Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-09-05 · Civilinė byla Nr. e2S-650-198/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-05
Bylos Nr.
e2S-650-198/2017
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05233-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Kreditorius
UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“
Skolininkas
UAB „CTS Baltija“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-650-198/2017Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05233-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5.; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 5 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „CTS Baltija“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. eL2-6274-589/2017 pagal kreditorės UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei UAB „CTS Baltija“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ pateikė teismui pareiškimą dėl 8 891,66 Eur skolos, 412,38 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 52 Eur žyminio mokesčio iš skolininkės UAB „CTS Baltija“, kurio pagrindu Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 20 d. išdavė teismo įsakymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi pateikto kreditorės UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ reikalavimo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo skolininkės UAB „CTS Baltija“ nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, esančius pas skolininkę ir/ar trečiuosius asmenis 9 356,04 Eur sumai, uždraudžiant skolininkei areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Skolininkei neturint areštuotinų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, ar jų turint mažiau kaip už 9 356,04 Eur sumą, areštuoti skolininkės pinigines lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose ir turtines teises, priklausančias skolininkei ir/ar esančias pas trečiuosius asmenis bendrai 9 356,04 Eur sumai (įskaitant ir areštuotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų vertę), uždraudžiant skolininkei vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su kreditore pagal 2017 m. birželio 20 d. teismo įsakymą, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei, savivaldybei ar įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui. Teismas nurodė, jog kreditorė, pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pagrindė savo reikalavimus, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš kreditorės pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, jog skolininkė savo prievolės grąžinti skolą kreditorei nevykdo, skolos suma skolininkei yra pakankamai didelė. Teismas sprendė, jog tikėtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas pažymėjo, kad proceso metu privaloma laikytis šalių interesų pusiausvyros, siekti, kad skolininkė išvengtų didelių nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o piniginių lėšų areštas suvaržo skolininkės galimybes atsiskaityti su valstybe, mokėti mokesčius, todėl piniginių lėšų areštas turi būti taikomas tik tuo atveju, jeigu reiškiamo reikalavimo užtikrinimui nepakanka kito skolininkės turto.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu skolininkė UAB „CTS Baltija“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Prašo priteisti iš kreditorės 150 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą rengiant atskirąjį skundą.Teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Kreditorė nepateikė objektyvių duomenų (įrodymų) apie tai, kad UAB „CTS Baltija“ vengia atsiskaityti už suteiktas paslaugas, kad priėmus teismo sprendimą skolininkė negalės jo įvykdyti, o teismo išvada šioje dalyje yra visiškai nepagrįsta.Nurodo, kad teikia pažymą apie skolininkės ir kreditorės tarpusavio atsiskaitymus, iš kurių matyti, kad visos sąskaitos už realiai ir tinkamai suteiktas paslaugas yra apmokėtos. Įmonė vykdo veiklą ir turi pakankamai galimybių savo prievolėms vykdyti.Pažymi, kad pateikiami įmonės 2016 metų balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita, iš kurių matyti, kad įmonė dirba pelningai ir nėra jokios rizikos, dėl galimo sprendimo neįvykdymo.Nurodo, skolininkė už suteiktas transporto paslaugas kreditorei taip pat yra 2016 m. spalio 31 d. išrašiusi PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 1075 – 9 529 Eur sumai, kurios ji nėra sumokėjusi. Sudengus priešpriešines neapmokėtas sąskaitas, išeitų, kad šalys gali atlikti neapmokėtų sąskaitų įskaitymą (CK 6.130 straipsnis), o tai yra vienas iš prievolių pabaigos (įvykdymo) būdų ir likti neskolingos viena kitai. Tai paneigia kreditorės pareiškimo patenkinimo tikėtinumą, kaip vieną iš privalomųjų požymių taikant laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, o skolininkės atskirąjį skundą atmesti.Nurodo, kad iš skolininkės pateiktos finansinės atskaitomybės skolininkės finansinė būklė yra absoliučiai priešinga, nei ji nurodo. Skolininkės vykdoma veikla nėra stabili ir negeneruoja pastovių didelių lėšų.Pažymi, kad turto skolininkė turi už 118 635 Eur, tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro net 85 522 Eur. Ataskaitiniais metais skolininkės įsipareigojimams ženkliai viršijant pusę į balansą įrašyto turto vertės, skolininkė pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą laikytina nemokia.Atkreipia dėmesį, jog praėjusį ataskaitinį laikotarpį skolininkė negavo jokių pajamų, o nuostolis sudarė 78 Eur. Ataskaitiniu laikotarpiu skolininkės grynasis pelnas sudarė tik 24 191 Eur, o kreditorės reikalavimas sudaro net pusę skolininkės