- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-03
- Bylos Nr.
- 1-478-667/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Nukentėjusysis
- V. J.
- Kaltinamasis
- V. K.
- Advokatai
- Kęstutis Pužaitis, Tomas Liutauras Petkauskas
- Kategorijos
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, Gintarei Žemaitytei, Živilei Dervaitienei, Aušrai Sedekerskienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, nukentėjusiam V. J., jo atstovui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui, kaltinamajam V. K., jo gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui, ekspertei M. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ IT specialistu, gyv. (duomenys neskelbtini)Kaune, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1d., 138 str. 1d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis V. K. 2011-06-25, 06.00 val., prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pažeisdamas viešąją tvarką, tyčia prikibo prie V. J., kuris draudė jam šlapintis baro kieme, išplūdo jį necenzūriniais žodžiais, po to, sugriebęs už kairės rankos mažojo piršto, staigiu judesiu jį atlenkė ir sulaužė kairės plaštakos V-ojo piršto falangą, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Kaltinamasis kaltu pagal pareikštus kaltinimus neprisipažino ir parodė, kad 2011-06-25 jis šventė diplomo gavimą ir su draugu V. J. ėjo iš vieno baro į kitą, kur gerdavo alkoholį, buvo Joninių naktis, visiems barams užsidarius (duomenys neskelbtini)Kaune, nuėjo į ilgiausiai dirbantį barą „(duomenys neskelbtini)“, kur užsisakė po bokalą alaus, ten jie buvo maždaug nuo 04.30 iki 06.00 val. Jis užsinorėjo nusišlapinti, tačiau baro tualetas buvo antisanitarinis, todėl jis tau sugalvojo padaryti baro kieme, tam nuėjo į kiemą, kur buvo vaikinų ir merginų, kurie rūkė. Kai jis ruošėsi šlapintis, šalia rūkęs nepažystamas vaikinas jam pasakė nesišlapink, tada kaltinamasis jam pasakė neaiškinti ką jam daryti, tada tas vaikinas pagrasino iškviesiąs apsaugą. Vaikinas nuėjo ir grįžo su apsaugos darbuotoju, tai buvo juodai apsirengęs nukentėjusysis V. J., kuris taip pat draudė baro kieme šlapintis, įvyko konfliktas, jis liepė jam nevadovauti, jie apsižodžiavo, po to apsauginis priekaištaudamas pradėjo jį stumti, norėjo pašalinti iš baro kiemo, jis jam pasakė – „tu nieko man nepadarysi, atšok,“ dar jam pasakė „Tu mažyli manęs net nepastumsi“, nes V. J. buvo žymiai už jį smulkesnis, o kaltinamasis yra stambus vyras, sportavęs akademinį irklavimą, penkis kartus buvo rinktinės stovykloje, kaltinamasis neatmeta tai, kad jis galėjo ir nusikeikti nukentėjusiojo atžvilgiu. Kaltinamasis mano, kad tuo metu, kai nukentėjusysis bandė jį stumti paėmęs kaltinamajam už bicepsų, ir tai padaryti nesugebėjo, galėjo išsisukti kaltinime minimą kairės rankos pirštą. Susistumdymas truko apie 1,5 minutės, nukentėjusiajam jo neįveikus, toliau jiems apsižodžiaujant, nukentėjusiajam grasinant iškviesti apsaugą, šis ant diržo turėjo pavojaus mygtuką ir dujų balionėlį, kaltinamojo draugas V. J. pasakė jam eiti iš čia, nekonfliktuoti, todėl jis su juo apsisuko ir išėjo iš baro kiemo, tuo metu nukentėjusysis į jų pusę dar papurškė dujų bei kvietė į barą apsaugą. Jiems išėjus pro bromą į (duomenys neskelbtini), jis pamatė paskui juos ateinantį kitą apsaugos firmos darbuotoją A. T., kuris kaltinamajam pasiūlė eiti pasikalbėti į bromą, jis nesutiko, sakė, kad kalbėkimės (duomenys neskelbtini), prie vaizdo kamerų, tada tas apsauginis jį išplūdo necenzūriniais žodžiais ir pasišalino. Po kurio laiko kaltinamajam būnant (duomenys neskelbtini)bare, jį sulaikė apsaugos darbuotojai ir nuvežė į policiją, ten paaiškino, kad sulaikė dėl 2011-06-25 įvykio „(duomenys neskelbtini)“ baro kieme. Kadangi jis nepadarė jokio nusikaltimo, todėl prašo jį išteisinti.