- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-11
- Bylos Nr.
- 2S-154-340/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Skolininkas
- S.B.
- Suinteresuotas asmuo
- A.B.
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens skolininko S.B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria areštuoti įkeisti nekilnojamieji daiktai, civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) UAB „Medicinos bankas“ prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuoti asmenys A.B. ir (skolininkas) S.B.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pagal hipotekos lakštą Nr. 01120060018507, 2006-08-08 įregistruotą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant S.B. iki 2016-07-01 suteiktos paskolos grąžinimą, buvo įkeisti UAB Medicinos bankui nekilnojamieji daiktai – 0,0630 ha ploto žemės sklypas, 96,94 kv.m ploto sodo namelis, nuosavybės teise priklausantys S.B. ir A.B., sandorio sudarymo metu šalių susitarimu įvertinti 370 000 Lt.
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB Medicinos bankas kreipėsi į teismą prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą prieš terminą, areštuojant UAB Medicinos bankui įkeistą turtą; iš S.B. ir A.B. įkeisto turto vertės UAB Medicinos bankas naudai priverstinai išieškoti 253 295,47 Lt S.B. skolos, 127 Lt žyminio mokesčio ir kitas su priverstiniu skolos išieškojimu susijusias išlaidas. Nurodė, jog su S.B. 2006-08-02 pasirašė Kredito sutartį, pagal kurią suteikė 200 000 Lt kreditą; 2006-10-03 pasirašė papildomą susitarimą prie Kredito sutarties, kuriuo kredito suma padidinta iki 250 000 Lt. Skolininkas 2008-08-11 pranešimu buvo įspėtas apie nevykdomas sutarties sąlygas, t.y. negrąžinant kredito, nemokant palūkanų ir kitų mokėjimų. Nepašalinus pažeidimų 2008-10-10 pranešimu skolininkas informuotas apie vienašalį sutarties nutraukimą nuo 2008-10-20.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2008-11-07 nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus – 0,0630 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 96,94 kv.m ploto sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius S.B., gyv. (duomenys neskelbtini) ir A.B., gyv. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti; išaiškino daiktų savininkui S.B. ir įkeistų daiktų savininkei A.B., kad nuo įkeistų daiktų arešto momento jie netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę; įspėjo skolininką S.B. ir įkeistų daiktų savininkę A.B., kad negrąžinus skolos, 253 295,47 Lt, bei žyminio mokesčio išlaidų, 127 Lt, per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti; atmetė pareiškėjo prašymą išieškoti 6 proc. sutartinių palūkanų už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, išaiškinant kreditoriui teisę pateikti tokį prašymą kartu su pakartotiniu pareiškimu dėl skolos išieškojimo. Teismas nustatė, kad kreditorius vienašališkai nutraukė šalių sudarytą kredito sutartį, kadangi skolininkas nevykdė sąlygų, numatytų kredito sutartyje, – paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas S.B. prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008-11-07 nutartį kaip nepagrįstą. Apelianto nuomone, teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias paskolos santykius ir vaiko teisių apsaugą, pažeidė procesines teisės normas, įpareigojančias teismą atsakyti į šalių argumentus, surašyti aiškų bei motyvuotą sprendimą. Nurodo, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad kreditorius nepateikė neginčijamų įrodymų, kad yra skolininko kaltė dėl atsiradusių aplinkybių, kurios pagal sutartį suteiktų kreditoriui teisę nutraukti paskolos sutartį prieš terminą. Kreditorius pats pažeidė paskolos sutartį, savavališkai keldamas palūkanas ir apie tai deramai nepranešdamas. Nurodo, jog turto areštas ir jo suponuojamas vėlesnis išieškojimas pažeistų nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus vaiko teisių apsaugos srityje, nes areštuotame name gyvena mažametė dukra G.B. Apeliantas nurodo, jog nutartyje neteisingai nurodyta areštuoto turto vertė ir ją ginčija, pateikdamas pažymą, kurioje minėtas turtas įvertintas 700 000 Lt. Teismas pažeidė bylų pilno, visapusiško ir objektyvaus