- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-16
- Bylos Nr.
- 2A-940-555/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Nijolia Indreikienė, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- S. L.
- Trečiasis asmuo
- notarė R
- Advokatai
- Živilė Urbonavičienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovei M. S., atsakovei S. L., atsakovės atstovei advokatei Živilei Urbonavičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovei S. L., tretysis asmuo notarė R. S., dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė pripažinti 2007 m. sausio 30 d. 33,21 kv.m. buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) , unikalus nr. (duomenys neskelbtini) , dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-1029, negaliojančia; priteisti iš atsakovės S. L. visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. sausio 30 d. tarp jos ir jos dukters atsakovės S. L. (duomenys neskelbtini) notarų biure buvo sudaryta dovanojimo sutartis, pagal kurią ji padovanojo savo dukrai S. L. jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį 33,21 kv.m. butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bei kartu perdavė ir žemės sklypą, kuriame yra dovanojama pastato dalis, teises į tą žemės sklypo dalį, kurią ši pastato dalis užima ir kuri būtina jam naudotis pagal paskirtį. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta panaudojant apgaulę. Pablogėjus ieškovės sveikatai, atsakovė dažnai užsukdavo ir prižiūrėjo, vis įkalbinėjo padovanoti butą, tačiau ieškovė nesutiko, tada atsakovė įkalbėjo ieškovę nuvykti pas notarą sudaryti testamentą. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) notarų biurą 2007 m. sausio 30 d. atsakovė nuėjo pas notarę, o ieškovę paliko laukti laukiamajame. Po kiek laiko notarė pakvietė užeiti į kabinetą, kur ten jau sėdėjo atsakovė, kuri paaiškino, kad testamentas jau sudarytas ir jį reikia tik pasirašyti. Pasirašant dokumentus, jie nebuvo perskaityti garsiai, nepaaiškinta ką ieškovė pasirašo Tai, kad pasirašė dovanojimo sutartį, o ne testamentą ieškovė sužinojo po mėnesio po dokumentų pasirašymo, užėjus kaimynei ir paprašius parodyti kaip atrodo testamentas. Kaimynė ir pasakė, kad tai ne testamentas, o dovanojimo sutartis. Ieškovė yra baigusi tik pirmą klasę, todėl nemoka gerai nei skaityti, nei rašyti. Atsakovė pasinaudojo ieškovės liga, neišsilavinimu ir apgavo. Dovanoti buto nebuvo ieškovei jokios būtinybės. Vos sudarius 2007 m. sausio 30 d. dovanojimo sutartį, duktė nesirūpino ieškove, jos sveikata, neprižiūrėjo ir buto, nemokėjo jokių mokesčių.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovės išdėstytas aplinkybes apie atsakovės atliktus apgaulės veiksmus, paneigia tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens paaiškinimai, bei tas faktas, kad sutarties 8 punkte įrašyta aplinkybė, jog šalims susitarus dovanotoja pasilieka gyventi iki gyvos galvos dovanotame bute, be to, kad ieškovė norėjo padovanoti butą ir apie tai dažnai kalbėjo, patvirtino ir liudytojai. Netikėti jų paaiškinimais teismas neturėjo pagrindo. Kad buvo norima sudaryti ne testamentą, o dovanojimo sutartį, teismo nuomone, patvirtina ir notarės R. S. užklausa VĮ Registrų centrui. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog sandoris (dovanojimo sutartis) buvo sudarytas dėl apgaulės, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė M. S. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas bei vertino byloje pateiktus įrodymus, dėl ko priėmė nepagrįstą teismo sprendimą. Teigia, jog sudarant ginčo sandorį, ji – ieškovė buvo apgauta, nes sandorio sudarymo metu nežinojo, kad pasirašo dovanojimo sutartį, nuo jos buvo nuslėptos svarbios sandorio aplinkybės, dėl ko neteisingai suvokė sudaromo sandorio esmę. Šias aplinkybes vertindamas, teismas be pagrindo rėmėsi tik atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimais, dėl kurių teisingumo ir sąžiningumo ieškovei kyla abejonių. Mano, jog teismas turėjo atsižvelgti į tikrąją ieškovės valią – jog norėjo butą palikti testamentu abiems savo dukroms, ką patvirtino ir liudytojai, tačiau teismas dėl jų nepasisakė. Apeliantė nurodo, kad atsakovės elgesys smerktinas geros moralės požiūriu, nes tarp šalių buvo geri santykiai iki dovanojimo sutarties sudarymo, po to atsakovė rečiau lankėsi, nesirūpino ieškove, ją sumušė, neleido jai matytis su kaimynais ir draugėmis, paimdavo pensiją, neprižiūrėjo buto. Šis faktas patvirtintas liudytojos parodymais, kurie nepaneigti, tačiau teismas jais visiškai nesivadovavo. Apeliantės nuomone, teismas išimtinai gynė tik atsakovę, tuo pažeisdamas teisingumo bei sąžiningumo kriterijus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė S. L. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), taip pat daro išvadą, jog ir apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo sprendimą panaikinti.
Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra grindžiami nuorodomis į netinkamą įrodymų vertinimą. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes, įrodymus įvertino remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, todėl jo nustatyti faktai yra labiau tikėtini kaip faktiškai egzistavę (CPK 185 straipsnis). Kolegija taip pat daro išvadą, jog byloje pateiktų įrodymų visuma, ją įvertinus tikimybių pusiausvyros principu, būtent ir leidžia padaryti tas išvadas, kurias ir yra padaręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl tarp šalių kilusio ginčo. Teismas grįsdamas teismo sprendimą aptarė ne tik tuos įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, bet ir nurodė argumentus, dėl kurių atmetė kai kurių liudytojų parodymus, kitus ieškovės pateiktus įrodymus. Tai reiškia, kad teismo sprendimas pilnai atitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
Teismo padaryta išvada, jog ieškovė ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo metu nesuklydo dėl sandorio esmės, nebuvo apgauta kitos sandorio šalies, kadangi ji būtent ir siekė sudaryti besąlyginę ir neatlygintiną turto perleidimo sutartį, yra pilnai pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Kad ieškovė ketino ir siekė perleisti dukrai (atsakovei) nuosavybę nuo sandorio sudarymo, o ne po mirties, kaip ji šiuo metu teigia, patvirtina teismo nustatytos aplinkybės apie šalių santykius iki sandorio sudarymo ir iš karto po jo, atsakovės veiksmai tvarkant perleistą nuosavybę kaip savo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo sandoryje yra įrašyta sąlyga, jog dovanotoja pasilieka gyventi iki gyvos galvos dovanotame bute. Tokia sandorio sąlyga paneigia ieškovės suklydimą dėl sandorio esmės ir nuosavybės teisių į perleistą turtą įgijimo momento. Notarė R. S., patvirtinusi šį sandorį, paaiškino (t. 1, b.l. 50-51), kad sandorio sudarymo metu ieškovės paklausė ar yra suvokiamas sudaromas sandoris, ar dovanotoja supranta kur gyvens perleidusi nuosavybėn savo gyvenamąją patalpą, tačiau ieškovė reiškė aiškią valią turtą dovanoti. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog ji – ieškovė nesuprato sandorio esmės, kadangi sutarties tekstas nebuvo perskaitytas, byloje surinkta medžiaga nėra patvirtinama, priešingai, notarė, tvirtinusi sandorį, nurodė, kad visada atkreipiamas dėmesys į senyvo amžiaus asmenį, sudarantį sandorį, sandoris tvirtinamas tik tuo atveju, jei yra įsitikinama, kad jis atitinka sudarančių sandorį asmenų valią. Tai, kad nebuvo ieškovės valios ydingumo, t.y. jos suklydimo dėl sandorio esmės, patvirtina ir apeliacinės instancijos metu ieškovės (CPK 187 straipsnis) nurodyta aplinkybė, jog testamentas, kuriame buvo išreikšta valia po mirties palikti ginčo butą atsakovei, ginčo sandorio sudarymo metu buvo sudarytas. Nustačius šias aplinkybes, darytina išvada, jog sandorio sudarymo metu ieškovės valia buvo aiški. Nors ieškovė teigia apie sandorį sužinojusi praėjus mėnesiui po sandorio sudarymo, ginčijamą sandorį perskaičius kaimynei, tačiau daugelis liudytojų patvirtino, kad ji daug anksčiau yra kalbėjusi apie siekį padovanoti turtą dukrai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog valios dovanoti neigimas atsirado vėliau ir matomai dėl kitų priežasčių, o būtent dėl trečiųjų asmenų poveikio ir ieškovei daromos įtakos, t.y. kaip parodė ne vienas liudytojas, dėl jos vyresnės dukros.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad įrodymų patvirtinančių, jog ieškovės atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, ar ieškovės atžvilgiu buvo atlikti veiksmai, kurie griežtai smerktini geros moralės požiūriu, byloje surinkta nėra. Kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, padarytoms įvertinus liudytojų parodymus apie tai, kad santykiai tarp ieškovės ir atsakovės pakito po to, kai iš ligoninės grįžo atsakovė. Liudytoja B. L. patvirtino, kad ieškovė nepatikėjo, jog atsakovė gydosi ligoninėje, atsakovei sugrįžus iš gydymo įstaigos buvo pakeistos ieškovės buto durų spyna, dėl ko pasunkėjo bendravimas tarp ieškovės ir atsakovės. Įvertinus šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad panaikinti dovanojimą, sutinkamai su CK 6.472 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, nėra pagrindo.
Konstatavus, jog byloje pateiktų įrodymų pagrindu nėra nustatyta ieškovės valios yda, jos suklydimas, apgaulė, visos kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės pvz., kad ieškovei nebuvo būtinybės dovanoti turtą, ji – ieškovė turi pajamų, yra neesminės ir neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui.
Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, ginčo santykiui tinkami taikė materialinės teisės normas, o jo išvados yra pagrįstos tinkamai įvertintais įrodymais, todėl sprendimas nekeistinas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovės atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės M. S. atsakovei S. L. 2 360 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.