grynojo pelno sumos. Šios aplinkybės pakankamai pagrindžia, kad kreditorės reikalavimo suma laikytina itin didele skolininkei ir teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones skolininkės atžvilgiu.Teigia, kad skolininkės vienašališkai parengtas ir tik skolininkės pasirašytas tarpusavio suderinimo aktas yra absoliučiai nepagrįstas ir neteisingas.Nurodo, kad bet kokie skolininkės pateikti argumentai, jog yra galimas neapmokėtų sąskaitų įskaitymas yra visiškai klaidingas. Be to, visi skolininkės argumentai dėl sąskaitų neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės atžvilgiu, kadangi teismas įvertina ieškinio prima facie pagrįstumą.Pažymi, kad teismas pirmiausiai areštavo skolininkės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir tik jo nesant pakankamai - skolininkės pinigines lėšas, taigi skolininkė dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepatirs vykdomos veiklos suvaržymų ar kitų nepatogumų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria kreditorės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – skolininkei priklausančio turto areštas reikalavimo sumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – potenciali grėsmė, kad laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-786/2008, 2009 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-323/2009).Apeliantė teigia, kad įmonė veikia pelningai, stabiliai, todėl nėra jokios rizikos dėl galimo sprendimo neįvykdymo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią grėsmę galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju sudaro tarp šalių kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Ar yra faktinis pagrindas remtis šia prezumpcija, kiekvienu atskiru atveju sprendžia teismas. Kitaip tariant, kiekvienu atveju teismas turi vertinti, ar pareikšto ieškinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui, ar ne.Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kreditorės pareiškime nurodytas aplinkybes ir su pareiškimu pateiktus duomenis, sprendė, jog skolininkė savo prievolės kreditorei nevykdo, skolos suma skolininkei yra pakankamai didelė. Didelės reikalavimo sumos paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumą įrodinėjimo procese, perkeliama skolininkei (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012). Siekdama įrodyti, kad kreditorės pareikštas turtinis reikalavimas nėra didelis ir nesudaro pagrindo teismui taikyti didelės reikalavimo sumos prezumpciją, skolininkė turi teikti teismui tą patvirtinančius įrodymus, t. y. įrodymus, rodančius jos gerą turtinę padėtį.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė vis tik neįrodė, kad jos turtinė padėtis yra tokia gera, jog nėra pagrindo taikyti skolininkės turtui laikinąsias apsaugos priemones. Skolininkės pateiktame 2016 m. gruodžio 31 d. turto balanse nurodyta ilgalaikio turto vertė – 61 300 Eur, trumpalaikio – 19 774 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 85 522 Eur, iš jų per metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai - 15 625 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 69 897 Eur. Turimo turto ir įsipareigojimų santykis neleidžia daryti išvados apie gerą skolininkės turtinę padėtį. Ir nors 2016 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad įmonė 2016 m. ataskaitiniu laikotarpiu turėjo 24 191 Eur pelno, šie duomenys negali būti laikomi iš esmės aktualiais ir patikimai patvirtinančiais skolininkės šiuo metu gaunamas pajamas. Be to, sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad pagal pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, praėjusį ataskaitinį laikotarpį skolininkės nuostolis sudarė 78 Eur, kas neleidžia daryti pagrįstos išvados apie stabilią skolininkės finansinę padėtį.Daugiau duomenų apie savo turtinę padėtį apeliantė nepateikė (CPK 178, 185 straipsnis), todėl vertintina, kad nepaneigta didelės reikalavimo sumos skolininkei aplinkybė.Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad už suteiktas transporto paslaugas kreditorei taip pat yra 2016 m. spalio 31 d. išrašiusi PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 1075 – 9 529 Eur sumai ir sudengus priešpriešines neapmokėtas sąskaitas, išeitų, kad šalys gali atlikti neapmokėtų sąskaitų įskaitymą. Tačiau skolininkės argumentai dėl prievolės pabaigos, atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės atžvilgiu, kadangi teismas nesprendžia ginčo iš esmės, netiria ir nevertina faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo ir teisėtumo, o tik preliminariai (lot. prima facie) įvertina pareikštų reikalavimų pagrįstumą.Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nekilo jokių abejonių dėl pareiškimo prima facie pagrįstumo ir tai, be kita ko, sudarė pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atskirajame skunde nėra pateikta argumentų, kurie paneigtų pareiškimo prima facie pagrįstumą, t. y. leistų vertinti pareikštus reikalavimus kaip akivaizdžiai nepagrįstus.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad proceso įstatyme numatyta apeliantei galimybė pateikti ieškinyje keliamų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo priemones, suteikiančias teismui teisę panaikinti atsakovės turtui taikomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 straipsnis). Be to, apeliantė turi teisę prašyti teismo, jog prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 straipsnis).Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Atskirasis skundas atmetamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Jonaitienė