- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-08
- Bylos Nr.
- 1S-1345-594/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00063-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- A. Ž.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Ž. (toliau – A. Ž.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. 93-615 taikyti nuteistajam A. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Ž. 2013 m. birželio 10 d. Panamos pirmosios teismų apygardos Šeštojo baudžiamojo teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Panamos Respublikos baudžiamojo kodekso 313 straipsnį ir nuteistas 6 (šešerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Žemesnės instancijos teismas
1.1. 2016 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2013 m. birželio 10 d. Panamos pirmosios teismų apygardos Šeštojo baudžiamojo teismo nuosprendžiu A. Ž. paskirta bausmė buvo suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalimi, nustatant 6 (šešerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia 2011 m. spalio 5 d., bausmės pabaiga – 2018 m. birželio 5 d..
2016 m. rugsėjo 12 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-615 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. Ž., tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi šį nutarimą patvirtinti atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2016 m. rugsėjo 12 d. Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Nuteistojo teigimu, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnyje, nei 164 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, kad, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas turi atsižvelgti į jo pastovius kriminogeninius veiksnius – nusikaltimo sunkumą, padaryto nusikaltimo pobūdį, esančius/buvusius draugus ir pan., todėl toks išplėstinis įstatymo turinio taikymas neatitinka lygtinį paleidimą numatančiuose įstatymuose nustatytų principų. Įvertinus tai, kad analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vis tik vertino, nuteistasis daro išvadą, kad tokiu atveju apylinkės teismas vadovavosi senąja BVK 157 straipsnio redakcija, pagal kurią, taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, būtina įvertinti ir kitas aplinkybes (pastovius kriminogeninius veiksnius, nusikaltimo sunkumą, padaryto nusikaltimo pobūdį, paskirtos bausmės dydį, gyvenimo stilių ir draugus ir pan.), reikšmingas procesinio sprendimo priėmimui.
3.2. Skundu pažymima, kad analizuojamu atveju nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra maža, įvertinta vos 25 balais, bausmę jis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nuo 2016 m. birželio 29 d. jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos, dirbti už pataisos įstaigos ribų, šiuo metu nuteistasis dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, organizuojamuose kultūriniuose renginiuose, palaiko artimus ryšius su savo artimaisiais, dėl ko, jam turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Skundas tenkinamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo A. Ž. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, dėl ko pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui bei neatliktos bausmės dydžiui, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su skundo autoriaus rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių A. Ž. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus, juo labiau įvertinus ir tai, kad, remiantis aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
Pritariant Komisijos išvadoms, pažymėtina, kad nors A. Ž. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo, įtvirtinto BK 199 straipsnio 2 dalyje (anksčiau galiojusi redakcija), padarymą (šio straipsnio sankcijoje numatyta didžiausia laisvės atėmimo bausmė neviršija dešimties metų, dėl ko, pirmosios instancijos teismo argumentas dėl labai sunkaus A. Ž. padaryto nusikaltimo yra nepagrįstas), tačiau šiuo metu jis jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte reikalaujamą bausmės dalį, t. y. daugiau nei pusę jam paskirtos bausmės, kas suponuoja išvadą, kad nuteistajam paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo įgyvendinimui. Tokiu būdu, sprendžiant A. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri, aukštesniojo teismo vertinimu, sudaro pagrindą manyti, kad A. Ž. nagrinėjamu atveju laikysis įstatymų ir nenusikals. Sutinkamai su 2016 m. rugpjūčio 18 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Socialinės reabilitacijos skyriaus išvada apie A. Ž. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, atvykęs į pataisos namus nuteistasis buvo įpareigotas įsidarbinti pataisos namuose ir laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, A. Ž. pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių ar režimo reikalavimų per visą jo bausmės atlikimo laiką Pravieniškių pataisos namuose pažeidęs nebuvo, nuo 2016 m. birželio 29 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, nuteistasis įdarbintas Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje pagalbiniu darbininku, kas aukštesniajam teismui leidžia pritarti Komisijos išvadoms ir pagrįstai konstatuoti A. Ž. atitikimą BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems reikalavimams – jis ne tik vykdo, bet ir įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Tai, kad nuteistasis tik atvykęs į pataisos namus išreiškė norą dirbti ir buvo įdarbintas, neabejotinai atskleidžia teigiamą nuteistojo požiūrį į darbą, leidžia pagrįstai manyti, jog ir išėjęs į laisvę savo tikslų jis sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau įvertinus ir tai, kad yra gauta pažyma, patvirtinanti, jog lygtinio paleidimo atveju A. Ž. bus įdarbintas UAB „E.“ pagalbiniu darbininku. Įvertintina ir tai, kad nuteistasis prieš suėmimą taip pat dirbo, turi 10 klasių išsilavinimą, o mokyklos nebaigė, jo paties teigimu, tik dėl to, kad teko išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini) ir ieškotis darbo. Tuo tarpu šiuo metu jokių rūpesčių dėl gyvenamosios vietos A. Ž. neturi, po galimo lygtinio paleidimo jis planuoja grįžti gyventi pas tėvą adresu (duomenys neskelbtini), gauta tai patvirtinanti pažymą (tėvo sutikimas).
7.2. Analizuojant A. Ž. asmenybės pokyčius bei jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, akcentuotinas ir jo pakitęs mąstymas. Kaip matyti iš 2016 m. rugpjūčio 18 d. Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis žino ryšį tarp savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ir nors praeityje jis buvo įtakojamas asocialios grupės ir užsiimdavo veikla, kuri skatino jo nusikalstamumą, tačiau teigti, kad šis nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintis paskatinti veiksnys vis dar yra aktualus, įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teisinio pagrindo nėra. Konstatuojant šią išvadą, svarbu paminėti, kad nusikaltimas, už kurio padarymą A. Ž. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdytas kitoje valstybėje – Panamos Respublikoje. Duomenų, patvirtinančių, kad jis palaiko ryšius su asmenimis, įtakojusiais šiuos jo nusikalstamus veiksmus, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje, o įvertinus tai, kad iki nusikaltimo padarymo nuteistasis gyveno Vilniuje, lygtinio paleidimo atveju planuoja grįžti gyventi pas savo tėvą į (duomenys neskelbtini), manyti priešingai, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau įvertinus ir tai, kad šiuo metu nuteistasis yra labiau linkęs vadovautis savo nuomone ir kitų įtakai nepasiduoti.
7.3. Aptartų aplinkybių visumoje įvertintina ir tai, kad byloje nėra duomenų apie smurtinę nuteistojo praeitį, iš jo elgesio spręsti apie jo agresyvumą ar polinkį į smurtą siekiant, kad kiti paklustų, taip pat negalima. Be to, A. Ž. retai praranda savitvardą, atpažįsta įvykius ir situacijas, kurios jį erzina, kilusius konfliktus bando spręsti konstruktyviais būdais, supranta, kad turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, sugeba suprasti ir tam tikra apimtimi priimti kitų požiūrį, turi savo nuomonę įvairiais klausimais, tačiau geba ją koreguoti, neformalios nuteistųjų bendrijos elgesio tradicijos jam nėra svarbios. Atsižvelgiant į tai, kad lygtinio paleidimo atveju visi nuteistieji vis dar yra prižiūrimi probacijos tarnybos darbuotojų, paminėtina ir tai, kad A. Ž. nuostatos į priežiūrą yra teigiamos, jis suvokia jos naudą ir apskritai remia visuomenės vertybes, kas, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra neabejotinai svarbu.
Ir nors analizuojamu atveju vis dar išskiriami keli nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintys paskatinti kriminogeniniai rizikos veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai (ankščiau buvo įtakotas asocialios grupės) bei nuteistojo mąstymas ir elgesys, tačiau, įvertinus aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę bei jo elgesį pataisos namuose charakterizuojančias aplinkybes, manyti, jog jie vis dar yra aktualūs ir lemiami, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Sutinkant su Komisijos išvadomis atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. Socialinio tyrimo išvadoje, be nuteistojo kriminogeninių veiksnių, išskiriami ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai – gyvenimo ir darbo vietų turėjimas bei socialinių ryšių palaikymas, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai gali padėti nuteistajam integruotis į visuomenę laisvėje ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau įvertinus ir tai, kad šiuo metu A. Ž. jau yra leidžiama išvykti iš pataisos įstaigos ribų be sargybos ar priežiūros, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OAsys metodiką atitinka vos 25 balus ir yra priskiriama žemai.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes aukštesnysis teismas sprendžia, kad nors pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti ir neigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys, vis tik manytina, kad teigiamai A. Ž. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus, į kuriuos iš esmės jau buvo atsižvelgta skiriant nuteistajam bausmę bei parenkant jos dydį, ir leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotas nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Tokiu būdu neabejotina, kad Komisija, taikydama nuteistajam A. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nelaikytinas jo atleidimu nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Šių duomenų plotmėje vertinant pirmosios instancijos teismo motyvus, jog A. Ž. didžiąją dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmė dalį atliko kitoje valstybėje – Panamos Respublikoje, į Pravieniškių pataisos namus atvyko tik 2016 m. gegužės 20 d., daroma išvada, kad tai, jog asmuo atlikinėjo bausmę kitoje valstybėje, vis tik nelaikytina pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, jei asmuo atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas formalias ir materialias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad, sutinkamai su 1983 m. Europos Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo, kurios pagrindu A. Ž. iš Panamos Respublikos buvo perduotas Lietuvos Respublikai tolimesnės jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės suderinimui su Lietuvos Respublikos įstatymais ir atlikimui, 11 straipsnio 1 dalies c punktu, konversijos (bausmės pakeitimo) metu kompetentinga institucija turi visiškai išskaityti visą laisvės atėmimo laikotarpį, kurį nuteistas asmuo jau išbuvo kalėjime. Tokiu būdu, išskaičius A. Ž. Panamos Respublikoje atliktos bausmės dalį iš visos jam paskirtos ir su Lietuvos Respublikos įstatymais suderintos bausmės, asmeniui atitinkant BVK 157 straipsnyje lygtinio paleidimo instituto taikymui būtinas sąlygas, vien tai, kad dalį bausmės jis atliko užsienio valstybėje, nelaikyta pakankamu pagrindu užkirsti nuteistajam teisę į lygtinį paleidimą. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad į Pravieniškių pataisos namus A. Ž. atvyko 2016 m. gegužės 20 d., Socialinio tyrimo išvada, kurios pagrindu buvo konstatuota jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, atlikta 2016 m. rugpjūčio 18 d., ir vien tai, kad joje neišskirtos aplinkybės, apibūdinančios nuteistąjį šiam atliekant laisvės atėmimo bausmę Panamos Respublikoje, ir Lietuvos Respublikoje, nesudaro pakankamo pagrindo abejoti šioje išvadoje konstatuotomis, labiau teigiamai A. Ž. apibūdinančiomis aplinkybėmis. Juo labiau, jog remiantis būtent jomis, nuo 2016 m. birželio 29 d. nuteistajam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų, kas neabejotinai parodo ypatingą pataisos įstaigos administracijos pasitikėjimą šiuo asmeniu. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartis naikintina, o dėl nuteistojo A. Ž. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas 2016 m. rugsėjo 12 d. Komisijos nutarimas Nr. 93-615 dėl A. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, paskiriant jam įpareigojimus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 8 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. Ž. (gim. 1985-12-17) skundą tenkinti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. 93-615 dėl nuteistojo A. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jį lygtinai paleisti iš pataisos namų.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 7 punktu ir 8 punktu, įpareigoti nuteistąjį A. Ž.:
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.