžinti 136000 Lt paskolą asmuo privalėtų sumokėti kreditoriui, nesudarius susitarimo dėl netesybų taikymo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Hipoteka - tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų skolininko atžvilgiu patenkinimas ne ginčo tvarka. Hipoteka, kaip vienas iš prievolių užtikrinimo būdų, užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą (CK 4.174 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos CK 6.73 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Analogiškai delspinigių sumažinimas reglamentuojamas ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje. Šiomis teisės normomis teismui suteikta teisė sumažinti priteistinų delspinigių sumas. Įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra konkretizuotos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai nagrinėdami konkrečias bylas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga formuoti vieningą teismų praktiką.

Kolegija laiko nepagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad mažinti sutartines netesybas nebuvo jokio pagrindo, nes abi Paskolos sutarties šalys kompetentingai įvertino prievolės grąžinti paskolos sumą bei nevykdymo atveju taikytinų netesybų dydį. Ginčo šalių 2007 m. gegužės 9 d. sudarytos paskolos sutarties, not. reg. Nr. 5988, 1 punkte numatyta, kad laiku negrąžinus paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną skolininkas R. L. privalo mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius (b. l. 7). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju skundžiamoje nutartyje tinkamai taikytos CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nuostatos ir pagrįstai kreditoriui priteista 1341,37 Lt delspinigių, t. y. minėtoje sutartyje numatyti 0,5 proc. delspinigiai sumažinti iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, kadangi sutartimi nustatyti delspinigiai yra aiškiai per dideli. Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, kuria pripažįstama, kad netgi 0,2 proc. delspinigiai, tai sudaro 73 proc. per metus, yra aiškiai per didelės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-721/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003 ir kt.). Netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (kreditoriui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (skolininko) sąskaita.

Kitą atskirojo skundo argumentą, kad teismas neteisingai interpretavo LR CK 6.874 str. 1 d. nuostatas, kurios jokiu būdu neleidžia daryti išvados, jog paskolos sutarties šalims susitarus dėl netesybų taikymo, palūkanų, numatytų atitinkamoje įstatymo nuostatoje, už laikotarpį, už kurį netesybos priskaičiuotos, kreditorius netenka teisės reikalauti, teisėjų kolegija laiko pagrįstu. LR CK 6.874 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Atitinkamai LR CK 6.210 straipsnio 1 d. reglamentuoja, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. 2007 m. gegužės 9 d. paskolos sutartis, not. reg. Nr. 5988, patvirtina (1 punktas), kad šalys susitarė, jog laiku negrąžinus paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną skolininkas R. L. privalo mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius. Jokių kitų sąlygų dėl palūkanų mokėjimo minėtoje sutartyje ginčo šalys nenumatė. Taigi skundžiamoje nutartyje neteisingai konstatuota, kad šalys susitarė dėl kitokios sutartinės atsakomybės formos, todėl nėra pagrindo priteisti kreditoriaus prašomas 5 proc. dydžio palūkanas už laikotarpį nuo paskolos sumos grąžinimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos. Esant tokioms aplinkybėms, nutartis keistina priteisiant iš skolininko R. L. 5 procentus metinių palūkanų nuo paskolos grąžinimo termino pabaigos iki kreipimosi į teismą dienos – 3494,46 Lt ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir papildomai iš skolininko R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo paskolos grąžinimo termino pabaigos iki kreipimosi į teismą dienos – 3494,46 Lt ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.