- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-14
- Bylos Nr.
- 2-207-880/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00129-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- E. G.
- Atsakovas
- J. M.
- Advokatai
- Dalia Dudėnienė, Irina Kizina
Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. O.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovei J. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir pagal J. M. priešieškinį E. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija - Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti sūnaus E. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje, ir priteisti iš atsakovės J. M. sūnaus E. G. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį ne vėliau kiekvieno mėnesio 30 dienos, pradedant nuo šio ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą dėl infliacijos LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant ieškovui uzufrukto teisę į šias lėšas. Ieškovas nurodė, kad 2012 m. liepos 16 d. šalys sulaukė sūnaus. Jie gyvena ieškovo tėvų name, tačiau paskutinius 6 mėnesius šalys gyvena skirtinguose kambariuose, neturi artimų santykių ir atskirai tvarko savo ūkį. Šalių santykiai pasikeitė tuomet, kai paaiškėjo, kad atsakovė turi psichikos sutrikimų. Per paskutinius dvejus metus atsakovė net tris kartus gulėjo VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Po paskutinio gydymosi kurso ieškovas nepastebėjo pagerėjimų ir paskutiniu laiku šalių santykiai visai pašlijo. Nors atsakovė nėra agresyvi, bet jos neprognozuojamas elgesys gali pakenkti vaikui, kartais vaikas jos nesupranta ir vengia būti su ja. Ieškovas neprieštarautų, kad vaikas bendrautų su savo motina, tačiau nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškovu. Nuo to momento, kai šalys pradėjo gyventi skirtinguose kambariuose vaikas nuolat gyvena ir miega ieškovo kambaryje, ieškovas nuo vaiko gimimo juo rūpinasi: pamaitina, aprengia, nuveža į vaikų darželį, parveža iš darželio ir t.t. Jis turi geras materialines sąlygas vaiką prižiūrėti ir auklėti. Vaiko interesus geriausiai atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko tėvu. Šalių vaiko poreikiai yra įprastiniai tokio amžiaus vaikų poreikiams. Papildomų lėšų gali pareikalauti dantų taisymas. Šalių vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 300 Eur. Nekilnojamojo turto, nuosavo būsto, vertingo kilnojamojo turto, santaupų - nei ieškovas nei atsakovė neturi. Ieškovo darbo užmokestis per mėnesį sudaro vidutiniškai apie 500-600 Eur. Atsakovė šiuo metu dirba Vilniuje (duomenys neskelbtini) ir jos darbo užmokestis gali būti minimalaus. Ieškovo turtinė padėtis yra geresnė negu atsakovės, be to, pastaroji gali turėti išlaidų dėl gydymosi, todėl ieškovas sutinka daugiau prisidėti prie šalių vaiko išlaikymo, o iš atsakovės priteistinas 100 Eur dydžio vaiko išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį.
Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus E. G. nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. G. po 100 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečiui sūnui priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę, priteisti iš ieškovo valstybės naudai turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Atsakovė nurodė, kad tarp jos ir sūnaus yra susiklostę darnūs tarpusavio santykiai. Su ieškovu jie gyvena kaip šeima, nors paskutiniais mėnesiais jis su atsakove bendrauja mažiau. Pastaruoju metu sutriko atsakovės sveikata, tačiau ji gydosi, klauso gydytojų nurodymų ir vartoja vaistus. Ji nėra agresyvi, pikta ar nenuspėjamo elgesio, yra jautresnė, tačiau jos būdas ir elgesys nedaro jokios neigiamos įtakos ar žalos sūnui. Kai su sūnumi būna viena ar su savo artimaisiais, jie su vaiku labai gerai sutaria, tačiau sūnaus elgesys pasikeičia, kai šalia būna ieškovas. Sūnus jaučia, kad ieškovas pradėjo vengti bendrauti su ja, o tai atsiliepia ir sūnaus elgesiui. Sūnus nori, kad jie visi gyventų kartu, tačiau ieškovas siekia atskirti sūnų nuo atsakovės. Ieškovas nevengia alkoholio, išgėręs vairuoja automobilį, ieško nuotykių, lanko draugus ir paneles. Kai išgeria ieškovas būna negeras, agresyvokas, yra smurtavęs prieš atsakovę, baustas už netinkamą elgesį prie nepilnamečio vaiko, kai geria, nesirūpina vaiku. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, nustatyti bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi, nėra reikalinga, nes atsakovė netrukdys ieškovui maksimaliai dalyvauti sūnaus auklėjime ir bendrauti su sūnumi. Nepilnamečio sūnaus realius ir pagristus poreikius per mėnesį sudaro išlaidos, siekiančios apie 200 eurų. Dabartiniu metu atsakovė gauna netekto darbingumo pensiją. Atsakovė yra bedarbė, registruojasi darbo biržoje. Ji neturi jokio nekilnojamojo turto, automobilio. Ieškovas turi nuolatinį darbą, jis turi galimybę teikti nepilnamečiam sūnui išlaikymą, todėl iš atsakovo priteistina sūnaus išlaikymui po 100 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovės liga trukdo jai kasdien tinkamai rūpintis vaiku. Duomenų, kad jos liga lengvėja nėra. Kai atsakovė viena rūpinosi vaiku, jis į darželį ateidavo neprižiūrėtas ir nepasiruošęs. Dėl socialinių įgūdžių stokos atsakovei buvo paskirtas socialinis darbuotojas. Vaikas vengia bendrauti su atsakove dėl jos nesuprantamo ir neprognozuojamo elgesio. Ieškovas gyvendamas tėvų name turi geras sąlygas vaiką prižiūrėti ir juo rūpintis. Tuo tarpu atsakovė neturi būsto, kuriame galėtų nuolat gyventi. Ieškovo pajamos stabilios ir leidžiančios suteikti sūnui geras vystymosi sąlygas. Atsakovės turtinė padėtis sunki, ji niekur nedirba, gauna nedarbingumo pašalpą. Priešieškinio argumentai nepaneigia vaiko prisirišimo prie tėvo bei aplinkybių, kad vaiko interesus geriausiai atitiktų jo gyvenimas su tėvu.
Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad pritaria ieškovo reikalavimams ir kad šalys tarpusavyje bendrauja mažai. E. G. skyriaus atstovams sakė, kad J. M. visiems pasakoja, kad laukiasi, tačiau taip nėra. Socialinei darbuotojai atsakovė parašė SMS, kad ieškovas prieš ją smurtauja, tačiau paklausus ar tai teisybė ji pasakė, kad juokais taip sako.
Teismo posėdžio metu Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė L. O. nurodė, kad vaiko skyrius neapklausinėjo, nes vaikui dabar nėra keturių metų, jis negali aiškiai išreikšti savo nuomonės, todėl jo apklausinėti netikslinga. Atstovė taip pat nurodė, kad palaiko ieškovo reikalavimus, nes vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu labiau atitinka vaiko interesus, kadangi tėvas turi nuolatines pajamas, rūpinasi vaiku, o motina neturi pakankamai tam reikiamų įgūdžių, šiuo metu gydosi ir neturi pakankamų pajamų išlaikyti vaiką.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir atsakovė palaikė savo reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir atsakovė nesudarę santuokos 2012 m. liepos 16 d. susilaukė sūnaus E. G.. Šiuo metu šalys ir jų vaikas gyvena ieškovo tėvų name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šalių parodymais nustatyta, kad šalys artimų santykių nepalaiko, gyvena skirtinguose kambariuose, o jų sūnus gyvena su ieškovu ieškovo kambaryje. Tarp šalių kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, todėl ieškovas ieškiniu prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, o atsakovė priešieškiniu – su ja.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas skyrium gyvenančių tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras.
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad vaiko gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su vaiko tėvu, nes tai jam sudarys geresnes sąlygas augti, vystytis ir tobulėti. Byloje nustatyta, kad vaiko tėvas turi geresnes finansines sąlygas išlaikyti vaiką, nei vaiko motina, t.y. tėvo mėnesio pajamos sudaro apie 600 eurų, o motinos apie 170 eurų per mėnesį. Be to, šiuo metu vaikas su ieškovu gyvena ieškovo tėvų name viename kambaryje, o kitame gyvena atsakovė. Ieškovo tėvai atsakovei leido gyventi jų manuose iki tol kol ji susiras sau gyvenamąjį būstą. Kito būsto atsakovė neturi, todėl teismas neturi galimybės įvertinti kokios sąlygos vaikui būtų gyventi su motina. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad vaikas pripratęs gyventi ieškovo namuose, jam nereikės keisti gyvenamosios vietos. Be to, vaikas labiau prisirišęs prie tėvo, nes kartu su juo gyvena, tėvas jį nuveda ir parveda iš darželio, juo rūpinasi. Tuo tarpu motina su vaiku bendrauja mažiau, net ir turėdama galimybę su juo pabūti ilgiau, paprastai tokia galimybe nesinaudoja.
