- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-13
- Bylos Nr.
- 1S-375-491/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Petras Meidus
- Kaltinamasis
- E. K.
Teisėja Danutė Švitinienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. balandžio 13 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant:
prokurorui Giedriui Jasulaičiui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, turinčio pradinį išsilavinimą, nevedusio, nedirbančio, neteisto,
skundą dėl 2011 m. kovo 31 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo palikta galioti E. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas jos terminas,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama nutartimi buvo palikta galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartimi kaltinamajam E. K. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas jos terminas trims mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje E. K. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Šalies argumentai
Suimtasis skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį, nes mano, kad suėmimas jam paskirtas nepagrįstai.
Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. (2 epizodai) E. K. kaltinamas tuo, kad :
- 2010 m. lapkričio 2 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. G. ir K. P., įsibrovė į patalpą – V. K. ūkinį pastatą ir sugadino jos turto už 500 litų bei pagrobė nukentėjusiosios turto už 1290 litų;
- 2010 m. lapkričio 11 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. G., sugadindami 500 litų vertės V. K. turtą, įsibrovė į patalpą – V. K. ūkinį pastatą, iš kur pagrobė jos turto už 2600 litų.
Kaltinamasis prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus. Baudžiamojoje byloje taip pat yra kitų duomenų – tai kitų kaltinamųjų ir nukentėjusiosios parodymuose, įvykio vietos apžiūros, kratos, daiktų pateikimo protokoluose, specialisto išvadose bei kituose procesiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad E. K. galėjo dalyvauti padarant kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą dėl to pareikšti jam įtarimus, o vėliau ir kaltinimą.
BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu kardomoji priemonė gali būti taikoma, jeigu pagrįstai manoma, jog asmuo, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į duomenis apie kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, įtarimą kelių nusikaltimų padarymu, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus svarbius duomenis. BPK 119 str. nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kaltinamasis BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto suėmimo taikymo jam pagrindo iš esmės neginčija. Suimtasis anksčiau neteistas ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Tačiau jis kaltinamas padaręs keturis nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. E. K. nevedęs, nedirba ir neturi jokio nuolatinio oficialaus pragyvenimo šaltinio. Tai rodo, kad E. K. tvirti socialiniai ryšiai nesaisto. Be to, ikiteisminio tyrimo metu E. K. buvo paskirta kita švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuriuo jis įsipareigojo be prokuroro ar teismo leidimo nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos (1 t., 127 b.l.). Šaukimai į pirmąjį teisiamąjį posėdį E. K. jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje įteikti nebuvo (2 t., 8, 13 b.l.). Apie antrojo posėdžio laiką ir vietą E. K. taip pat buvo žinoma, tačiau ir tąkart atvykti į teismą jis vengė (2 t., 20 b.l.). Dėl tokio E. K. elgesio neįvyko du teisiamieji posėdžiai. Paskelbus E. K. paiešką, jis buvo sulaikytas po 15 dienų (2 t., 34 b.l.). Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad švelnesnės kardomosios priemonės neužtikrino BPK 119 str. tikslų įgyvendinimo, nes kaltinamasis jų reikalavimų nevykdė, jis vengia atvykti į teismą, o būdamas laisvėje jis gali ir toliau bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl suėmimas šiuo atveju jam pritaikytas visiškai teisėtai.
Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, skirtingai, nei mano suimtasis, yra teisėta ir pagrįsta, taikant suėmimą BPK reikalavimai nepažeisti, skundžiama kardomoji priemonė teisingai taikyta esant pagrindui, numatytam BPK 122 str. 1 d. 1 p., ir nėra aiškiai per griežta, todėl E. K. skunde išdėstytais teiginiais naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas
NUTARĖ:
Kaltinamojo E. K. skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.