Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas į Ligoninę atvyko 2017 m. kovo 24 d. Pareiškėjo atvykimo dieną jo asmens sąskaitos likutis buvo 00,00 eurų. Kitą dieną - t. y. kovo 25 d. į asmeninę sąskaitą buvo pervesta 10 eurų suma. Pareiškėjas su prašymu dėl asmens higienos priemonių išdavimo į įstaigos administraciją kreipėsi 2017 m. kovo 27 d. ir tą pačią dieną prašymas buvo užregistruotas Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registre (registracijos Nr. 24-1748). Ligoninėje surinktais duomenimis 2017 m. kovo 23 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime pareiškėjui buvo išduoti rankšluosčiai 2 vnt., Taip pat nustatyta, kad jis buvo nemokus, todėl ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo dienos jam turėjo būti išduotos prašomos asmens higienos priemonės, tačiau 2017 m. kovo 29 d. pareiškėjas iš Ligoninės išrašytas ir konvojuotas į savo laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigą, todėl Ligoninė asmens higienos priemonių per 3 darbo dienų terminą pareiškėjui išduoti nespėjo. Ginčui aktualiu laikotarpiu įstaigoje galiojo Ligoninės direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-275 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje Pravieniškių padalinyje, maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigijimo tvarkos aprašas, kuriuo vadovaujantis pacientai turėjo galimybę apsipirkti vieną kartą per savaitę - antradieniais. Pareiškėjas 2017 m. kovo 28 d. (antradienį) pagal nustatytą tvarką apsipirko Ligoninės parduotuvėje, todėl jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų apribota nebuvo. Pareiškėjas 2017 m. kovo 28 d. skundu Nr. 24-1783 kreipėsi į Ligoninės administraciją dėl draudimo įsigyti arbatos, todėl šiuo atveju, jo nusiskundimai dėl apribotos galimybės įsigyti asmens higienos priemonių vertintini kaip nepagrįsti. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Pabrėžtina, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas trumpu gydymosi Ligoninėje laikotarpiu (5 paras) atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 1000 Eur neturtinės žalos suma.

Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jam nebuvo išduotos asmens higienos priemonės, taip pat nebuvo leista už savo asmenines lėšas įsigyti reikiamų asmens higienos priemonių parduotuvėje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).

Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Vertinant pareiškėjo aprūpinimą higienos priemonėmis, atkreiptinas dėmesys į naują Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 09 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ redakciją (įsigaliojo nuo 2017-01-01), kurioje numatyta, jog pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms (4 p.). Drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui (5 p.). Suimtajam (nuteistajam) išduotų drabužių, avalynės, patalynės ir higienos reikmenų apskaita vedama elektroninėje apskaitos sistemoje, o suimtajam (nuteistajam) išvykus į kitą laisvės atėmimo vietą, užtikrinamas šių duomenų perdavimas. Jei laisvės atėmimo vietų įstaigoje nėra įdiegta elektroninė apskaitos sistema, suimtajam (nuteistajam) išduotų drabužių, avalynės, patalynės ir higienos reikmenų apskaita vedama suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelėje (3 priedas), kuri saugoma suimtojo (nuteistojo) asmens byloje (12 p.). Laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai nuteistasis šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu (13 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas LAVL atvyko 2017 m. kovo 24 d., o išvyko 2017 m. kovo 29 d. Pareiškėjo atvykimo dieną jo asmens sąskaitos likutis buvo 00,00 eurų, o kitą dieną - kovo 25 d. į asmeninę sąskaitą pervesta 10 eurų suma. Pareiškėjas su prašymu dėl asmens higienos priemonių išdavimo į įstaigos administraciją kreipėsi tik 2017 m. kovo 27 d., tą pačią dieną prašymas buvo užregistruotas Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registre (registracijos Nr. 24-1748)(b.l. 21). Iš teismui pateiktos Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelės matyti, jog pareiškėjui 2017-03-23 Lukiškių TI-K buvo išduoti rankšluosčiai 2 vnt., higienos priemonės išduotos nebuvo.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad jeigu pacientas raštu kreipiasi į Ligoninės administraciją dėl asmens higienos priemonių išdavimo, Ligoninės socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas patikrina ar jo asmens byloje yra materialinio buitinio aprūpinimo kortelė. Taip pat patikrinama ar asmuo yra mokus. Surinkus visus duomenis, paciento prašymas teikiamas Ūkio skyriaus sandėlio vedėjai, kuri išduoda asmens higienos priemones. Pabrėžė, kad Apraše asmens higienos priemonių suimtajam (nuteistajam) išdavimo terminai nenustatyti, todėl paprastai Ligoninėje suimtajam (nuteistajam) asmens higienos priemonės išduodamos per 3 darbo dienas nuo jo prašymo užregistravimo dienos.