išnagrinėjimo principą ir rėmėsi tik vienos šalies, kreditoriaus pateikta informacija, kas lėmė neteisingos nutarties priėmimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB Medicinos bankas prašo atskirąjį skundą atmesti, o skųstą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008-11-07 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog nutartis pagrįsta ir teisėta, teismas griežtai laikėsi CPK 558 str. 1 d. reikalavimų ir jų nepažeidė. Apelianto argumentais, susiję su įkeisto ir areštuoto turto verte nepagrįsti, kadangi hipotekos lakšte nurodyta įkeistų daiktų vertė – 370 000 Lt. Nepagrįsti argumentai dėl nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų vaiko teisių apsaugos srityje pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pagal 2006-08-02 S.B. ir UAB Medicinos bankas sudarytą Kredito sutartį S.B. suteiktas 200 000 Lt kreditas; 2006-10-03 šalys pasirašė papildomą susitarimą prie Kredito sutarties, kuriuo kredito suma padidinta iki 250 000 Lt. Pagal hipotekos lakštą Nr. 01120060018507, 2006-08-08 įregistruotą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant S.B. iki 2016-07-01 suteiktos paskolos grąžinimą, buvo įkeisti UAB Medicinos bankui nekilnojamieji daiktai – 0,0630 ha ploto žemės sklypas, 96,94 kv.m ploto sodo namelis, nuosavybės teise priklausantys S.B. ir A.B., sandorio sudarymo metu šalių susitarimu įvertinti 370 000 Lt. Kreditorius vienašališkai nutraukė šalių sudarytą kredito sutartį, kadangi skolininkas nevykdė sąlygų, numatytų kredito sutartyje, – paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais
CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatyta, kad skolininkas sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną bankui buvo skolingas 253 295,47 Lt. Byloje nėra duomenų, kad kreditoriaus įsipareigojimas bankui būtų įvykdytas, kad hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų. Teisėjų kolegija mano, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog kreditorius, turėdamas galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.). CPK 558 str. nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Toks daikto turtinių teisių suvaržymas pasibaigia, kai prievolė įvykdoma. Kreditorius (įkaito gavėjas) įgyja įkeitimo teisę. Įkeitimo teisė yra daiktinė turtinė teisė. Šiai teisei būdinga: absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius, sekimas paskui daiktą ir pan. Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą), kreditorius įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto.
Apelianto skunde išdėstyti argumentai dėl to, jog kreditorius nepateikė neginčijamų skolininko kaltės, dėl atsiradusių aplinkybių, kurios suteiktų teisę nutraukti paskolos sutartį prieš terminą, įrodymų, jog pažeidžiamos vaiko teisės, neteisingai nurodyta turto vertė, nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas. Skundai galimi dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjos aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Šiuo aspektu atskirojo skundo argumentai nelaikytini teisėtais ir pagrįstais bei sudarančiais pagrindą naikinti skundžiamą teismo nutartį. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka šalių santykius reglamentuojančių įstatymų nuostatas.
Kolegija dar kartą pažymi, kad apelianto keliamos problemos – skolininko kaltės, vaiko teisių pažeidimo, turto vertės, nėra nagrinėjamos bylos dalykas; tokio pobūdžio ginčas nagrinėtinas ieškininės teisenos tvarka. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad priverstinis vykdymas hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą hipotekos teisėjo gali būti laikinai nevykdomas tuo atveju, kai teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolos kreditoriui dydžio ir pan., esant įstatyme įtvirtintam pagrindui taiko laikinąsias apsaugos priemones (CPK XI skyriaus V skirsnis). Tokiu atveju hipotekos teisėjui atsiranda įstatyminis pagrindas sustabdyti priverstinį vykdymą.
Atskirojo skundo argumentai teismo nutarties motyvų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str.1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 325, 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.