- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-07
- Bylos Nr.
- 1A-66-360-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-34-1-00998-05
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Zigmas Pocius, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- S. V.
- Nukentėjusysis
- G. K.
- Advokatai
- Jovita Usonytė, Arūnas Ginčas
Teisėja D. Valošinaitė Teisminio proceso Nr. 1-34-1-00998-05
2013 m. kovo 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 str. 2 d. (G. K. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams; pagal BK 138 str. 2 d. 9 p. (G. K.) atžvilgiu – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 294 str. 2 d. (L. K.) atžvilgiu – laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmės paskirtos pagal BK 294 str. 2 d., BK 138 str. 2 d. subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas – 1 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės iš dalies sudedant subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-05-10 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo sulaikymo dienos – 2012-09-18.
Iš S. V. nukentėjusios G. K. naudai priteista 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 2 450 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. V. nuteistas už tai, kad nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiajai, ir iš savanaudiškų paskatų padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą: jis, 2005-12-20, apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, Klaipėda, savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas tariamą savo teisę, kad G. K. už atliktus remonto darbus jam yra skolinga 2700 litų, ginčijamą nukentėjusiosios, norėdamas susigrąžinti nurodytą pinigų sumą, G. K. atžvilgiu panaudojo fizinę prievartą: reikalaudamas sumokėti 2700 litų, metaline montiruote smogė jai ne mažiau 7 kartų į galvą, taip padarydamas tris muštines žaizdas kaktos vidurinės dalies srityje su poodine kraujosruva, nusileidžiančia į abiejų akių vokų sritis, dvi muštines žaizdas viršugalvio viršutinės dalies srityje, kairės plaštakos sumušimą su kairės rankos IV ir V pirštų pamatinių pirštakaulių lūžiais ir poodine kraujosruva kairės rankos II ir III pirštų pamatinių ir vidurinių falangų užpakaliniuose paviršiuose, pertrauktos juostos formos odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje II delno sąnario projekcijoje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, S. V. nuteistas už tai, kad savavaldžio panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiajam: jis nuo 2006-01-03 13.44 val. iki 2006-01-04 19.48 val., savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas tariamą savo teisę, kad L. K. už atliktus remonto darbus jam yra skolingas 2450 litų, ginčijamą nukentėjusiojo, norėdamas susigrąžinti nurodytą pinigų sumą, panaudojo psichinę prievartą – paskambinęs L. K. telefonu, grasino sudeginti jo butą ir sodo namą, jei nebus sumokėta minėta pinigų suma, po ko L. K. 2006-01-04, apie 19.50 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., perdavė S. V. 2450 litų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. V. prašo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl paskirtos bausmės ir turtinės žalos atlyginimo. Nurodo, jog nesutinka su tuo, jog teismas jį nuteisė pagal BK 138 str. 2 d. 9 p., kadangi, pasak nuteistojo, ši įvykdyta nusikalstama veika nebuvo tyčinė, jis nesusivaldė ir sužalojo G. K., nes pastaroji neatsiskaitė su juo už atliktus darbus. Buvo sutrikęs dėl sunkios savo šeimos finansinės padėties ir nukentėjusiosios ciniško požiūrio į tai, todėl septynis kartus sudavė nukentėjusiajai. Apelianto teigimu, ši nusikalstama veika nebuvo planuota, o tik atsitiktinė. Gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, tačiau pažymi, jog sužalotos nukentėjusiosios nepaliko, o parvedė ją namo. Prašo atsižvelgti į šiuos faktus ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Nuteistasis taip pat ginčija nuosprendžio dalį, kuriuo yra nuteistas pagal BK 294 str. 2 d. (G. K. atžvilgiu). Pasak jo, jis nesavavaldžiavo prieš G. K., panaudodamas psichologinę prievartą, o tik atėjo gauti savo uždarbį, dėl kurio buvo žodinis susitarimas tarp jo ir nukentėjusiosios. S. V. teigimu, jis uždarbio tik prašė, bet nereikalavo, o nukentėjusiąją sužalojo tik apimtas neigiamų emocijų.