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis neigia padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų, eksperto parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjęs V. J. parodė, kad jis įvykio metu dirbo banke „(duomenys neskelbtini)“ inkasatoriumi, 2011-06-24 22 val. jis atėjo į minėtą „(duomenys neskelbtini)“ barą pas draugą D. P., kuris dirba barmenu, tačiau jo nebuvo, jis liko bare, kalbėjosi su kitais pažystamais asmenimis, bare ir jo kieme buvo apie 30 žmonių, jis buvo blaivus, vis išeidavo į lauką parūkyti. Apie 6 val. pamatė bare atėjusį kaltinamąjį. Kartą, kai nukentėjęs vėl išėjo į lauką parūkyti, pamatė, kad lauke kaltinamasis su kažkuo konfliktavo, nes šis bandė baro kiemo kampe šlapintis. Nukentėjęs sudrausmino kaltinamąjį, kad šis eitų šlapintis į tualetą. Tuomet jie abu apsižodžiavo, kaltinamasis išplūdo nukentėjusįjį įvairiais necenzūriniais žodžiais, apstumdė, suėmė jam už rankų ir užlaužė pirštą, norėjo suduoti smūgį, bet tik kepštelėjo per galvą bei po to pasišalino. Nukentėjusysis šiame bare jis apsauginiu nedirbo, tą kartą jis buvo apsirengęs juodai, su savimi jokių apsaugos priemonių neturėjo. Jis kaip pilietis norėjo sudrausminti viešoje vietoje – viduryje miesto, baro kieme, prie žmonių, šviesoje, ruošiantį šlapintis kaltinamąjį. Tą kartą kaltinamajam suėmus už piršto ir jį užlaužus, nukentėjęs pajuto piršto maudimą, tačiau kitą dieną pirštas pradėjo skaudėti, jis ištino, todėl jis kreipėsi į medikus, kurie jam nustatė piršto lūžį. Jis gydytojai pasakė, kad pirštas sužalotas naktį iš 2011-06-24, todėl ji klaidingai užrašė sužalojimo dieną2011-06-24, nors sužalojimas buvo padarytas 2011-06-25 apie 6 val. ryto. Pirštas buvo sutvarstytas langetėje. Jis kreipėsi į policiją, tačiau kaltininko asmenybės negalėjo nurodyti, o po kurio laiko jis (duomenys neskelbtini)bare „(duomenys neskelbtini)“ pamatė kaltinamąjį, apie tai pranešė policijai, kuri jį sulaikė. Dėl patirto neturtinės žalos jis reiškia 4000 Lt civilinį ieškinį, nes jį viešoje vietoje išplūdo necenzūriniais žodžiais, apstumdė, parodė jam nepagarbą kitų aplinkinių žmonių atžvilgiu, įvykį matė bare buvę asmenys. Po šio įvykio jis dirbo birželio 30 d. darbe, o po darbo nuėjo pas medikus ir gavo nedarbingumo pažymėjimą. Dėl šio įvykio jis pateikė teisme civilinį ieškinį. Prašo jį tenkinti, jis nedirbo 7 savaites, todėl turėjo gydimosi išlaidų, todėl prašo priteisti 757.61 Lt turtinei žalai atlyginti ir 300 Lt už advokato ir vertėjo paslaugas bei turėtas transporto išlaidas, nes jis nuo 2012-04-30 dirba Londone linijos operatoriumi ir turėjo skristi į teismą lėktuvu. (t.(t.1. b.l. 81-82,101-102, t.2., b.l. 8-21)
Liudytojas V. J. patvirtino, kad su kaltinamuoju V. K. baruose šventė diplominio darbo baigimą. Jie kartu vaikščiojo po barus, gėrė alkoholinius gėrimus. Kaltinamasis buvo girtesnis už jį. Į „(duomenys neskelbtini)“ barą abu atėjo ryte, jau beveik prieš jo uždarymą, išgėrė po bokalą alaus ir kieme rūkė, buvo daug žmonių, buvo kokios trys merginos, jis tuo metu kalbėjosi su nepažystama mergina, kai baro kieme kaltinamasis norėjo nusišlapinti prie šalia buvusio medžio. Vienas iš klientų pasakė, kad čia negalima, tada kaltinamasi atsakė, kad baro tualetas pridergtas. Po to tas žmogus pakvietė apsauginį, atėjo nukentėjusysis, kuris draudė šlapintis kaltinamajam. Kaltinamasis jam pasakė, kad jis nepanašus į apsauginį, ir jį provokavo sakydamas koks tu apsauginis, kad nieko nepadarysi, tuomet šis stūmė V.. Kilus tarp jų konfliktui, liudytojas V. J. greitai kaltinamąjį išsivedė iš baro, tačiau jiems einant (duomenys neskelbtini)prie jų pribėgo apsauginis ir jis kalbėjo su V.. Kad yra iškelta byla, liudytojas sužinojo gavę šaukimu į policiją. Jis mano, kad kaltinamajam norą šlapintis baro kieme inicijavo tai, kad baro viduje buvo netvarkingas tualetas.(t.1., b.l. 82-83)
