Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn P. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn P. K. skundą institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos miesto VPK VP Eismo priežiūros skyriui dėl 2007-07-17 nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007-07-17 nutarimu P.K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 2 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda - 1500 litų bauda ir atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 18 mėnesių. Nuobauda skirta už tai, kad jis, 2007-07-09 apie 02:00, Klaipėdos mieste, Manto – Lideikio g. sankryžoje, vairavo automobilį JEEP GRAND CHEROKEE, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1.89 promilių), tuo pažeidė KET 68 punkto reikalavimus. Nagrinėjant bylą įvertinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – gailėjimasis dėl įvykdyto pažeidimo.

P.K. pripažįsta teisės pažeidimo įvykdymo faktą, prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skundą grindžia tuo, kad jo darbas susijęs su jo profesine veikla, nes dirba statybose pagal patentą, ir automobiliu vyksta pas užsakovus, gabena statybines medžiagas ir įrengimus. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones, gali netekti darbo ir pragyvenimo šaltinio, todėl negalės vykdyti įsipareigojimų mokėti alimentus sūnaus išlaikymui. Be to mano, kad institucija skyrusi administracinę nuobaudą privalėjo atsižvelgti į tai, kad automobilį vairavo tik todėl, kad siekė padėti kitam žmogui, kurį dėl patirtų sužalojimų buvo būtina kuo skubiau nuvežti į gydymo įstaigą. Šiais ir skunde išdėstytais motyvais pareiškėjas teismą prašo :

- pakeisti 2007-07-17 Klaipėdos miesto VPK VP EPS nutarimą administracinėje byloje ir neskirti administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Įrodymai, kuriais grindžiamas teisės pažeidimas yra administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga (b.l.24;26-28). P.K. nutarimo dalyje dėl veikos apimties ir kvalifikacijos neskundžia, teismas aplinkybių keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar pačio pažeidimo įvykdymu, nenustatė, todėl nutarime konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis, veika atitinkanti teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 2 dalies požymius.

Skundu yra nurodoma, kad P.K. nesirengė vairuoti automobilį neblaivus, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių, siekdamas padėti muštynių metu jo manymu sunkią traumą patyrusiam asmeniui, vežė pastarąjį į gydymo įstaigą ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs taisyklę 1.2.2 „Dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo būtinojo reikalingumo būklėje“, kuria nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 straipsnis numato, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose norminiuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje. Todėl negalima laikyti administraciniu teisės pažeidimu veikos, kuri padaryta siekiant išvengti pavojaus žmonių gyvybei ir sveikatai ir kuria padarytoji žala yra mažesnė negu išvengtoji žala. Tačiau, kaip matyti iš P.K. paaiškinimo, nėra pagrindo įvykdytos veikos pripažinti esant padarytos būtinojo reikalingumo būklėje. Nors teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kuriais būtų pagrindžiamas situacijos realumas, tačiau net ir buvus minimam atvejui, P.K. veiksmai nebuvo adekvatūs susiklosčiusiai situacijai, tariamas pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis (ATPK 17 str.). Žmogus kuriam buvo siekiama padėti buvo sužalotas Klaipėdos mieste, prie naktinio baro “Paradoksas”, kuris yra miesto centre, kelių šimtų metrų atstume nuo greitosios pagalbos stoties, todėl siekiant padėti asmeniui buvo būtina iškviesti greitąją medicinos pagalbą, kuri suteiktų kvalifikuotą pirmąją medicininę pagalbą, o ne pačiam, esant neblaiviam, vežti nukentėjusįjį asmenį į gydymo įstaigą. P.K.veika nelaikytina įvykdyta būtinojo reikalingumo būklėje, o priešingai, P.K. veiksmai vairuojant transporto priemonę neblaiviam galėjo sąlygoti dar sunkesnių pasekmių atsiradimą, nei jo nurodomas galimai išvengtas pavojus žmogaus gyvybei ir sveikatai. Todėl šios aplinkybės nevertintinos nei kaip būtinasis reikalingumas, nei kaip aplinkybės, galinčios būti pagrindu švelnesnės atsakomybės taikymui.

Skundu prašoma netaikyti vienos iš privalomosios administracinės nuobaudos - specialiosios teisės atėmimo ir prašymas siejamas su veiklos pobūdžiu, pajamų šaltinio netekimu, todėl būtina analizuoti ar kitos nurodytos aplinkybės yra pagrindu švelnesnės administracinės atsakomybės, nei numato įstatymas, taikymui

Sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Ginčijamu nutarimu nurodoma, kad nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog pažeidėjas gailėjosi dėl įvykdyto pažeidimo, skirtas baudos minimalus dydis, bei sankcijoje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimali trukmė (sankcija nuo 18 iki 24 mėnesių) skirta 18 mėn. Iš to seka, kad visos aplinkybės skiriant administracinę nuobaudą jau įvertintos, naujų aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti kaip lengvinančias, nenustatyta.

