- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-25
- Bylos Nr.
- 2-1227/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas
- Pareiškėjas
- R. B.
- Ieškovas
- L. S., uždarosios akcinės bendrovės „Pionerplynus“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Conama“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Eurocom“, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl termino atnaujinimo ir skundą atsisakyta priimti, civilinėje byloje Nr. B2-418-450/2012 pagal ieškovų L. S., uždarosios akcinės bendrovės „Pionerplynus“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinius atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Conama“ (tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Eurocom“, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai L. S., VSDFV Vilniaus skyrius, UAB „Pionerplynus“ ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Eurocom“ kreipėsi į teismą ir prašė iškelti UAB „Conama“ bankroto bylą.
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartimi atsakovui UAB „Conama“ iškelta bankroto byla, o to paties teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi buvusiam UAB „Conama“ vadovui paskirta bauda už dokumentų ir turto neperdavimą administratoriui.
R. B. pateikė prašymą panaikinti jam skirtą baudą, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 1 d. nutartimi prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė.
R. Bielinkas 2011 m. vasario 17 d. pateikė skundą, kuriuo iš dalies pripažino skirtą nuobaudą, tačiau prašė ją sumažinti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo nutartį skirti R. B. 450 litų baudą gavo 2011 m. vasario 13 d.
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjo R. B. skundą atsisakė priimti ir nutarė grąžinti jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad R. B. ginčija Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi paskirtą baudą, o toks prašymas turėjo būti pateiktas per 14 dienų nuo nutarties priėmimo dienos (CPK 107 str.), t. y. iki 2012 m. gruodžio 27 d. Taigi teismas sprendė, kad pareiškėjas praleido įstatymo numatytą terminą skundui paduoti, o jo atnaujinti neprašė.
R. B. 2012 m. kovo 12 d. pateikė skundą, kuriuo prašė sumažinti paskirtą nuobaudą bei atnaujinti skundo padavimo terminą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo nutartys skirti R. B. baudą buvo gautos vasario 13 d. ir kovo 5 d., o skundo padavimo terminas buvo praleistas taip pat ir dėl pareiškėjo kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartimi atmetė R. B. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, o taip pat atsisakė priimti pareiškėjo R. B. skundą ir nutarė jį grąžinti padavusiam asmeniui. Teismas darė išvadą, kad skundžiama yra Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl baudos panaikinimo, o skundas dėl minėtos nutarties apskundimo, įvertinus tai, kad 2012 m. vasario 1 d. nutartį pareiškėjas gavo 2012 m. vasario 13 d., galėjo būti paduotas iki 2012 m. vasario 21 d. (nagrinėjamu atveju skundas teisme gautas 2012 m. kovo 12 d.) ir jokių svarbių termino praleidimo priežasčių R. B. nenurodė.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. B. prašo priimti nagrinėjimui atskirąjį skundą dėl nuobaudos sumažinimo. Nurodo, kad 2012 m. vasario 1 d. nutartis, kuria atmestas R. B. prašymas dėl baudos panaikinimo, buvo gauta 2012 m. vasario 13 d., o atskirasis skundas dėl nuobaudos sumažinimo buvo priduotas 2012 m. vasario 17 d., t. y. nepraleidus įstatymo numatyto termino.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas tenkinamas.
CPK 107 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas, kuris gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 335 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartyje (priešingai negu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartyje (84 b. l.) konstatavo, kad pareiškėjas skundžia būtent Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo, o ginčo dėl minėtos teismo nustatytos aplinkybės šiuo metu nėra (CPK 320, 338 str.). Tačiau nustatęs minėtą faktą, įvertinus tai, kad 2012 m. vasario 1 d. nutartį, kaip konstatavo pats pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pareiškėjas gavo 2012 m. vasario 13 d., pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo 2012 m. vasario 1 d. nutarties apskundimo termino praleidimo faktą, nes iš esmės analogiškas skundas buvo pateiktas ne tik 2012 m. kovo 12 d., bet ir 2012 m. vasario 17 d. (85, 88 b. l.), t. y. įstatymo numatytu apskundimo terminu. Tiesa, iš byloje esančių duomenų (84 b. l.) aišku, kad pareiškėjo 2011 m. vasario 17 d. skundas buvo išspręstas jau Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartimi, tačiau pirmosios instancijos teismas turėjo pats nustatyti, dėl kurios nutarties paduotas 2012 m. kovo 12 d. skundas (88 b. l.), prireikus panaudojant trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 306, 338 str.).
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama 2012 m. kovo 15 d. nutartimi nustatęs, jog 2012 m. kovo 12 d. skundas (88 b. l.), kuris yra iš esmės analogiškas 2012 m. vasario 17 d. skundui (85 b. l.), yra paduotas dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutarties, neturėjo pagrindo daryti išvados apie praleistą nutarties apskundimo terminą (nežiūrint į aplinkybę, kad tą 2012 m. kovo 12 d. skundu pripažino ir pats apeliantas) ir vien tuo pagrindu atsisakyti priimti pareiškėjo R. B. 2011 m. kovo 12 d. atskirąjį skundą (iš esmės analogišką 2012 m. vasario 17 d. skundui). Kita vertus, 2012 m. vasario 17 d. skundo, kaip jau minėta, iš esmės analogiško 2012 m. kovo 12 d. skundui, priėmimo klausimas buvo išspręstas dar 2012 m. vasario 22 d. nutartimi, kurios teisėtumo ir pagrįstumo klausimas šiuo metu nenagrinėjamas, nors Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimo nagrinėjimas šiuo metu pagal pateiktus skundus neįmanomas nepanaikinus Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarties, dėl kurios naikinimo, visų pirma, turėtų spręsti pirmosios instancijos teismas (CPK 334 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjo R. B. skundo dėl nuobaudos sumažinimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.