Liudytojas A. T. parodė, kad jis dirba apsaugos darbuotoju tarnyboje „(duomenys neskelbtini)“. 2011-06-24 buvo iškvietimas į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šio įvykio detalių dėl didelio darbo krūvio, tiksliai pasakyti negalėjo, tik nurodė, kad įprastai dėl žodinių konfliktų jie policijai nepraneša, o tik sulaikius asmenį, ar esant kitokiai padarytai turtinei žalai, kviečiama ir policija.(t.1., b.l. 153)
Liudytojas D. P. parodė, kad šiuo metu jis yra minėtos kavinės direktorius, anksčiau direktoriumi buvo M. J.. Kiek žino iš nukentėjusiojo V. J. pasakojimo į barą 2011-06-25 ryte atėjo kaltinamasis, su juo įvyko konfliktas, nes šis bandė baro kieme šlapintis, įvyko susistumdymas, nes nukentėjusysis bandė apraminti šį lankytoją, kad jam lūžo pirštas. Šio įvykio liudytojas nematė, tačiau baro viduje yra filmavimo kameros, kameros filmuoja ir dalį kiemo, nevisą. 2011-06-25 įrašai nėra išlikę, gal jie buvo perduoti policijai.(t.1., b.l. 154)
Liudytoja L. C. patvirtino, kad ji dirbo minėtame bare barmene. Į barą dažnai ateidavo nukentėjusysis pas savo draugą D. P.. Ar buvo birželio 25 d. bare konfliktas, liudytoja pasakyti negalėjo, nes dirbo bare kitoje vietoje ir apie sužalojimus nieko nežino. Nurodė, kad nukentėjęs V. J. pas juos nedirbo kaip apsaugos darbuotojas. Kai bare vykdavo konfliktai, jie visuomet kviesdavosi apsaugą. (t.2., b.l. 32)
Teismo medicinos ekspertė Marija Kolcovaitė parodė, kad ji 2011-07-01, 14.20 val., apžiūrėjo nukentėjusįjį V. J. ir jam nustatė, kad jo kairės plaštakos 4-5 pirštas bei dilbio apatinis trečdalis imobilizuoti gipso langetėje. Rentgenogramose aprašytas kairės plaštakos 5 piršto antros falangos bazės vidurio kampo lūžis, kas sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl šio sužalojimo nukentėjusysis buvo nedarbingas. Teisme parodžius ekspertei kaltinamojo ir nukentėjusiojo versijas, koks buvo kaltinamojo ir nukentėjusiojo kontaktas, jiems susikibus įvykio vietoje, ekspertė nurodė, kad nukentėjusiajam padarytas kūno sužalojimas galėjo gautis ne kaltinamojo, o nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, tai yra kaltinamajam paėmus už nukentėjusiojo kairės plaštakos ir tokiu būdu nulaužys jo pirštą. Ekspertė nurodė, kad 2011-07-01 specialisto išvadoje yra padaryta rašybos ir teksto korektūros klaidų, todėl ji pateikė teismo prašymu patikslintą išvadą.(t.1., b.l. 124-125)
2011-07-01 specialisto išvadoje Nr.Gl763/11(02) nustatyta, kad V. J. konstatuotas kairės plaštakos V-o piršto II falangos lūžis, padarytas kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasakoje, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Konstatuotas sužalojimas galėjo atsirasti tiek pašalinės jėgos poveikyje, tiek ir griuvimo metu. Konstatuotas sužalojimas tyčiniam savęs žalojimui nebūdingas. (1 t, b. 1. 20, 135)
Iš 2011-09-26 Kauno miesto Centro PK vyr. tyrėjos J. Ž. tarnybinio pranešimo matyti, kad ji telefonu susisiekė su baro „(duomenys neskelbtini)" vadovu R.M., kuris paaiškino, kad baras yra sudaręs sutartį su saugos tarnyba „(duomenys neskelbtini)", kurios darbuotojai atvyksta gavus aliarmo pranešimą. Tais atvejais kai bare vyksta renginiai - koncertai, su saugos tarnyba sudaromos sutartys, kurių pagrindu apsaugos darbuotojas renginių - koncertų metu dirba pačiame bare. Taip pat R.M. nurodė, kad 2011-06-25 bare "(duomenys neskelbtini)" jokių renginių - koncertų nevyko, aliarmo signalas suveikęs nebuvo, todėl bare apsaugos darbuotojai nedirbo ir atvykę nebuvo. (t.1., b. 1. 48)
