Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. (A. J.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. J. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo atmesti skundą dėl nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu A. J. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį dėl to, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių (toliau – KET) 157 punkto reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam asmeniui nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y.: jis, 2017 m. rugsėjo 27 d., apie 12.48 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Porsche Cayenne“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Ozo g. nuo Geležinio vilko g. link Kalvarijų g. Būdamas neatidus ir neatsargus, sankryžoje sukdamas į kairę, į Ozo g. kiemą, ties pastatu Nr. 4 jis nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai Ozo g. važiavusiam automobiliui „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. D., gim. 1988 m., ir su juo susidūrė. Po susidūrimo automobilis „Alfa Romeo“, nuvažiavęs nuo kelio, partrenkė šaligatviu ėjusią pėsčiąją D. M., po to atsitrenkė į šalia stovėjusius automobilius „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo sužalota pėsčioji D. M., gim. 1951, kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, G. D. dėl sugadinto automobilio „Alfa Romeo“ patyrė turtinę žalą. A. J. nuosprendžiu buvo paskirta 80 MGL (3 012 Eur) dydžio bauda. Nukentėjusiojo G. D. naudai iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteista atlyginti 5 503,86 Eur. Nukentėjusiajai D. M. iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteista 433,11 Eur turtinei žalai ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsniu, iš A. J. nukentėjusiajam G. D. priteista atlyginti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, o nukentėjusiajai D. M. – 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nuteistojo A. J. gynėjo advokato A. T. ir nukentėjusiojo G. D. apeliaciniai skundai atmesti.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi atsisakyta priimti nuteistojo A. J. kasacinį skundą ir jis grąžintas skundą padavusiam asmeniui.

4. Vilniaus apygardos prokuratūroje 2020 m. kovo 17 d. gautas iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros persiųstas 2020 m. kovo 16 d. nuteistojo A. J. pareiškimas, kuriuo jis prašė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. balandžio 7 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

5. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 21 d. nutarimu buvo atsisakyta panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. balandžio 7 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

6. A. J., nesutikdamas su minėtu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su skundu, prašydamas šį nutarimą panaikinti. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi, nenustatęs bylos atnaujinimo pagrindų, numatytų BPK 444 straipsnio 1 dalyje, nuteistojo A. J. skundą atmetė.

II. Skundo argumentai

7. Nuteistasis A. J. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartį ir priimti nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

7.1. Skunde nurodoma, kad teismams, nagrinėjusiems baudžiamąją bylą, buvo žinomos ne visos aplinkybės, todėl buvo kreiptasi į Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – LTEC) specialistus, kad būtų ištirta vaizdo medžiaga. Nuteistasis teigia, kad LTEC 2020 m. sausio 14 d. ekspertizės akte Nr. 11-2305(19) nustatė, kad automobilis „Alfa Romeo“ įvykio metu judėjo vidutiniškai 83 km/h greičiu, t. y., viršijo leistiną 50 km/h greitį, ir ši aplinkybė teismams, nagrinėjusiems bylą, nebuvo žinoma. Be to, pasak nuteistojo, autotechninės ekspertizės, atliktos UAB „Impulsana“, metu nustatyta, kad techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, jog automobilio „Porsche Cayenne“ vairuotojas, prieš pajudant iš vietos, galėjo įvertinti, kad priešpriešais artėjantis automobilis „Alfa Romeo“ artėja žymiai didesniu nei leistinas greičiu ir kad tokiais veiksmais jis gali sudaryti kliūtį šio automobilio vairuotojui. Susidariusioje prieš pat įvykį eismo situacijoje automobilio „Porsche Cayenne“ vairuotojas nebūtų sudaręs kliūties antra eismo juosta važiavusio automobilio „Alfa Romeo“ vairuotojui, jei šis būtų važiavęs ne didesniu nei leistinas greičiu ir nebūtų manevravęs į dešinę. Nuteistasis pažymi, kad šios išvados buvo pateiktos tik po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo, nes jis (nuteistasis) tikėjosi, jog bylos nagrinėjimo metu bus patenkintas jo prašymas paskirti vaizdo medžiagos ekspertizę, o po to paskirta ir autotechninė ekspertizė. Tačiau tokio pobūdžio jo prašymai buvo atmesti, ir tik po nuosprendžio įsiteisėjimo jis savarankiškai turėjo imtis priemonių, kad būtų atliktos minėtos ekspertizės. Nuteistasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų poziciją neskirti kompleksinio vaizdo įrašo – eismo įvykio tyrimo vadina užsispyrimu, kuris nulėmė jo nekaltumo prezumpcijos pažeidimą. Skunde nurodoma, kad prokuroras, turėjęs pareigą surinkti visus, taip pat ir nuteistojo nekaltumą patvirtinančius įrodymus, šios pareigos nevykdė.