Kaip jau minėta, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vertina viską per vaiko interesų prizmę, žiūri su kuriuo iš tėvų bus sudarytos jam geresnės gyvenimo ir vystymosi sąlygos. Teismo nuomone, svarbi šiuo atveju aplinkybė, rodanti, jog vaikui bus geriau gyventi su tėvu yra ta, kad vaikas gyvendamas su ieškovu, kartu gyvena ir su seneliais, dažnai bendrauja su ieškovo seserimi ir jos tokio paties amžiaus vaiku, ir jam tokiu būdu skiriama daugiau laiko. Tuo tarpu vaikui gyvenant su motina susidarytų priešinga situacija, nes atsakovė planuoja gyventi viena su vaiku, jos medicininių dokumentų išrašai rodo, kad ji serga paranoidine šizofrenija, kuri remiantis liudytojų parodymais dažnai pasireiškia ilgalaikiu nesikalbėjimu, todėl galimi atvejai kai su vaiku bus nebendraujama. Be to, atsakovė neturi tinkamų įgūdžių reikalingų rūpinantis vaiku, o tai patvirtina jai skirta socialinė darbuotoja padedanti išspręsti šią problemą. Paminėtina ir tai, kad atsakovei negali padėti vaiku rūpintis ir jos motina, nes neturi tam sąlygų (namas sudegęs ir gyvena lauko virtuvėje).
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad vaiko interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, nes tokiu būdu jam bus sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos. Vaiko nuomonė teisme nebuvo išklausyta, nes vaikui dar nėra keturių metų ir jis negali išdėstyti savo nuomonės.
Nesudaro pagrindo priešingai išvadai ir atsakovės teiginiai apie tai, kad ieškovas nuolat girtauja, nes jie nėra pagrįsti objektyviais bylos duomenimis. Remiantis LITEKO duomenimis ieškovas neteistas, 2014-2016 metais baustas administracine tvarka du kartus, ieškovas turi nuolatinį darbą, kuriame jau dirba ilgiau kaip 10 metų, todėl manytina, kad atsakovės teiginiai nėra pagrįsti.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo.
Vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškovui, vaikui iš atsakovės priteistinas jo išlaikymas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Sprendžiant išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.
Ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti E. G. išlaikymui po 100 eurų kas mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodydamas vaiko poreikius nurodė, kad jie per mėnesį sudaro apie 300 eurų, tačiau kadangi atsakovės turtinė padėtis yra blogesnė, jis sutinka didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, o iš atsakovės prašo priteisti po 100 eurų išlaikymą.
Atsakovė su tokia suma nesutiko ir nurodė, kad tiek ji mokėti negali, nes yra neįgali ir ieškosi darbo.
Šiuo atveju teismas atsižvelgęs į vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį sprendžia, kad vaiko ir atsakovės interesus bei galimybes išlaikyti vaiką, o taip pat protingumo ir teisingumo principus atitinka 70 eurų dydžio vaiko išlaikymas ir jis priteistinas iš atsakovės. Išlaikymas priteistinas nuo teismo sprendimo dienos, nes šalys nurodė, kad šiuo metu abi išlaiko sūnų.
Pažymėtina, kad teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų sumai iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas prašė priteisti 41 eurą žyminio mokesčio ir 300 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš esmės didžiąja dalimi patenkinus ieškinį ir remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovui iš atsakovės priteistinas 41 euras žyminio mokesčio ir 200 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovei teiktas antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 131,34 Eur. Kadangi priešieškinys buvo atmestas, šios antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.
Iš šalių priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatyta minimali 3 eurų suma, todėl jos iš šalių nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.
Nustatyti E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo tėvu E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 70 Eur periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį ne vėliau kiekvieno mėnesio 30 dienos nuo teismo sprendimo dienos (nuo 2016 m. balandžio 14 d.) iki E. G. pilnametystės, indeksuojant šią sumą dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nepilnamečio vaiko šiuo teismo sprendimu priteistų lėšų tvarkytoju iki vaiko pilnametystės paskirti jo tėvą E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) kuris priteistą vaikui išlaikymą tvarkys uzufrukto teise.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 41 eurą žyminio mokesčio ir 200 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.