Iš 2011-05-30 apžiūros protokolo ir papildomos apžiūros protokolo matyti, kad įvykis įvyko baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini)Kaune, kieme.(t.1., b.l. 4-6, 148-151)
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad viešosios tvarkos pažeidimas yra tada, kai asmuo viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruojama nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įžūlūs veiksmai – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, žmogaus laisvės apribojimu ir kitais įžūliais veiksmais. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis Nr. 2K-670/2002, „Teismų praktika“ Nr. 18). Pažymėtina, kad šį nusikaltimą sudarantys veiksmai gali pasireikšti viešoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių, tiek ir tada, kai aplink kitų žmonių nėra. Visuomenės rimties sutrikdymą gali rodyti tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonėms buvo sukeltas išgąstis ar kilo sąmyšis. Pažymėtina ir tai, kad kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdo visuomenės rimtį, pademonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-126/2006). Jeigu viešosios tvarkos pažeidimas susijęs su fizinio smurto panaudojimu arba turto sunaikinimu ar sugadinimu, veika kvalifikuojama atsižvelgiant į normų konkurencijos taisykles, jeigu veikoje yra nusikaltimo, už kurį numatyta sankcija yra griežtesnė nei numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, šis nusikaltimas inkriminuojamas kartu su viešosios tvarkos pažeidimu. Baudžiamojo kodekso 284 straipsnis gina tokią vertybę, kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką panaudojant fizinį smurtą paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos kaltinamojo nusikalstamais veiksmais viešosios tvarkos pažeidimas buvo padarytas dėl aiškaus visuomenėje nustatytų normų, visuomenės ir žmogaus negerbimo, elementarių visuomenėje nustatytų moralės ir elgesio normų niekinimo, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, tuo pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – norą nusišlapinti, nežiūrint to, kad aplinkui, viešoje vietoje, buvo baro lankytojai, tiek vyrai, tiek merginos, kad tai buvo daroma šviesiu paros metu miesto centre, kad tai daryti nebuvo neišvengiamas gamtinis būtinumas, nes kaltinamas nusišlapino tik žymiai vėliau, jau perėjęs (duomenys neskelbtini). Iš kaltinamojo veiksmų matyti, kad jis veikė be aiškios asmeninės motyvacijos nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl darytina išvada, kad jo veika pirmiausia buvo nukreipta pažeisti viešėją tvarką, o pasipriešinus jo neteisėtiems veiksmams pašalinam asmeniui, kuris už jį buvo žymiai fiziškai silpnesnis, prieš jį jis panaudojo fizinę jėgą, tuo buvo sužalotas nukentėjusysis, padarytas jam nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamojo V. K. parodymai duoti teisme vertintini kritiškai, nes jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems objektyviems įrodymams, tokia jo pozicija vertintina kaip siekis išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Nukentėjusysis dėl sužaloto piršto į medikus kreipėsi 2011-06-27 ir buvo apžiūrėtas, jam nustatytas kairės plaštakos V piršto II falangos bazės vidurio kampo lūžis, kad jis įvykio metu buvo sveikas darytina išvada iš jo ir kaltinamojo parodymų, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis aktyviais veiksmais bandė pasipriešinti kaltinamojo neteisėtiems veiksmams viešoje vietoje.