7.2. Nuteistasis pažymi, kad tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismui buvo žinoma aplinkybė, kad nukentėjusysis G. D., vairuodamas automobilį, viršijo leistiną greitį, buvo neobjektyviai išnagrinėtas civilinis ieškinys, nes apie aplinkybę dėl nukentėjusiojo leistino greičio viršijimo nebuvo pasisakyta. Skunde nurodoma, kad, priešingai nei apklausiamas teismo posėdyje parodė ekspertas autotechnikas, automobilio „Alfa Romeo“ važiavimo greitį buvo galima nustatyti, tai buvo padaryta vėliau, nustačius, kad nukentėjusysis viršijo leistiną greitį, tačiau ši aplinkybė nebuvo žinoma pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismams. Nuteistajam nesuprantamas eksperto autotechniko V. L. paaiškinimas, kad per 90 sekundžių galima pakeisti automobilio judėjimo greitį ne vieną kartą ir gana žymiai, nes, pasak nuteistojo, byloje nėra jokių duomenų, kad automobilio važiavimo greitis iki įvykio būtų keitęsis. Nuteistasis nesutinka ir su eksperto autotechniko V. L. paaiškinimais, susijusiais su negalėjimu atlikti vaizdo tyrimo. Skunde teigiama, kad V. L. neturi specialių žinių, todėl teismas negalėjo vadovautis jo teiginiais apie vaizdo kadrų dažnį, jog paklaida gali būti nuo 40 iki 80 greičio intervalo.

7.3. Nuteistajam yra nesuprantama, kodėl yra abejojama UAB „Impulsana“ pateikta išvada Nr. MV 2020-06, o specialisto V. L. išvada teismui yra prioritetinė. A. J. teigimu, pagrindinė autoįvykio priežastis yra automobilio „Alfa Romeo“ greičio viršijimas (83 km/h greitis) ir noras apvažiuoti kliūtį, o ne stabdyti automobilį „Alfa Romeo“, ir jis nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis eismo įvykio metu viršijo leistiną greitį. Nuteistasis dar kartą pažymi, kad proceso metu teismai ir prokurorai nesiėmė jokių priemonių, kad ši aplinkybė būtų nustatyta.

7.4. Skunde cituojami nukentėjusiojo G. D. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, taip pat jau minėto eksperto autotechniko parodymai, kad jei automobilio „Alfa Romeo“ greičio nustatyta reikšmė būtų žymiai didesnė (nei nurodė nukentėjusysis), tai deformacijos automobilyje „Porsche Cayenne“ taip pat būtų didesnės. Nuteistasis nurodo, kad šis ekspertas neapžiūrėjo, netyrė automobilio „Porsche Cayenne“ ir jam nežinoma, kokie apgadinimai buvo nustatyti, atliekant automobilio remontą po įvykio. Be to, pasak nuteistojo, eksperto teiginys „deformacijos būtų didesnės“ neatsako į klausimus, kiek didesnės būtų buvusios šios deformacijos ir apie kokio automobilio galimo greičio reikšmę jis kalbėjo.

8. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

Nuteistojo A. J. skundas atmetamas.

9. Baudžiamojo proceso įstatyme numatytas baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų nuosprendžius ir nutartis. BPK 443 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti tik dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurios gali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis ir dėl kurių galima panaikinti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį bei atnaujinti baudžiamąją bylą. Nuteistojo prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių grindžiamas BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu – paaiškėja kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant teismo nuosprendį. Šios aplinkybės turi pasižymėti ne tik naujumu, bet ir specifine įrodomąja reikšme – vertinant šias aplinkybes atskirai arba kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis, turi būti pakankamas pagrindas padaryti priešingą išvadą asmens kaltės klausimu, negu padaryta įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje ar nutartyje. Tokios aplinkybės – tai įsiteisėjusiu nuosprendžiu kitoje byloje arba prokurorui atlikus tyrimą nustatyti faktai, dėl kurių įsiteisėję sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

