Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Monika Mockutė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

4. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina V. K., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. K., mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą turtą faktiškai pradėjusi valdyti. Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti V. K. turtą visa apimtimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

5. Palikėjas J. K. mirė (duomenys neskelbtini), todėl taikomos tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) teisės normos. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniais yra mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žemesnių eilių įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik, jei nėra pirmos eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (1964 m. CK 573 straipsnio 2 dalis). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1-2 dalys). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (1964 m. CK 587 straipsnio 3, 5 dalys).

6. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003).

7. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas G. K. yra V. K. ir J. K. sūnus. (duomenys neskelbtini). mirė pareiškėjo tėvas J. K., būdamas santuokoje su pareiškėjo mama V. K.. Į notarą dėl turto, likusio po J. K. mirties, paveldėjimo niekas nesikreipė, registruoto turto palikėjo vardu nebuvo. Po J. K. mirties pareiškėjo motina liko gyventi santuokos metu įsigytuose namuose, jai liko visi sutuoktinio buities ir asmeniniai daiktai. Nekilnojamojo turto registre V. K. vardu įregistruota nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą su priklausiniais – ūkiniu pastatu, šuliniu, adresu (duomenys neskelbtini). Šis turtas įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 39 pagrindu, palikėjų santuokos metu. Pagal bendrąją turto įsigijimo metu galiojusių šeimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, laikytinas bendrąja jungtine jų nuosavybe (Santuokos ir šeimos kodekso (Vyriausybės žinios, 1969, Nr. 21-186, neteko galios 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII-1864 (nuo 2001 m. liepos 1 d.) 21 straipsnis). Po J. K. mirties pareiškėjo motina su vaikais ir toliau gyveno santuokos metu įsigytame name, vykdė su turto priežiūra susijusias prievoles.

8. V. K. ir J. K. turėjo ir dukrą L. A., kuri (duomenys neskelbtini) mirė būdama ištuokoje, vaikų neturėjo.

9. Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo motina V. K. po sutuoktinio J. K. mirties priėmė jo palikimą, liko gyventi jų bendrame santuokos metu įgytame name, jai liko visi sutuoktinio buities ir asmeniniai daiktai. Tokiu būdu V. K. faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinio J. K. mirties likusį turtą. Testamentų registre nėra įregistruotų J. K. sudarytų testamentų, jo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų.

10. Pareiškėjo argumentams, kad po palikėjo J. K. mirties palikimą priėmė palikėjo sutuoktinė V. K., pradėdama paveldimą turtą valdyti kaip savo, neprieštarauja ir suinteresuotas asmuo savo pateiktame atsiliepime į pareiškimą. Bylos duomenimis, nustačius nurodytą faktą, jokių kitų asmenų interesai nebūtų suvaržyti.

11. Teismo vertinimu, visuma byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo motina V. K., būdama pirmos eilės įstatymine palikėjo įpėdinė, po savo sutuoktinio J. K. mirties faktiškai pradėjo paliktą mirusiojo turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, naudojosi ir vykdė su jo priežiūra susijusias prievoles. Duomenų apie tai, kad V. K. būtų atsisakiusi palikimo, neįgyvendinusi savo teisės paveldėti sutuoktinio turtą, byloje nėra. Todėl darytina išvada, kad V. K. aptartu būdu priėmė po savo sutuoktinio J. K. mirties atsiradusį palikimą. Visų šių duomenų pakanka prašomam juridiniam faktui nustatyti (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.