Pasak apelianto, teismas jį nepagrįstai nuteisė ir pagal BK 294 str. 2 d. (L. K.) atžvilgiu, kadangi šio nusikaltimo jis neįvykdė, nukentėjusieji visa tai išsigalvojo ir davė melagingus parodymus. Nei L. K., nei jo šeimos nariams jis negrasino. Pasakė „sudeginsiu“, tačiau neturėdamas rimtų ketinimų. Pripažįsta, jog skambino L. K., bandė susitarti išspręsti susidariusią situaciją, tačiau to padaryti nepavyko. Tačiau telefonu jam negrasino, be to, byloje garso įrašų, kurie patvirtintų grasinimo faktą nėra. Nuteistasis pažymi, jog jam L. K. pinigų neperdavė, o nukentėjusiųjų parodymai dėl pinigų perdavimo yra skirtingi. L. K. parodė, jog jam perdavė 2450 Lt, o G. K., jog apie 3700 Lt. Todėl nuteistojo manymu, šis kaltinimas yra nepagrįstas ir paremtas tik nukentėjusiųjų parodymais. Kadangi iš nukentėjusiųjų jokių pinigų negavo, todėl nesutinka su 2450 Lt turtinės žalos atlyginimu.
Prašo atsižvelgti į tai, jog jam yra 41 metai, ir visą tą laiką kol jis slapstėsi, nei karto nenusikalto, augina tris vaikus, daug dirba, be jo šeimai yra labai sunku finansiškai. Anksčiau atlikęs paskirtą bausmę, galėtų greičiau atlyginti padarytą žalą.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras ir nukentėjusiųjų atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. N. S. V. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas pripažįsta, kad septynis kartus sudavė nukentėjusiajai, t. y. pripažįsta padaręs BK 138 str. 2 d. 9 p. numatytą nusikalstamą veiką, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę už šią padarytą veiką. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl nuteistojo S. V. veikos kvalifikavimo pagal BK 138 str. 2 d. 9 p. nepasisako (BPK 320 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas iš S. V. nukentėjusios G. K. naudai priteisė 7000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantas šios nuosprendžio dalies taip pat neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios nuosprendžio dalies taip pat nepasisako.
Dėl paskirtos bausmės pagal BK 138 str. 2 d. 9 p.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 9 p. (G. K. atžvilgiu) padarymo, paskyrė laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.
BK 138 str. 2 d. 9 p. numatyta, kad tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl savanaudiškų paskatų baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Pažymėtina, kad apylinkės teismas paskirdamas nuteistajam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatė žymiai mažesnį už straipsnio sankcijos vidurkį.
Apeliantas prašydamas skirti švelnesnę bausmę už šią padarytą nusikalstamą veiką nurodo, kad ši nusikalstama veika nebuvo planuota, o tik atsitiktinė. Buvo sutrikęs dėl sunkios savo šeimos finansinės padėties ir nukentėjusiosios ciniško požiūrio į tai.
Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad jis nusikalstamas veikas įvykdė esant labai sunkiai jo šeimos turtinei padėčiai, dėl padarytos veikos gailisi. Be to, tai, kad nusikalstamos veikos padarytos dėl labai sunkios kaltininko ir jo šeimos turtinės padėties, apylinkės teismas pripažino nuteistojo S. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 4 p.). Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį jau įvertino ir atsižvelgė į šias bylai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, šiais apelianto nurodytais motyvais dar labiau švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo.
Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, tačiau nepaisant to, teismas, kaip minėta, įvertinęs anksčiau minėtas aplinkybes, bausmės dydį apeliantui vis tiek nustatė žymiai mažesnį už straipsnio sankcijos vidurkį. Dėl išvardytų motyvų nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimas paskirti švelnesnę bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 9 p. padarymą, yra nepagrįstas.
Savavaldžiavimas nukentėjusiųjų L. K. ir G. K. atžvilgiu.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Apeliantas skunde akcentuoja, kad teismas jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 294 str. 2 d. (L. K.) atžvilgiu, kadangi šio nusikaltimo jis neįvykdė, nukentėjusieji visa tai išsigalvojo ir davė melagingus parodymus.
