Telšių apylinkės teismo nutartis

2015-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. T-118-721/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-04
Bylos Nr.
T-118-721/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nadežda Kiubienė
Nuteistasis
J. T.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 4 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Nadežda Kiubienė,rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. T. prašymą dėl bausmės sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Mažeikių rajono apylinkės teisme gautas nuteistojo J. T. prašymas peržiūrėti Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais jam paskirtą bausmę, atsižvelgiant į įsigaliojusius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pakeitimus ir papildymus, perkvalifikuoti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei skirti naujas bausmes. J. T. prašo atsižvelgti į tai, jog kaltę pripažino dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs.

Atsiliepimas

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorė A. K. atsiliepime į nuteistojo prašymą nurodė, jog jį tenkinti nėra pagrindo. J. T. nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, numatytas 178 straipsnio 2 dalyje, todėl BK 190 straipsnio naują redakciją taikyti ir bausmę sušvelninti, nėra teisinio pagrindo. Prokurorės nuomone, tokia jam paskirta laisvės atėmimo bausmė šiuo metu yra tinkamiausia.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Kadangi Nuteistasis J. T. nedetalizavo, kurių straipsnių pakeitimai sudaro pagrindą bausmės švelninimui, analizuotini 2015-03-19 atlikti BK pakeitimai ir jų įtaka J. T. skirtos bausmės pagrįstumui.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, J. T. 2013-02-20 Mažeikių rajono apylinkės nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bei 178 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes iš dalies sudedant, jam paskirta subendrinta bausmė- laisvės atėmimas vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-07-30 nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, 290 straipsnį; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, paskirtos bausmės pagal BK 286 straipsnį ir 290 straipsnį subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

2014 m. gruodžio 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-1481, kuris įsigalioja 2015 m. sausio 1 d., kuriame numatyta, kad „šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.“

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-02-20 nuosprendžiu J. T. nuteistas už vagystes, esant kvalifikuojančiam požymiui, todėl taikyti naują BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją ir bausmę sušvelninti atsižvelgiant į naują BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją nėra teisinio pagrindo, nes esant kvalifikuojančiam požymiui pagrobto turto vertė įtakos veikos kvalifikavimui neturi. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl esant bent vienam iš požymių, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės svetimas turtas). Todėl net ir įsigaliojus BK 190 straipsnio nuostatoms dėl turto vertės, nuteistojo teisinė padėtis nesikeičia.

Be to, 2015 m. kovo 19 d. BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, nuo 2015 m. kovo 24 d., įsigaliojo nauja baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių redakcija. Nauja straipsnių redakcija siekiama patikslinti baudžiamajame įstatyme nustatytas bausmės skyrimo taisykles, lemiančias nepagrįstą laisvės atėmimo bausmės skyrimą, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, patikslinti kai kurias baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies sankcijas, ir taip subalansuoti laisvės atėmimo bausmės taikymą teismų praktikoje, tuo pačiu sumažinant realia laisvės atėmimo bausme nuteistųjų skaičių Lietuvoje

Pagal naujos redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalį į nusikaltimų recidyvą neįsiskaito nepilnamečio atliktos nusikalstamos veikos – baudžiamosios bylos Nr. 1-40-715/2013 medžiagoje nėra duomenų, jog šis straipsnio pakeitimas būtų aktualus J. T. atžvilgiu.

BK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė atleisti recidyvistą nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiu asmeniu – baudžiamosios bylos Nr. 1-40-715/2013 medžiagoje nėra duomenų, jog J. T. būtų susitaikęs su nukentėjusiais asmenimis.

BK 39 straipsnyje numatyta galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nesunkų tyčinį nusikaltimą, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms; BK 55 straipsnyje įtvirtinta galimybė pirmą kartą teisiamam asmeniui už neatsargų nusikaltimą skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. J. T. yra nuteistas už apysunkius tyčinius nusikaltimus, teisiamas ne pirmą kartą, tad BK 39 straipsnio, 55 straipsnio pakeitimai nesusiję su jam paskirtos bausmės švelninimu.

BK 56 straipsnyje panaikinta nuostata, jog recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė; BK 62 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta galimybė pavojingam recidyvistui skirti mažesnę bausmę nei nurodyta BK 56 straipsnyje. J. T. yra recidyvistas, nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą.

Pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Baudžiamajame įstatyme įtvirtinus nuostatą, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui, šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią. Įvertinus BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimus darytina išvada, kad šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija yra švelnesnė negu BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi J. T. nusikalstamų veikų padarymo metu.

J. T., priimant 2013-02-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį, jau buvo teistas 6 kartus. 2013-02-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, t. y. nuteistas už dviejų apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis) priskiriamų nusikaltimų padarymą. Šiuo atveju būtų formalusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu. Tačiau BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė BK 75 straipsnio taikymo sąlyga yra ta, kad teismas padaro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kasacinė byla Nr. 2K-404/2007).

BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui – tai pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, svarbu nustatyti ar tai bus pakankamai efektyvus būdas siekiant sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar taip asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir panašiai. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

Kaip jau minėta, iki 2013-02-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo J. T. už analogiškas nusikalstamas veikas buvo teistas šešis kartus, paskutinį kartą 2009-06-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį vieneriems metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Atlikęs bausmę, 2011-06-15 padarė naują nusikalstamą veiką. Taigi ankstesni teistumai nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nuteistojo J. T. atžvilgiu nėra materialiojo pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nuteistojo įvardytos aplinkybės, kurios, be kita ko, buvo įvertintos priimant apkaltinamąjį teismo nuosprendį J. T. atžvilgiu, nelaikytinos pagrįstu motyvu, taikant ir BK 75 straipsnio naują redakciją.

2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 priimtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pataisos neturi jokios įtakos baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-715/2013 priimto nuosprendžio pagrįstumui bei J. T. paskirtos bausmės dydžiui, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo jo prašymo dėl bausmės švelninimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5 ir 6 dalimis, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo J. T. prašymą atmesti.

Nutartį išsiųsti prokurorei ir nuteistajam.

Ši teismo nutartis per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Nadežda Kiubienė