Teismui pateikti įrodymai, kuriais grindžiamas skundas ir prašoma netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, t.y. Klaipėdos priklausomybės ligų centro pažyma, sūnaus gimimo liudijimo nuorašas, sūnaus išlaikymo pagrindą pagrindžiantis 2003-11-11 teismo sprendimo nuorašas, verslo liudijimo nuorašas, sveikatos žinių pažymėjimo nuorašas, užklausimų į gydymo įstaigas nuorašai (b.l.10-19), nėra tie objektyvūs įrodymai ir faktiniai duomenys, kurie sąlygotų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką yra nurodęs, kad transporto priemones vairavusiems neblaiviems vairuotojams, teisė vairuoti transporto priemones taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, neturėtų būti grąžinama. Be to, kaip nustatyta iš administracinės bylos medžiagos, P.K. automobilį vairavo neblaivus, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tuo sukeltas realus pavojus kitiems eismo dalyviams. Tai, kad vairuotojo pažymėjimas būtinas dėl profesinės veiklos, taipgi savaime nėra pagrindas netaikyti administracinės nuobaudos - atėmimo teisės vairuoti transporto priemones, kadangi nei įstatymas nei kiti teisės aktai nenumato tokių išimčių. Teismas vertinamaisiais kriterijais pripažindamas darbo specifiką, asmens poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemonę asmeninių reikmių tenkinimui, kaip aplinkybes eliminuojančias specialiosios teisės atėmimo taikymą, pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą nediskriminavimo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principą, suteiktų atskirai asmenų kategorijai išskirtinį statusą. Skunde įvardinti pagrindai nesuteikia jokio pagrindo administracinei atsakomybei švelninti, todėl nurodomos aplinkybės nėra reikšmingos.

ATPK 126 straipsnyje numatytos veikos yra padaromas tik tyčia (ATPK 10 straipsnis), todėl asmuo, kurio profesinė veikla ir gaunamos pajamos tiesiogiai siejamos su transporto priemonių vairavimu, pažeisdamas KET 68 punkto imperatyvų reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviam, ir žinodamas, kad už šį pažeidimą numatomas specialiosios teisės atėmimas, privalo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, o tuo pačiu ir kitiems eismo dalyviams. Todėl akivaizdu, kad administracinės nuobaudos tikslas ir yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiant prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Išimtis galėtų būti taikoma tik nustačius, kad pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnyje numatytos nuobaudos švelninimo taisyklės. Tam būtinos išskirtinės atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tokios aplinkybės nagrinėjamojoje byloje nenustatytos. Todėl dėl aukščiau aptartų aplinkybių, švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas šioje administracinėje byloje prieštarautų ATPK 1 straipsnio ir 20 straipsnio nuostatoms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 2 d. išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. N18-1003/2007 akcentavo, kad vertinant pažeidimo aplinkybes būtina atsižvelgti į tokio pobūdžio pažeidimų pavojingumą, į eismo įvykių gausą ir jų skaudžias pasekmes ir vien simbolinės nuobaudos paskyrimas negali sudaryti sąlygų pasiekti nuobaudos taikymo tikslams. Šia nutartimi taip pat pažymėta, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinumas darbo tikslais, negali būti pripažįstamas išskirtine aplinkybe, galinčia sąlygoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymą.

Taip pat pažymėtina, kad Institucija skyrusi administracinę nuobaudą 2007-07-17 nutarime (b.l.23) nurodė, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau iš KET pažeidimų suvestinės duomenų (b.l.29-31), nustatyta, kad P.K. 2006-09-12 nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį ir paskirta 150 litų bauda. Taigi pagal ATPK 36 straipsnio nuostatas ši nuobauda ginčijamo nutarimo priėmimo metu buvo galiojanti ir tai turėjo būti pripažinta, kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi pakartotinai per vienerius metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2001 m. gruodžio 12 d. LVAT konsultacija Nr.137). Tačiau nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo revizuoti pareigūno sprendimo dėl administracinės atsakomybės taikymo apimties ar grąžinti bylą naujam nagrinėjimui iš naujo (ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nes teismas įpareigodamas inkriminuoti sunkinančią aplinkybę, iš esmės nurodytų taikyti jo atžvilgiu administracinio poveikio priemones, kurios nebūtų taikomos, jei pats pareiškėjas nebūtų padavęs skundo, dėl jo manymu neteisėto ir nepagrįsto sprendimo. Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises. Viena iš tokio asmens teisių - skųsti jo manymu neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje draudimo reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę) principas. Todėl ši aplinkybė teismo yra vertinama kaip aplinkybė apibūdinanti asmens patraukto administracinėn atsakomybėn asmenybę, kaip nelinkusio daryti išvadų dėl taikytos administracinės atsakomybės, vadinasi paskirtąja nuobauda – bauda, nebuvo pasiekta administracinės nuobaudos skyrimo tikslų, todėl būtina taikyti tokią administracinę nuobaudą, kuria būtų pasiekti ir užtikrinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai

Be to, kaip nustatyta iš KET pažeidimų suvestinės (b.l.29-31) ir 2007-08-31 iš Kauno miesto VPK VP EPS gautos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos (b.l.44-48), P.K. po to kai buvo priimtas ginčijamas 2007-07-17 nutarimas, Kauno miesto VPK VP EPS 2007-08-02 nutarimu vėl yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus pagal ATPK 129 straipsnio 1 dalį, už transporto priemonės vairavimą neblaiviam (2.49 promilių), kai atimta teisė vairuoti (b.l.44). Todėl esant šioms aplinkybėms, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

2007 m. liepos 17 d. Klaipėdos miesto VPK VP Eismo priežiūros skyriaus nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo administracinėje byloje (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistu ir P. K.skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.