Teisme apklaustų liudytojų parodymai neprieštarauja nukentėjusiojo parodymais, išskyrus vieną aplinkybę, kurią nurodė liudytojas V. J., buvęs kartu su kaltinamuoju, kad V. K. nukentėjusiajam nebuvo paėmęs už kairės rankos. Tačiau ši aplinkybė vertintina kaip faktas, kurio galimai ir nematė liudytojas, nes jis teigė, kad ne visą laiką matė ką daro kaltinamasis, nes jis rūkė ir kalbėjosi su bare susipažinta mergina. Tai, kad nukentėjusysis, kuris įvykio metu buvo apsirengęs tamsiai, ir aplinkiniams bei kaltinamajam ir kartu su juo buvusiam jo draugui prisistatė apsauginiu, teismui leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis vis dėlto galimai nelegaliai dirbo minėto baro apsauginiu Joninių naktį ar padėdavo palaikant tvarką bare ir jo kieme, nes jis turėjo dujinį balionėlį, apsaugos mygtuką, jį apsauginiu įvardijo ir kaltinamąjį pirmasis sudrausminti mėginęs vyriškis. Tokia nukentėjusiojo ir baro darbuotojų pozicija teismo laikytina siekiu išvengti atsakomybės už nelegalų nukentėjusiojo darbą bare.
Nukentėjusiajam po įvykio buvo išeiginės, jis nedirbo, tačiau nepraėjus piršto skausmui, į medikus kreipėsi 2011-06-27, o į policiją kreipėsi iš karto po darbo - 2011-06-30 21.00 val., kas atitinka bylos faktinę medžiagą (t.1, b.l. ) Tokie nukentėjusiojo veiksmai logiški, nes jis nepažinojo kaltinamojo, manė, kad praeis piršto skausmas, tačiau nustačius piršto lūžį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis tik 2011-07-19 atsitiktinai bare „(duomenys neskelbtini)“ pamatė kaltinamąjį ir pranešė policijai (t.1., b.l. 33), jei jis tik tada būtų pranešęs į policiją apie prieš jį padarytą nusikaltimą, būtų galima daryti prielaidą, kad jis galimai pavėluotai kreipėsi į policiją ar nori pinigų iš kaltinamojo, kaip šis teisme nurodė.
Surinktų įrodymų visuma leidžia daryti teismui išvadą, kad kaltinamasis V. K. 2011-06-25, 06.00 val., prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas neblaivus, pažeisdamas viešąją tvarką, sudraustas baro lankytojo nesišlapinti baro kieme prie rūkančių abiejų lyčių žmonių, tai ignoravo, šiam asmeniui pakvietus jo manymu baro apsauginį - V. J., ir šiam perspėjus dėl netinkamų V. K. veiksmų, jį koliojo necenzūriniais žodžiais, nevykdė jo, kaip piliečio teisinio reikalavimo netinkamai nesielgti prie žmonių viešoje vietoje, tyčia prikibo prie V. J., kuris bandė jį sudrausminti, sugriebė jam už kairės rankos ir staigiu judesiu atlenkė mažąjį pirštą, tokiu būdu sulaužė kairės plaštakos V-ojo piršto falangą, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. - viešosios tvarkos pažeidimas,. ir BK 138 str. 1 d.- nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos neapima BK 138 str. 1 d. padarytų veikų, nes šio nusikaltimo sankcija yra griežtesnė nei BK 284 str. 1 d. sankciją.
