Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-06-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3462-725/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-25
Bylos Nr.
1-3462-725/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Advokatai
Stasė Kupčiūnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. M1-3462-725/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15774-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14; 2.1.10.1; 2.10.1; 2.10.12 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 25 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,sekretoriaujant Aurijai Morkūnaitei,dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei,

asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės J. P., atstovei advokatei Stasei Kupčiūnienei,

uždarosios akcinės bendrovės ,,Analizė“ filialo Pilėnų sveikatos priežiūros centro atstovei G. T.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo medicinos priemonių taikymo J. P. klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi J. P., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgus į teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-466/2018 J. P. konstatuotą psichikos sutrikimą – lengvą protinį atsilikimą, reikšmingą elgesio sutrikimą, reikalaujantį dėmesio ar gydymo (F70.1), buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (uždaroji akcinė bendrovė „Analizė“ filialas, Pilėnų sveikatos priežiūros centras).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2020 m. birželio 2 d. gautas UAB „Analizė“ filialo, Pilėnų sveikatos priežiūros centro gydytojos psichiatrės G. T. raštas, kuriame nurodyta, kad J. P. gydymo įstaigoje nesilanko, kviečiamas – neatvyksta. Rašte nurodoma, kad gavus 2019 m. sausio 16 d. teismo nutartį dėl J. P. priverčiamųjų medicinos priemonių – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymo, su J. P. buvo bandoma susisiekti kelis kartus nurodytu telefonu, tačiau su J. P. pabendrauti nė karto nepavyko. Minėto asmens sesuo buvo informuota, kad, remiantis Kauno apylinkės teismo sprendimu, J. P. turi atvykti į įstaigą pas gydytoją psichiatrą, tačiau J. P. į gydymo įstaigą neatvyko. 2019 m. sausio 23 d. skambinta į Ringaudų seniūniją, prašant pagalbos padėti užregistruoti J. P. į darbo biržą dėl privalomojo sveikatos draudimo, tačiau seniūnijos socialinė darbuotoja informavo, kad jau buvo bandoma, bet nepavyko. 2019 m. sausio 25 d., 15.50 val. skambinant J. P. – atsiliepė sesuo, ji buvo informuota, kad J. P. užregistruotas gydytojo psichiatro konsultacijai, tačiau 2019 m. vasario 12 d. gydytojo psichiatro konsultacijai J. P. neatvyko. Taigi sveikatos priežiūros įstaiga neturi galimybės vykdyti įsipareigojimo – ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius, teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Teismo posėdžio metu UAB „Analizė“ filialo, Pilėnų sveikatos priežiūros centro gydytoja psichiatrė G. T. nurodė, kad J. P. nėra matę, sveikatos priežiūros centre pas šeimos gydytoją nesilanko, buvo bandoma susisiekti su juo kelis kartus, tačiau nepavyko. Susisiekus su seserimi, buvo pranešta pasirūpinti socialiniu draudimu, ir kad J. P. atvyktu į gydymo įstaigą, tačiau neatvyko. Kadangi medicinos įstaiga nėra mačiusi paciento, todėl nėra galimybių teikti išvadą apie jo sveikatos būklę.

Prokurorė nurodė, kad J. P. yra paskirtas ambulatorinis gydymas, bet jis jo nesilaiko, neatvyksta į gydymo įstaigą, piktybiškai vengia gydymosi, todėl būtina taikyti griežtesnį gydymą, kad būtų užtikrinamas jo stabilumas. Prašė skirti stacionarų gydymą.

Šalies argumentai

J. P. gynėja palaikė prokurorės prašymą, nurodė, kad J. P. gynė šioje byloje, tačiau jis su savo gynėja bendrauti nenorėjo. Gynėja paaiškino, kad bendravo su J. P. seserimi, kuri informavo, kad jis nesigydys, vartoja alkoholinius gėrimus. Taip pat bendravo su nukentėjusiuoju šioje byloje, kuris taip pat informavo, kad bijo šalia J. P. gyventi, jaučiasi nesaugiai. J. P. gynėja pritarė prokurorės nuomonei, kad reikalinga paskirti stacionarų gydymą, taip bus ginami ir J. P. interesai.

Asmuo, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, J. P. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jam pranešta išsiunčiant teismo pranešimą. Jo neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą iš esmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalis). Iki posėdžio bandant susisiekti su J. P. telefonu, susisiekus su pastarojo seserimi, ji nurodė, kad bijo atvykti į teismą, kadangi brolis J. P. jai grasina susidoroti, gydytis atsisako, J. P. elgesys namuose agresyvus.

Motyvuojamoji dalis

BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata, su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Iš UAB „Analizė“ filialo, Pilėnų sveikatos priežiūros centro rašto ir gydytojos – psichiatrės teismo posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad J. P. į gydytoją – psichiatrę savo noru nesikreipė, joks gydymas iki šios dienos jam nėra taikomas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad J. P. sveikatos būklė pasikeitė arba, kad jis pasveiko. Tik J. P. savo noru lankantis pas psichiatrus, būtų galimybė įvertinti jo psichikos sveikatos būklę, paskirti gydymą ar kitokio pobūdžio priežiūrą ir vėliau spręsti dėl galimybės panaikinti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, tačiau jis pas gydytojus nesilanko. Asmeniui nebendraujant su gydytojais, nesilankant psichikos priežiūros centre, atsisakant gydytis, vartoti priskirtus medikamentus, nėra galimybių taikyti ambulatorinio stebėjimo pirminės sveikatos priežiūros centre, nėra galimybės įvertinti jos psichikos sveikatos būklės. Be to iš J. P. artimųjų paaiškinimų matyti, kad J. P. gydytis atsisako, jo elgesys namuose agresyvus, grasina artimiesiems.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, J. P. priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimas šiuo metu yra pagrįstas bei vertinamas kaip tikslingas, todėl keistinas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 440 straipsniu,

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi J. P. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Įpareigoti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo pateikti teismui išvadą dėl J. P. sveikatos būklės ir tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė