- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- 2S-536-866/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34217-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- S. Č.
- Atsakovas
- N. Č.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. Č. ir atsakovės N. Č. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo S. Č. ieškinį atsakovei N. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. Č. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei N. Č. (toliau – atsakovė), kuriuo prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės, nustatyti šalių nepilnametės dukters S. Č. gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės nepilnametei dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis, priteisti iš atsakovės nepilnametei dukrai išlaikymo įsiskolinimą, išspręsti santuokoje įgyto turto ir įsipareigojimų padalijimo klausimus.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovo patikslintame ieškinyje nurodomos aplinkybės, neatitinka faktinės situacijos ir tikrovės.
Šalies argumentai
3. Ieškovas prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnametės dukters S. Č. gyvenamąją vietą su ieškovu, jo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini).
4. Ieškovas nurodė, jog atsakovė paliko šeimą ir gyvena su kitu vyru. Šalių vaikai S. Č. ir S. Č. gyvena kartu su ieškovu, kuris auklėja ir faktiškai rūpinasi vaikais. Nurodė, jog atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, kelia konfliktus, nakties metu atvyksta į ieškovo gyvenamąją vietą paimti nepilnametės dukters, taip trukdydama ten gyvenančių žmonių poilsį ir rimtį. Be to, atsakovė neteisėtai kvietė policijos pareigūnus. Vieną kartą vaiką grąžino naktį. Ieškovas nurodė, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bus užtikrinti vaiko interesai, vaikas ir toliau lankys (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Pažymėjo, jog atsakovė neturi teisės vairuoti automobilio.
Atsiliepimas
5. Atsakovė atsiliepimu prašė atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat atsakovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikiną nepilnametės dukters S. Č. gyvenamąją vietą su atsakove; 2) priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai S. Č., mokamą po 180,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę.
6. Atsakovė nurodė, jog ieškovas, siekdamas sau palankaus sprendimo byloje, pradėjo nepagrįstai savintis nepilnametį vaiką prieš jo valią ir norus, neatsižvelgia ir nesupranta mergaitės interesų, dėl to vaikas patiria stiprų emocinį stresą, vaikas bijo bendrauti su ieškovu, jaučiasi nesaugus, iš ieškovo jaučia agresiją ir smurtą.
7. Nurodė, jog atsakovei atvykus į šeimos namus pabūti su vaiku, ji būdavo neįleidžiama, vaikas verčiamas nebendrauti su motina. Ieškovui bandant sudaryti kliūtis atsakovei susitikti ir bendrauti su vaiku, ieškovas pradėjo nebevežti dukters į mokyklą, todėl vaikas praleido daug pamokų, labai pablogėjo pažangumas, vaikas neturėdavo reikiamų priemonių, būdavo neparuošęs pamokų.
8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2020 m. sausio 24 d. rašte Nr. 1SD-675-(8.1.27) dėl nepilnametės S. Č. bei prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, jog Tarnyba nemato pagrindo taikyti ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi abu tėvai turi ryšį su mergaite, skiria jai dėmesį, myli ir rūpinasi ja, dėl ko neįžvelgta reali grėsmė nepilnametės interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi atmetė ieškovo ir atsakovės prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2. Teismas pažymėjo, jog neturi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės ar ieškovo elgesys, gyvenimo būdas prieštarauja ir kelia grėsmę nepilnamečio vaiko interesams, dėl ko vaiko laikina gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta išimtinai su ieškovu ar išimtinai tik su atsakove.
3. Teismo vertinimu, nei ieškovas nei atsakovė nepagrindė būtinybės teisinėmis priemonėmis užtikrinti esamą faktinę situaciją iki bylos iš esmės išnagrinėjimo.
4. Teismas nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartimi priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui S. Č. iš atsakovės. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog nepilnametė šalių dukra gyvena tik su atsakove ar, kad atsakovė viena išlaiko nepilnametę dukrą, dėl ko turėtų būti pagrindas vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Todėl atsižvelgiant į tai, jog netenkintas atsakovės prašymas nustatyti nepilnamečio vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su atsakove, teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės prašymą priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą šalių dukrai.
5. Teismas netenkino atsakovės prašymo išklausyti vaiko nuomonę sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nepilnamečio vaiko išklausymas gali būti perteklinis bei neatitinkantis vaiko interesų, nes yra didelė tikimybė, jog bus poreikis išklausyti vaiko nuomonę bylos nagrinėjimo iš esmės metu sprendžiant klausimą dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos esmė
6. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
7. Atskirajame skunde nurodo, jog minėta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl, atsakovės vertinimu, naikintina dėl šių priežasčių:
7.1. pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje spręsdamas dėl atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo formaliai vertino byloje susiklosčiusią situaciją ir spręsdamas dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove (vaiko motina), visiškai neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko nuomonę, bei vaiko interesus augti ir vystytis sveikai bei saugiai;
7.2. byloje yra pagrindas taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi esamoje neapibrėžtoje situacijoje, vaikas nesijaučia saugus. Dėl susiklosčiusios situacijos, kuomet vaikas yra tapęs ieškovo sukurtos situacijos įkaitu, vaikas blogai jaučiasi tiek psichologiškai, tiek emociškai, o esamas neapibrėžtumas, veikia vaiką ir jo psichiką, vaikui nėra stabilumo ir aiškumo. Vaikas nori būti su motina, tačiau ieškovas prieš vaiko valią, kai kada panaudodamas ir fizinį smurtą, bando priversti vaiką elgtis taip, kaip vaikas visiškai nenori ir daryti tai, ko vaikas nenori daryti;
7.3. nepilnametė dukra yra aiškiai išreiškusi tiek atsakovei, tiek ieškovui, jog nori gyventi su motina (atsakove);
7.4. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog nėra nurodytų aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovo elgesys prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Atsakovė nurodo, jog ieškovas prieš nepilnametę dukrą naudojo fizinį smurtą, šias aplinkybes ji įrodinėja savo paaiškinimais. Dėl šių atsakovo veiksmų prieš vaiką yra perduota informacija teisėsaugos institucijoms ir pradėtas ikiteisminis tyrimas;
7.5. vaiko išklausymas šioje proceso stadijoje atitiktų vaiko interesus, o šio klausimo išsprendimas suteiktų vaikui aiškumą bei apibrėžtumą situacijoje;
7.6. pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikino išlaikymo, iš ieškovo nereikalavo pateikti įrodymų, jog nepilnametė šalių dukra gyvena tik su ieškovu ar, kad ieškovas vienas išlaiko nepilnametę dukrą, tačiau šių aplinkybių įrodinėjimo reikalauja iš atsakovės, todėl atsakovės manymu, tokia situacija vertintina kaip skirtingas šalių traktavimas.
8. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą su jo argumentais nesutinka, teigia, kad jis yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
9. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pritaikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, o nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones palikti nepakeistą.
10. Atskirajame skunde nurodo, jog minėtos nutarties dalis, kuria atmestas ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonės taikymas yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl, ieškovo vertinimu, naikintina dėl šių priežasčių:
10.1. atsakovė yra priklausoma nuo alkoholio, dėl šios priežasties yra ne kartą bausta, netekusi teisės vairuoti, jai buvo taikytas aktyvaus gydymo nuo alkoholizmo seansas (kodavimas), bet atsakovė šio gydymo reikalavimų nepaisė ir toliau vartojo alkoholį, todėl šios aplinkybės parodo, jog atsakovė negali tinkamai įgyvendinti tėvų valdžios nepilnametės dukros atžvilgiu, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas;
10.2. atsakovė prieš nepilnametės dukros ir ieškovo valią pasiėmė dukrą gyventi pas save, taip pakeisdama įprastą nepilnametės dukros gyvenamąją vietą, bei savavališkai pakeisdama jos ugdymo įstaigą;
10.3. pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą neatsižvelgė į tai, kad sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti motyvuotą sprendimą ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas.
11. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą su jo argumentais nesutinka, teigia, kad jis yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
13. Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino nepilnametės dukros gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo, bei laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo iš vieno iš tėvų pakeitimo.
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje.
16. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalį, teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; 4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; 5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą; 6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui; 7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose; 8) kitas, teismo manymu, reikalingas priemones.
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
18. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų, susijusių su ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo vertinimu, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
19. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
20. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nustatoma su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo, esant šiam aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesai (CPK 178 straipsnis).
21. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad įvertinus šalių nurodytus argumentus bei pateikiamus įrodymus, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo ar atsakovės elgesys prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams ir kelia vaikui grėsmę ir/ar yra netinkamai įgyvendinama tėvų valdžia vaikams.
22. Teismas vertindamas, konkrečios bylos aplinkybes bet kita ko atsižvelgė ir į išvadą teikiančios institucijos išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytas aplinkybes, turimus duomenis apie vaiko ryšį su kiekvienu iš tėvų, bei apeliacinės instancijos teismo vertinimu padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, būtent pirmiausia atsižvelgiant ne į tėvų o į vaiko interesus.
23. Sutiktina su teismo išvada ir dėl to, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir esant pakankamai duomenų leidžiančių padaryti objektyviai pagrįstas išvadas, nagrinėjamu atveju nebuvo tikslinga išklausyti vaiko nuomonės, juolab, kad laikinosioms apsaugos priemonėmis siekiama išsaugoti atitinkamą faktinę ir teisinę padėtį iki teismo sprendimo priėmimo, bet ne išspręsti ginčą iš esmės.
24. Nėra pagrindo nesutikti ir su teismo išvadomis, kad atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartį, kuria priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui S. Č. iš atsakovės N. Č., bei atsakovei nepateikus teismui įrodymų, jog nepilnametė šalių dukra gyvena tik su atsakove ar, kad atsakovė viena išlaiko nepilnametę dukrą, nėra pagrindo ir vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita.
25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, padarė pagrįstas išvadas, atmesdamas šalių prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuo tarpu atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo S. Č. ir atsakovės N. Č. atskiruosius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.