10. Sprendžiant klausimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų bylai atnaujinti. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laiko tai, kad nukentėjusysis autoįvykio metu viršijo leistiną greitį ir važiavo 83 km/h greičiu bei atliko kitus veiksmus, t. y. apvažiavo kliūtį, o ne stabdė automobilį „Alfa Romeo“. Šiuos teiginius nuteistasis skunde grindžia LTEC 2020 m. sausio 14 d. ekspertizės aktu bei UAB „Impulsana“ 2020 m. vasario 3 d. išvada Nr. MV 2020-06. Kaip nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nors ir buvo atmesti nuteistojo gynėjo prašymai skirti byloje kompleksinę vaizdo ir eismo įvykio ekspertizę, klausimas dėl automobilio „Alfa Romeo“ galimo važiavimo greičio įvykio metu buvo analizuojamas. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. rugpjūčio 23 d. vykusiame teismo posėdyje (t. 3, b. l. 25–31) buvo dar kartą išsamiai apklaustas LTEC techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas, kuris šioje baudžiamojoje byloje pateikė specialisto išvadą Nr. 11-2405(17) (t. 1, b. l. 114–121). Be kitų aplinkybių ekspertas paaiškino ir tai, kad filmuojama sankryža yra ganėtinai toli nuo susidūrimo vietos, todėl greitis prieš 200 metrų atstumą ar daugiau nesuteikia jokios realios informacijos, koks greitis buvo prieš pat susidūrimą; greitį galima žymiai pakeisti per 100 metrų atkarpą. Argumentas, kad automobilis važiavo greičiau prieš tai, ekspertams nėra reikšmingas, kadangi ekspertai turi žinoti, koks buvo greitis prieš pat kylant situacijai. Tai, kas buvo dideliu atstumu iki susidūrimo vietos, dar nereiškia, kad buvo tas pats ir prieš pat susidūrimą. Ekspertas paaiškino ir tai, kad apskaičiuoti, koks buvo nukentėjusiojo vairuojamo automobilio greitis pagal byloje esančius duomenis galima, tačiau paklaida būtų labai didelė – nuo 40 iki 80 km/h greičio intervalas, ir tokie duomenys nebūtų objektyvūs. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, dėl kurių minėta specialisto išvada Nr. 11-2405(17) ar ją pateikusio specialisto paaiškinimai negalėjo būti pripažinti įrodymais baudžiamajame procese ir jais negalėjo vadovautis baudžiamąją bylą nagrinėję teismai.

11. Pažymėtina tai, kad nuteistojo iniciatyva atliktoje LTEC 2020 m. sausio 14 d. ekspertizės akte Nr. 11-2305 (19), kuri, kaip nurodyta pačiame ekspertizės akte, neturi teismo ekspertizės statuso, pagal nuteistojo prašymą buvo tiriamas automobilio „Alfa Romeo“ greitis būtent Ozo – Kalvarijų gatvių sankryžoje, o ne prieš pat šiam automobiliui susiduriant su automobiliu „Porsche Cayenne“ įvykio vietoje, kai automobilis „Porsche Cayenne“ ne sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „Alfa Romeo“. Be to, šiame ekspertizės akte išvada dėl automobilio „Alfa Romeo“ greičio yra padaryta vadovaujantis vaizdo įrašu, o tokie duomenys, kaip nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, vertinti kritiškai dėl galimos specialisto V. L. nurodytos jų paklaidos.

12. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti pripažįstama ir UAB „Impulsana“ pateikta eksperto išvada Nr. 2020-06. Visų pirma, šioje eksperto išvadoje buvo vadovautasi LTEC 2020 m. sausio 14 d. ekspertizės akte Nr. 11-2305 (19) nurodyta aplinkybe, kad automobilio „Alfa Romeo“ greitis apie 83 km/h. Be to, šioje eksperto išvadoje vadovautasi ir teiginiais, kurie visiškai prieštarauja teismų sprendimuose nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, susijusioms su paties nuteistojo A. J. parodymais apie jo atliktus veiksmus įvykio metu bandant išvengti susidūrimo.

13. Kiti A. J. skunde išdėstyti teiginiai, susiję su bylą nagrinėjusių teismų tinkamu procesinių veiksmų atlikimu ir bylos įrodymų vertinimu, taip pat nesutikimas su teismų išvadomis nėra pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (BPK 444 straipsnis).

14. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo A. J. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo atmesti skundą dėl nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai taikant baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus, todėl nėra pagrindo šios nutarties naikinti A. J. skunde nurodytais argumentais.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.