BK 294 straipsnio 2 dalis numato kvalifikuotą savavaldžiavimo sudėtį, kuri taikoma tais atvejais, kai savavališkas teisės vykdymas susijęs su fizinės ar psichinės prievartos panaudojimu. Fizinė ir psichinė prievarta savavaldžiaujant naudojama kaip priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti tikrą ar tariamą prievolę. Prievarta gali būti panaudota tiek prieš asmenį, kurį siekiama priversti įvykdyti prievolę, tiek ir prieš jam artimą žmogų. Kvalifikuotoje savavaldžiavimo sudėtyje psichinė prievarta apima tik pačius pavojingiausius grasinimus – panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti turtą ar kitokiu būdu padaryti didelę turtinę žalą. Fizinė prievarta – tai neteisėtas tyčinis, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, žalos sveikatai padarymo, fizinio skausmo ar kitų fizinių kančių sukėlimo, laisvės atėmimo arba bejėgiškumo būklės sukėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291/2012).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai įrodo, jog nuteistasis S. V. savavaldžio panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiojo L. K. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai apeliantą S. V. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 294 str. 2 d.
Byloje esantys liudytojo 2006-01-18 papildomos apklausos protokolas ir 2006-02-11 liudytojo papildomos apklausos protokolas patvirtina, kad L. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo parodęs apie tai, jog S. V. 2006-01-03 paskambinęs telefonu jam pareiškė, kad jam reikalingi 2 450 Lt, kurios privaląs duoti. Jei nebus sumokėta nurodyta suma, pagrasino sudeginti jų butą ir sodo namą. Siekdamas išvengti realių S. V. grasinimų, jis 2006-01-04 2 450 Lt sumokėjo (b. l. 40-41, b. 1).
Apeliantas prašydamas jį išteisinti akcentuoja, kad jis nei L. K., nei jo šeimos nariams negrasino.
BPK 190 str. 1 d. numatyta, kad į akistatą gali būti suvedami du pirmiau apklausti asmenys, kurių parodymai iš esmės prieštarauja vieni kitiems, siekiant sužinoti prieštaravimų priežastis ir juos pašalinti. Byloje esantis 2006-01-18 Akistatos protokolas patvirtina, jog 2006-01-18 buvo atlikta akistata tarp liudytojo (nukentėjusiojo) L. K. ir nuteistojo S. V. (b. l. 65-66, t. 1).
Šios akistatos metu liudytojas L. K. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus apie tai, kad S. V. 2006-01-03 paskambinęs telefonu jam pareiškė, jog jam reikalingi 2450 Lt, kurios privaląs duoti. Jei nebus sumokėta nurodyta suma, pagrasino sudeginti jų butą ir sodo namą.
Kadangi nukentėjusysis L. K. yra miręs, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu pagarsino teisiamajame posėdyje (b. l. 82, t. 2). Nukentėjusioji G. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad vėliau S. V. pradėjo juos šantažuoti reikalaudamas pinigų, vyras labai pergyveno, prasidėjo priepuoliai. Sakė, kad padegs, užmuš, ir vaikams grasino. Vyras jam sumokėjo, kad tik atstotų, nuvežė pinigus, apie 3 700 Lt (b. l. 74, t. 2).
Nukentėjusioji G. K. atsakydama į teisėjos pastebėjimą, jog kaltinamajame akte yra nurodyta kita suma, paaiškino, kad tiksliai neatsimena kiek, bet tikrai nuvežė. Tačiau jis vėl pradėjo skambinėti, reikalavo 7 000 Lt advokato paslaugoms apmokėti (b. l. 74).
Konstatuotina, kad apelianto veiksmuose yra kvalifikuota savavaldžiavimo sudėtis, t. y. jis naudojo psichinę prievartą apimančią pačius pavojingiausius grasinimus – panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti turtą. Šios veikos padarymo faktą taip pat patvirtina byloje esanti nukentėjusiojo L. K. telefono 2006-01-03 ir 2006-01-04 įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinė, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam L. K. šiomis dienomis dažnai skambino nuteistasis S. V. (b. l. 47, t. 1).
