- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- e2S-1349-613/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- D. P.
- Ieškovas
- V. Ž.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Avola“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ž. (V. Ž.) ieškinį atsakovui D. P. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Avola“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Avola“ (toliau – UAB „Avola“) naudai 12 323,66 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą, taip pat nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. birželio 19 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino: 1) pareikštiems reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui D. P. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto, o jo nesant ar nepakankant, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą, neviršydamas 12 323,66 Eur sumos, uždraudė šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę; 2) iš areštuotų atsakovo piniginių lėšų kredito įstaigose leido atlikti išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimą, taip pat atlikti privalomuosius mokėjimus Valstybinio socialinio draudimo fondui, Privalomojo sveikatos draudimo fondui, valstybės ir savivaldybės biudžetams, atsiskaityti su trečiuoju asmeniu UAB „Avola“ civilinėje byloje Nr. e2-8667-323/2018; 3) pavedė antstoliui, turinčiam teisę atlikti vykdymo veiksmus, kuriam ieškovas pateiks šią nutartį vykdyti, surasti ir aprašyti areštuotiną atsakovo turtą; 4) nurodė antstoliui nustatyti konkrečią pinigų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti; 5) paskyrė areštuoto turto savininką areštuoto turto saugotoju ir apribojo teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždrausdamas areštuoto turto valdyti ir juo naudotis.
3. Teismas nustatė, jog nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis ir kiti kreditiniai įsipareigojimai, todėl yra pagrindas manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali imtis veiksmų, siekdamas paslėpti turimą turtą, perleisti tretiesiems asmenims, ir teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
4. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad yra įrodytos visos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atsakovas D. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutartį, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Argumentuoja, jog nutartis nepagrįsta. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
Atsiliepimas
5.1. Atsakovas teigia, kad tarp jo ir ieškovo šeimos, kuri valdo 50 procentų UAB „Avola“ akcijų, yra kilęs akcininkų konfliktas.
Šalies argumentai
5.2. Ieškovo ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Atsakovo teigimu, tai patvirtina ieškinio pateikimo aplinkybės, kad ieškinys pateiktas po to, kai jis pats kreipėsi dėl UAB „Avola“ bankroto bylos iškėlimo, ir tai, kad ieškovas V. Ž. kreipėsi su ieškiniu į teismą, pateikdamas sąmoningai selektyviai atrinktus beveik devynių mėnesių senumo buhalterinės apskaitos dokumentus.
5.3. Ieškovas ieškinio pateikimo dieną turėjo visus įrodymus, kad visas avansu pervestas lėšas, visus išimtus grynuosius pinigus atsakovas yra pateisinęs pirminiais dokumentais, o nepanaudotus avansu gautus pinigus gražinęs bendrovei.
Atsiliepimas
5.4. Atsakovo teigimu, 2018 m. gegužės 16 d. prašymu jis pats inicijavo UAB „Avola“ bankroto bylos iškėlimą ir tai įrodo, kad jis nevengia atsakomybės už UAB „Avola“ padaryta žalą.
5.5. Atsakovas teigia, kad, įvertinus visas nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių jis galėtų imtis kokių nors veiksmų, siekdamas paslėpti turimą turtą, perleisti tretiesiems asmenims, ir teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
6. Ieškovas V. Ž. atsiliepime prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
Šalies argumentai
6.1. Ieškovas teigia, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Kadangi, šioje proceso stadijoje yra tik preliminariai vertinamas pareikštų reikalavimų pagrįstumas, nėra pagrindo nesutikti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutartyje padaryta išvada, kad šiuo atveju iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų galima spręsti ieškovo reikalavimą esant tikėtinai pagrįstą.
Atsiliepimas
6.2. Atsakovo atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl galbūt sąmoningai selektyviai atrinktų įrodymų turi būti vertinami bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo.
6.3. Ieškovas pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1256-513/2018 pasiūlė atsakovui įmokėti 3 000 Eur sumos užstatą, skirtą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, į Klaipėdos apygardos teismo sąskaitą (duomenys neskelbtini). Atsakovas, kaip UAB „Avola“ akcininkas ir direktorius, šios sumos į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą neįmokėjo.
6.4. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos teisme 2018 m. gegužės 21 d. buvo paduotas UAB „Avola“ direktoriaus pavaduotojos prašymas dėl bankroto bylos iškėlimo.
Šalies argumentai
6.5. Ieškovo teigimu, kadangi atsakovas nesugebėjo sumokėti 3 000 Eur sumos užstato į teismo depozitinę sąskaitą, todėl manytina, jog atsakovui pareikšto reikalavimo suma – 12 323,66 Eur yra labai didelė.
6.6. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turimas pinigines lėšas ir turtines teises. Šių duomenų atsakovas nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
4. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios priemonės, pagrįstumo.
Dėl ieškinio pagrįstumo
5. Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, kai įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl apribojimų, įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą.
6. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Draudimas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, spręsti dėl pareikšto materialiojo reikalavimo pagrįstumo neapima teismo pareigos atlikti preliminarų (lot. prima facie) ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar egzistuoja ieškinio patenkinimo galimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-541-196/2016).