Iš kaltinimo šalintina kaip neįrodyta aplinkybė, jog kaltinamasis „pagrasino su juo susidoroti, sunaikinti namus, kuriuose jis gyvena“, kadangi šių aplinkybių teismo posėdžio metu nei nukentėjusysis nei liudytojai nenurodė.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis V. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodamas tuo, kad jam padaryta neturtinė žala, nes jis turėjo išgyvenimų, buvo pažemintas aplinkinių akyse, jam buvo padarytas kūno sužalojimas – lūžo pirštas, ilgai negalėjo dirbti, dėl lūžusio piršto skausmo kentė nepatogumus. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas dalinai, įvertinus padarytos žalos dydį ir nusistovėjusią teisminę praktiką.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kaltinamojo V. K. tyčiniais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis patyrė nepatogumus dėl kairės rankos mažojo piršto lūžimo, skausmą, išgyvenimus, tačiau prašoma piniginė kompensacija neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta, neturtinės žalos dydis V. J. nustatytinas 1000 Lt, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo V. K. (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).
Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės žalos: 757.61 Lt dėl gydimo išlaidų ir negautų darbinių pajamų ryšium su jo nedarbingumu, turėtas bylinėjimosi išlaidas 300 Lt, sumokėtas už advokato paslaugas, 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų už dokumentų vertimą bei prašė turėtas išlaidas dėl skrydžio į teismą iš Londono, nes bylos metu jis pradėjo dirbti Londone.
Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Teismas konstatuoja, kad nukentėjęs teismui pateiktais įrodymais pagrindė patirtą turtinę žalą dėl patirtos 757.61 Lt žalos dėl gydimosi ir negautų darbinių pajamų ryšium su jo nedarbingumu, turėtas bylinėjimosi išlaidas 300 Lt, kurias jis sumokėjo advokatui už advokato paslaugas, 250 litų už dokumentų vertimą. Nukentėjusiojo prašymas atlyginti jam patirtą turtinę žalą dėl jo vykimo į teismo posėdžius iš Londono, pateikdamas nepatvirtintas nustatyta tvarka lėktuvo bilietų kopijas, nenurodydamas prašomos atlyginti žalos dydžio (t.2., b.l. 8-16, 21), netenkintinas, nes šios išlaidos nelaikytina kaltinamojo padaryta turtine žala, o tik vykimo išlaidomis į teismą, kurios iš kaltinamojo nepriteistinos.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinti aplinkybė tame, kad jis nusikalto būdamas neblaivus, kas akivaizdu turėjo įtakos nusikalstamai veikai atsirasti.
Kaltinamasis V. K. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 str.), anksčiau neteistas (t.1., b.l. 71), administracine tvarka baustas 4 kartus, paskutinį kartą 2011-04-13 pagal 124' str. 7 d. (t.1., b.l. 57-59), kaltinamasis 2001-02-19 vaikų neurologo buvo nukreiptas į VšĮ Kauno Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centrą ištyrimui dėl greito psichologinio išsekimo, pastovaus nuovargio ir neramaus miego, tačiau pacientas psichologiniam tyrimui atvestas nebuvo, KAPLC- neregistruotas. (t.1., b.l. 61, 63, 65), yra aukštojo išsilavinimo, dirba.
Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bus pasiekti V. K. paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, taikant teismo nustatytus įpareigojimus bei draudimus.
V. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. (t.1., b. 1.41,42).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str.1 d. ir BK 138 str. 1 d. ir paskirti bausmes: pagal BK 284 str. 1 d. – 6 mėnesius laisvės apribojimo, pagal BK 138 str. 1 d. – 1 metus laisvės apribojimo, paskirtas bausmes subendrinti BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. pagrindu, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, uždraudžiant per laisvės apribojimo laikotarpiu po 21 val. lankytis vietose, kur parduodamas alkoholis, įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.
Nukentėjusio V. J. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir iš kaltinamojo V. K. priteisti nukentėjusiajam 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimą ir 1307.61 Lt turtinės žalos atlyginimą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.