Atsakovas pats patvirtino, jog pareiškėjas buvo nemokus, todėl pareiškėjui pateikus prašymą atsakovas privalėjo išduoti būtiniausias higienos priemones, o to nebuvo padaryta. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad paprastai Ligoninėje suimtajam (nuteistajam) asmens higienos priemonės išduodamos per 3 darbo dienas nuo jo prašymo užregistravimo dienos vertintina kritiškai, nes suimtasis (nuteistasis) turi teisę tinkamai pasirūpinti savo asmens higiena kiekvieną dieną ir asmens higienos priemonių trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui. Teismo nuomone, kad yra galimybė asmenims higienos priemones nusipirkti parduotuvėje ar kitaip gauti, neatleidžia valstybės nuo jos pareigų, tarp kurių pareiga užtikrinti, kad asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios būtų suderinamos su asmens orumu (ABTĮ 56 str.).

Atsižvelgiant į minėtas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 4, 5 p. nuostatas, galima teigti, kad LVAL pareigūnų veiksmai neatitiko Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 4 p., 5 p. nuostatų reglamentavimo, todėl buvo neteisėti. Pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė tinkamai pasirūpinti savo asmens higiena. Darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai, jog dėl minėtų pareigūnų veiksmų jis patyrė nepatogumus, turėjo žemintis prašinėjant ir skolintis iš kitų nuteistųjų higienos priemones, yra pagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, jog jam nebuvo leista už savo asmenines lėšas įsigyti reikiamų asmens higienos priemonių iš parduotuvės.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu įstaigoje galiojo Ligoninės direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-275 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje Pravieniškių padalinyje, maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigijimo tvarkos aprašas, kuriuo vadovaujantis pacientai turėjo galimybę apsipirkti vieną kartą per savaitę - antradieniais.

Iš į bylą pateikto Atsiskaitymų su kreditoriaus apskaitos žiniaraščio matyti, jog pareiškėjas 2017 m. kovo 28 d. (antradienį) pagal nustatytą tvarką apsipirko Ligoninės parduotuvėje, todėl jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų apribota nebuvo (b. l. 20). Pareiškėjas 2017 m. kovo 28 d. skundu Nr. 24-1783 kreipėsi į Ligoninės administraciją dėl draudimo įsigyti arbatos, todėl šiuo atveju, jo nusiskundimai dėl apribotos galimybės įsigyti asmens higienos priemonių vertintini kaip nepagrįsti.

Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad LVAL (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl to buvo padaryta žala, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjas prašo teismo priteisti iš atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.). CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, jog nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (LAVT nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).

Teismas pažymi, kad administracinių teismų praktikoje kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne vienkartinio pobūdžio, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš vienkartinio įvykio, jo patirtas neigiamas išgyvenimas buvo vienkartinio pobūdžio bei trumpalaikis nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė, didžiulį psichologinį sukrėtimą, pažeminimą, fizinį skausmą t. y., kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau pripažįstant, jog pareiškėjo, kaip asmens atliekančio laisvės atėmimo bausmę, teisė į teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimą (užtikrinta galimybė gauti būtiniausias higienos priemones) buvo pažeista ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad E. J. teisė į laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimą buvo pažeista.

Pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.