7. Įstatymų leidėjo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių instituto turinys įpareigoja teismą užtikrinti efektyvų ieškovo teisių gynimą, todėl pradinėje bylos proceso stadijoje, kai dažniausiai ir yra sprendžiamas reikalavimų užtikrinimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis klausimas, ieškovui, siekiančiam pasinaudoti šio instituto teikiama apsauga, prašymo pareiškimo metu pakanka pagrįsti, jog egzistuoja protinga ieškinio patenkinimo galimybė. Teismo pareiga įvertinti ieškinio patenkinimo galimybę gali būti apibrėžiama ir negatyviai, t. y. atsakovo atsikirtimai nėra pakankami abejoti ieškinio pagrindo tikėtinu pagrįstumu. Todėl pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio arba preliminaraus vertinimo) doktriną ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai.
8. Susipažinus su ieškovo pateiktais įrodymais nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad jie nepatvirtina preliminaraus ieškovo reikalavimų pagrįstumo.
9. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pradinėje stadijoje teismas tik preliminariai vertina ieškovo pateikto ieškinio pagrįstumą, t. y. pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju vertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas, ieškinys iš esmės nenagrinėjamas. Ieškovas nurodė ieškinyje savo argumentus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą. Taigi, šiuo atveju vien apelianto teiginių, kad ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, pateikdamas sąmoningai selektyviai atrinktus beveik devynių mėnesių senumo buhalterinės apskaitos dokumentus , ir kad ieškovas ieškinio pateikimo dieną turėjo visus įrodymus, kad visas avansu pervestas lėšas, visus išimtus grynuosius pinigus atsakovas yra pateisinęs pirminiais dokumentais, o nepanaudotus avansu gautus pinigus gražinęs bendrovei, ir kitų skunde nurodytų faktinių aplinkybių (5.1–5.3 p.) nepakanka padaryti išvadą, kad ieškovui palankus sprendimas, išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės, net negalėtų būti priimtas ir pagrindo priteisti prašomą žalos atlyginimą ar jo dalį nėra. Apeliantas atskirajame skunde neįvardija tokių aplinkybių, kurios ieškinio reikalavimus leistų vertinti kaip akivaizdžiai negalimus, pavyzdžiui, kad ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba kad prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Apie tai ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017). Taigi apelianto skundo argumentai šiame bylos proceso etape patys savaime neteikia prielaidų vertinti, kad ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį. Akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra. Dėl to, nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų aiškiai matyti, kad pareikštas ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo.
10. Konstatavus, jog preliminarus (prima facie) bylos duomenų vertinimas neleidžia manyti, jog ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, spręstina, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
11. Būtina sąlyga tam, kad būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta prielaida, kad jų nesiėmus realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui iškils grėsmė (CPK 144 str. 1 d.). Šiuo atveju ieškovas grėsmę teismo sprendimo įvykdymui grindė aplinkybėmis, jog, netaikius šių priemonių, egzistuoja didelė teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
12. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas, banko sąskaitoje esančių lėšų areštas (12 323,66 Eur suma) yra akivaizdžiai perteklinis ir prieštaraujantis proporcingumo principui. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad teismui nėra žinoma apelianto turtinė padėtis ir kiti kreditiniai įsipareigojimai. 2018 m birželio 19 d. nutartyje pažymėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo principas reikalauja be pagrindo nevaržyti skolininko teisių, todėl pirmiausiai areštuotinas apeliantui priklausantis nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, o jo nesant, ar nepakankant – piniginės lėšos ar turtinės teisės, priklausančios atsakovui ir esančios pas jį ir trečiuosius asmenis, neviršijant 12 323,66 Eur sumos (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 2 dalis). Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, apeliantui ne tik neįrodinėjant, bet ir nenurodant aplinkybių apie jo turtinę padėtį nėra pagrindo spręsti, kad ji yra tokia gera, kad netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių trečiajam asmeniui palankaus teismo įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas. Todėl teismas minėtus apelianto argumentus vertina kritiškai.
13. Apeliantas taip pat teigia, kad jis nevengia atsakomybės už UAB „Avola“ padarytą žalą (jei tokia būtų nustatyta), pažymi, kad 2018 m. gegužės 16 d. su prašymu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Avola“ iškėlimo. Remdamasis byloje esančiais duomenimis Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1256-513/2018 nustatė terminą per septynias dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus – pateikti duomenis, kad atlikti ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai, ir pasiūlė atsakovui įmokėti 3 000 Eur sumos užstatą, skirtą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, į Klaipėdos apygardos teismo sąskaitą (duomenys neskelbtini). Atsakovas, šios sumos į teismo depozitinę sąskaitą neįmokėjo. 2018 m. gegužės 21 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas UAB „Avola“ direktoriaus pavaduotojos M. N. prašymas dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus argumentus, daro išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera, todėl panaikinus skundžiama nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, kadangi atsakovas gali išleisti turimas lėšas arba mėginti jas perleisti tretiesiems asmenims.
14. Anksčiau nustatytų faktinių aplinkybių bei teisinių argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju išlieka grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepatvirtino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.