Nors nuteistasis taip pat ginčija nuosprendžio dalį, kuriuo yra nuteistas pagal BK 294 str. 2 d. (už savavaldžiavimą G. K. atžvilgiu), tačiau byloje surinktų ir aptartų įrodymų visuma, neleidžia abejoti, kad apeliantas savavaldžiavo ir nukentėjusiosios G. K. atžvilgiu. Kadangi nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu apylinkės teisme paaiškino, kad nuteistasis jos atžvilgiu naudojo psichinę prievartą reikalaudamas pinigų, o galiausiai ją sumušė su metaline montiruote, padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 9 p. Teisėjų kolegija neabejoja, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 294 str. 2 d., t. y. savavaldžiavo nukentėjusiųjų L. K. ir G. K. atžvilgiu naudodamas psichinę prievartą. Jo kaltė byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra įrodyta visiškai.
Dėl priteistos turtinės žalos
Apeliantas nesutinka su priteistu 2 450 Lt turtinės žalos atlyginimu ir teigia, kad iš nukentėjusiųjų jokių pinigų negavo. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus ir sugretinusi juos tarpusavyje, neabejoja, kad nuteistasis iš nukentėjusiojo L. K. gavo 2 450 Lt.
Kaip minėta, byloje esantys liudytojo L. K. 2006-01-18 papildomos apklausos protokolas ir 2006-02-11 liudytojo papildomos apklausos protokolas patvirtina, kad L. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo parodęs apie tai, jog S. V. 2006-01-03 paskambinęs telefonu jam pareiškė, kad jam reikalingi 2450 litų, kurios privaląs duoti. Jei nebus sumokėta nurodyta suma, pagrasino sudeginti jų butą ir sodo namą. Siekdamas išvengti realių S. V. grasinimų, jis 2006-01-04 sumokėjo 2 450 Lt (b. l. 40-41, b. 1). Byloje esantis 2006-01-18 Akistatos protokolas patvirtina, jog 2006-01-04 apie 18 val. jis nuvyko į sutartą vietą prie (duomenys neskelbtini) namo ir davė jam tuos pinigus, kurių jis reikalavo – 2450 Lt. Juos davė todėl, kad bijojo, jog S. V. neįvykdytų savo grasinimų (b. l. 65-66, t. 2).
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji G. K. parodė, kad pinigų S. V. neturėję duoti, nes skolingi nebuvo, tačiau jam mušant, pažadėjusi, kad duos, nes bijojusi būti užmušta. Vėliau S. V. ėmęs šantažuoti jos vyrą, grasindamas, padegti butą, sodybą (duomenys neskelbtini) užmušti. Vyras jam sumokėjęs apie 3700 litų, kiek tiksliai nebeprisimenanti, nes norėjo, kad S. V. juos paliktų ramybėje. Jos vyras buvo šantažuojamas ir toliau, buvo reikalaujami 7000 Lt advokatui (b. l. 73-74, t. 2). Ne mažiau svarbu tai, kad byloje esanti nukentėjusiojo L. K. telefono 2006-01-03 ir 2006-01-04 įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinė, patvirtina, kad S. V. 2006-01-04 po pietų, t. y. nuo 15.45 val. nukentėjusiajam L. K. skambino itin dažnai (b. l. 47, t. 1).
Minėta, būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad visuma byloje esančių įrodymų patvirtina, jog nuteistasis tiek visą 2006 m. sausio 3 d., tiek ir 2006 m. sausio 4 d. intensyviai skambinėjo L. K. ir naudodamas psichologinį smurtą reikalavo pinigų. Teisėjų kolegija įsitikinusi, kad L. K. paveiktas šių skambučių 2006-01-04 vakare susitiko su nuteistuoju ir atidavė jam 2 450 Lt. Apeliacinės instancijos teismas laiko visiškai įrodyta, kad nuteistasis 2006-01-04 vakare iš nukentėjusiojo gavo būtent 2450 Lt. Nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji G. K. parodė, kad tai buvę 3 700 Lt, tačiau atsakydama į teisėjos pastebėjimą, jog kaltinamajame akte yra nurodyta kita suma, paaiškino, kad tiksliai neatsimena kiek, bet tikrai nuvežė. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sumą (2 450 Lt) priteisė iš nuteistojo nukentėjusiajai G. K. Dėl išvardytų motyvų apeliacinis skundas yra nepagrįstas.
Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo S. V. apeliacinį skundą atmesti.